Antiglobalistų svajonėse – geresnis pasaulis ir kapitalizmo pabaiga
| |

Antiglobalistų svajonėse – geresnis pasaulis ir kapitalizmo pabaiga

Antiglobalistai nėra kokios nors vienos organizacijos nariai. Tai įvairių judėjimų aktyvistai, dauguma jų atstovauja kairiųjų pažiūroms: tai žalieji, socialistai, anarchistai, pacifistai, feministai, neomarksistai ir t.t. “Šis judėjimas stengiasi atsiriboti nuo kraštutinių dešiniųjų – nacių, kurie taip pat bandė įsijungti į protesto akcijas”, – sakė pašnekovė. Anot V.Petrušauskaitės, blokadas organizavo apie 120 organizacijų. “Didžiausią darbą nuveikė nevyriausybinės ir neformalios Vokietijos organizacijos. Vienos buvo atsakingos už palapinių miestelio organizavimą, kitos – už maisto ruošimą ir pan. Neįsivaizdavau, kad viskas bus taip gerai organizuota. Žmonės gyveno palapinių miesteliuose, buvo maitinami, dalyvavo koncertuose, jiems buvo rodomi filmai, vykdavo bendros vakarienės, už kurias aukojai, kiek gali. Ten jaučiausi labai saugi. Visi buvo raginami nesiginčyti su policija. Jei kildavo įtampa, kas nors pradėdavo dainuoti ar juoktis ir viskas atslūgdavo”, – pasakojo studentė. Televizijos žiūrovai matė, kaip dešimtys tūkstančių žmonių žygiavo per Vokietijos uostamiestį Rostoką, esantį 25 km nuo Baltijos jūros kurorto Heiligendamo, kur buvo susirinkę turtingiausių pasaulio valstybių lyderiai. Pagrindinis protestuotojų kritikos taikinys – korporacijų įsigalėjimas, laisva prekyba ir ją skatinančios globalios organizacijos.

Lietuvoje susiformavo naujasis IT elitas
| |

Lietuvoje susiformavo naujasis IT elitas

Lietuvoje atsirado naujas, aukštesniojo lygio informacinių technologijų vartotojų sluoksnis, rodo „Omnitel” tyrimas. Beveik penktadalis (17 proc.) suaugusių gyventojų priklauso sluoksniui, kuris intensyviai naudojasi informacinėmis technologijomis ir taip gauna daug daugiau ir greičiau aktualių žinių nei visi kiti šalies gyventojai. Telefonu apklausus daugiau nei 1000 suaugusių Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad vadinamieji „infomaniakai” daugiausia yra jauni žmonės – penktadalis (19 proc.) iš jų yra 25 metų arba jaunesni, o 51 proc. – vyrai. Visus šios grupės atstovus vienija vienas bendras bruožas – jie teigia, kad, neturėdami nuolatinės interneto prieigos, kompiuterio ir mobiliojo ryšio telefono, negalėtų tvarkyti asmeninio gyvenimo. Likusioji gyventojų dalis technologijomis naudojasi labiau epizodiškai, todėl, teigiama „Omnitel” pranešime spaudai, tai sukūrė informacinį atotrūkį tarp atskirų Lietuvos gyventojų sluoksnių. „Gera naujiena yra ta, kad šis IT elito sluoksnis nėra sustingęs. Atvirkščiai – jo dydis auga, ir tikėtina, kad metų pabaigoje šioje grupėje bus dar daugiau gyventojų. Kalbame apie didelę IT viduriniąją klasę, kurią vis plačiau užlieja informacijos lavina,” – sakė Remigijus Štaras, „Omnitel” viceprezidentas komercijai. Tyrimo duomenimis, maždaug vienas iš keturių (27 proc.) „infomaniakų” kasdien naršo internete, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, tuo tarpu tai nuolat daro vidutiniškai 16 procentų likusių apklaustųjų.

| |

Tektonistai

Išvaizda. Vilki klubinio stiliaus drabužius, siurėjančius džinsus, spalvotus sportinius batelius. Plaukai – trumpai kirpti, šonuose skusti, viršugalvyje suformuota nedidelė skiauterė. Dėl tokios aprangos jie neretai apšaukiami homoseksualais, nors dažniausiai tokie nėra. Pasaulėžiūra ir elgesys. Tektonistai – viena naujausių jaunimo grupių. Ją vienija ne tik apranga, bet ir specifinis šokis. Tektonistai šoka pagal trankią elektrostiliaus muziką nuolat sukdami rankas aplink galvą. Jie nėra agresyvūs – tiesiog mėgsta rinktis į grupes ir demonstruoti šokį. Dažniausiai renkasi madinguose ir brangiuose klubuose. Tektonikas yra vienas iš naujai gimusų šokių. Jis gimė viename Prancūzijos klubų pavadinimu ,,Metropolis”. Ir iki šiolei yra labai populiarus. Lietuvoje tektoniko sostinė yra Vilnius. Ten dažniausiai gali kur nors aikštėse pamatyti šokančius tektonistus. Jie nėra agresyvūs – tiesiog mėgsta rinktis į grupes ir demonstruoti šokį. Tai pat jie renkasi madinguose ir brangiuose klubuose.

| |

Rokas

Roko muzika (angl. rock music, rock) arba rokas – bendras muzikos krypčių, atsiradusių XX a. penkto dešimtmečio gale JAV, pradedant rokenrolu, pavadinimas. Roko kaip muzikos krypties ribos labai plačios, juo nusakomi tokie vienas nuo kito nutolę muzikos stiliai kaip šokių muzika rokenrolas, bliuzas ar sunkiojo metalo muzika. Kartais rokas lyginamas su pop muzika kaip jos priešingybė, tačiau aiškios skiriamosios ribos tarp jų nėra ir daugybės muzikinių grupių stilius balansuoja tarp šių dviejų krypčių. Terminas Rocking pirmą kartą panaudotas gospel dainininkų Amerikos pietuose ir reiškiantis religinį džiūgavimą. Ankstyvasis rokas turėjo bliuzo, bugi-vugi, džiazo, R&B (rhythm and blues) muzikos elementų, buvo įtakotas liaudies muzikos ir kantri stiliaus. Ieškant senesnių roko šaknų reikia paminėti Five Points rajoną XIX a. vidurio Niujorke. Tai buvo vieta, kurioje pirmiausia maišėsi ritmingi Afrikos šokiai, pritariant Europietiškoms emigrantų melodijoms, daugiausiai Airiškai Jig muzikai. Penktajame dešimtmetyje žodis rocking naudotas su dviguba reikšme, pagrindinė reikšmė buvo „šokis“, tačiau su paslėpta „sekso“ reikšme. Tokios prasmės pavyzdys gali būti Roy Brown „Good Rocking Tonight“. 1951 m. Klyvlendo (Ohajas) diskžokėjas ALan Freed pirmasis pradėjo leisti tokio tipo muziką savo baltųjų auditorijai; jam priskiriama ir „rock and roll“ termino sukūrimas. Pagal kitą versiją pirmasis rokenrolo kūrinys buvo Bill Haley „Rock around the clock“ (1954 m.).

| |

Kas galėjo nurungti roko grandus?

Pabandysiu grįžti į auksinį roko amžių. 70-jų pradžia roko muzikoje neatrodė labai patikima ir optimistinė: jauna, bet jau spėjusi paragauti šilto ir šalto, pop-kultūra atrodė pavargusi ir nusivylusi. Jos kerinti šypsena nebuvo tokia patraukli ir miela. “Gėlių vaikų” epochos idealai buvo palaidoti per Rolling Stones koncertą Altamonte, kuomet buvo nužudytas žmogus ir prieš klausytojus buvo panaudotas žiaurus smurtas. Dainos apie meilę ir taiką nepagydė pasaulio. Žodyje “hipis” liko vis mažiau romantikos ir tuomet, vietoj vilčių, atsirado abejingumas… “Bitlai”, svarbiausias 60-jų simbolis iširo, The Kinks, The Hollies, Mamas & The Papas, The Beach-Boys, The Byrds ir daugelis kitų, pajuto naujų idėjų krizę ir skambėjo kaip jų pačių parodija. Kitos paprasčiausiai “numiro”. I dangų persikėlė Jim Morrison, Janis Joplin, Jimi Hendrix, Brian Jones… Nueinanti epocha paliko ateinančiai roko kartai turtingiausią muzikinių atspalvių paletę ir šia nuostabia dovana reikėjo protingai pasinaudoti, kas ir buvo padaryta. Dar daugiau: sugriovė kūrybinius barjerus ir atsikratė senų muzikinių schemų. Nauji roko fanatikai padovanojo visam pasauliui tai, ką mes dabar vadiname CLASSIC ROCK. Kaleidoskopinė stilių ir krypčių įvairovė hard-art-soft-kantri-glam-acid-heavy rock suvešėjo 70-jų pradžioje ir pasiekė savo apogėjų, kai Led Zeppelin vedė iš proto daugiatūkstantines koncertų aikšteles, o Ian Anderson, stovėdamas ant vienos kojos, būrė su savo fleita.

| |

Roko muzikos įtaka žmonių gyvenime (referatas)

Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globolizacijos plėtrai tinkančių formų, kadangi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio. Ši forma leidžia peržengti kalbinius skirtumus be papildomų vertimo pastangų ir išlaidų. Negalima teigti, kad muzikos kultūrinėje interpretacijoje nėra kai kurių labai ryškių sunkumų, susijusių su muzikos kūrimo ir priėmimo vietinėmis ir tautinėmis tradicijomis. Tačiau santykinai lengvą kultūrų maišymasi šioje sferoje rodė daugelio garsių atlikėjų populiarumas visame pasaulyje. Žinoma, muzikos prekių gamyba, paskirstymas ir vartojimas yra labai savitas, ir dėl to, prieš pradėdami muzikos globalizacijos apžvalgą, norėtume aptarti, apie kokią veiklą ir muziką mes kalbame. Muzikos industrijos augimui įtakos turėjo įvairios technologijos, taip pat Vakarų visuomenėse bei rinkose vykę reikšmingi socialiniai ir demografiniai poslinkiai. Tarptautinės muzikos industrijos pagrindas buvo ne klasikinė ar religinė, bet populiari šiuolaikinė, o tiksliau roko muzika. Tai lėmė išskirtinių kultūrų ir subkultūrų atsiradimą. Roko muzika – įtakingiausias XX amžiaus kultūros fenomenas, nešąs moralines, socialines ir estetines permainas. Roko muzika ir filosofija persmelkia kasdienybę. Įkyrus pasikartojantis ritmas girdimas namuose, įstaigose, net bažnyčiose. Roko atsiradimas 1950 metais daug ką pakeitė, atsirado skilimas tarp jaunesnės ir senesnės kartų. Niekas taip nežavi jaunimo kaip rokas.

| |

Baikeriai neįsivaizduoja gyvenimo be motociklo

Neseniai pirmąjį gimtadienį atšventęs bei 16-a narių turintis Panevėžio baikerių klubas „Iron X“ subūrė bendraminčių kompaniją, kuri savo laisvalaikio neįsivaizduoja be motociklo ir turiningų kelionių. Panevėžyje pastaraisiais metais vis daugėjo bendraminčių, mėgstančių važinėtis motociklais. Spontaniški susitikimai ir išvykos laikui bėgant tapo organizuotomis kelionėmis. Vyko pirmieji bandymai, svarstytos galimybės įkurti klubą. Lygiai prieš metus šios idėjos tapo realybe. Kaip sakė „Iron X“ klubo viceprezidentas Laisvūnas, Panevėžyje baikeriai renkasi nuo 1996 metų. Jau tada buvo idėjų kurti bendraminčių klubą, tačiau tuomet per daug entuziazmo nebuvo. Be to, anot viceprezidento, sunku įkurti klubą pavieniais veiksmais, o kai visa kompanija vieningai nusprendžia oficialiai atversti naują istorijos puslapį, nekyla jokių problemų. 2004-ųjų metų pavasarį organizuoti keli baikerių suvažiavimai. Jų metu pasiūlyti klubo steigimo variantai, pavadinimas ir emblemos motyvai. 2004 metų sezonas – brendimo laikotarpis. Susitikimai tapo nuolatiniai, o išvykos – gerai organizuotos. „Mes buvome kviečiami į įvairias miesto ir rajono šventes, dalyvavome daugelyje oficialių baikerių renginių Lietuvoje. Tais metais susikūrė ir pirmosios garbės ir tarpusavio supratimo taisyklės, kurių pagrindas – dabartiniai klubo įstatai. Tuomet susiformavo ir dar neegzistavusio klubo branduolys. Iškilo lyderiai, kelionių organizatoriai, tvarkos prižiūrėtojai, pradėtos pirmosios rinkliavos.

| |

Baikeriai: žvilgsnis iš arčiau

Tenka pripažinti, kad motociklų tema Autoreviu.lt sulaukdavo mažiau dėmesio, negu vertėtų. Dabar situacija pasikeitė. Padedami baikerių klubo „Kauno vilkai“ ir jokiam klubui nepriklausančio, tačiau daugeliui baikerių puikiai pažįstamo Jono Pugevičiaus, pradėsime taisyti šią informacinę spragą. Pasak J. Pugevičiaus, anksčiau, tarybiniais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, tiems, kurie negalėjo įpirkti automobilio, motociklas, o ypač su vežimėliu, buvo pagrindinė transporto priemonė. Juo buvo važinėjama visus metus. Tie, kuriems per 30 metų, puikiai prisimena, kaip atsirado „Jawa“ motociklai su moderniais vežimėliais, turėję net užtempiamą stogą. Vėliau situacija pasikeitė, o motociklas iš kasdieninės transporto priemonės virto savotišku prabangos atributu (dideli kelionių motociklai) arba savaitgalio gyvenimo būdu. Taip, geras motociklas kainuoja kaip geras automobilis, jam taip pat reikia priežiūros, jį galima papildomai puošti. Be to, baikeriai pripažino, kad B kategoriją, leidžiančią vairuoti lengvuosius automobilius, turi daugiau baikerių negu A kategoriją, leidžiančią vairuoti motociklus. Tik… jiems tai netrukdo. Darbo dienomis važinėjantys automobiliais, savaitgaliais baikeriai persėda ant motociklų ir atsigauna važinėdami naktimis arba tuščiais užmiesčio keliais. Važiuojant motociklu jaučiamas vėjas, aplinkos aromatai, paspaudus akseleratorių padidėja adrenalino kiekis kraujyje. Tai pojūčiai, kurių, kartą patyrus, norisi dar daugiau.

| |

Sonio Bargerio ir Hell

Pasakojimas apie Hell’s Angels baikerių klubą – tai pasakojimas apie rinktinių vyrų broliją. Vyrų, kurie kovoja ir miršta vieni už kitus, nesvarbu, kas benutiktų. Ouklando Hell’s Angels, (kaip ir kiti klubai) priklausė nuo jame esančių žmonių individualybės. Žmonės ateina ir išeina, gyvena ir miršta. Daugelis dar nuo senų laikų užsilikusių senių bastosi kartu su šiuolaikiniais jaunikliais. Tikra tiesa – kai kurie šių vyrų tokie keistuoliai, kad sunku net patikėti, tačiau kaip ten bebuvę – mes vieningi. Kai gyvenimas nebeglosto paplaukiui, kai virš galvos mojuoja kumščiais ir aplinkui skraido kulkos, draugo pečiai šalia labai praverčia. Manęs labai daug klausinėja apie priėmimą į klubą. Tikrai, labai jau daug spėlionių apie tai. Štai, kad ir toks pavyzdys: sakoma, kad norėdamas tapti Hell’s Angels nariu, turi ką nors nužudyti. Iš tiesų nėra jokio ypatingo ritualo, išskyrus buvimą naujoku. Naujokas – tai klubo pastumdėlis ir juodadarbis. Prieš susirinkimus reikia sutvarkyti klubhauzą, sustatyti stalus, įsitikinti, kad yra kavos ir maisto. Renginiams pasibaigus reikia išvalyti patalpas – ši pareiga tenka tol, kol atsiranda jaunesnis naujokas. Tačiau naujokai gali būti ir patys didžiausi skandalistai, kaip, pavyzdžiui, ir nutiko Altamonte: pirmieji atlėkė, paskutinieji išvažiavo ir visiems įrodinėjo savo tiesas. Atrodo, kad naujokai smagiausiai leidžia laiką. Dauguma mūsų buvome nebaigę mokslų, išmesti iš mokyklos, nesusitupėję ir visai tuščiomis kišenėmis.

| |

Kaubojus ant plieninio žirgo

Pradėkim nuo garažo naujienų. Girdėjau, konstruojate metalines pabaisas? Ta istorija prasidėjo 1990 metais. Dauguma baikerių tradicijų atėjo iš Amerikos, kai populiarūs motociklai buvo “Harley Davidson”, o mūsiškiai motociklų perdarymų epopėją pradėjo nuo “Javų”. Man tada buvo tik dešimt metų, ir tokias chimeras tik sapnavau. Nuo keturiolikos metų pradėjau domėtis technika, o pirmąjį savo “monstrą” padariau būdamas devyniolikmetis. Buvo paimtas rusiškas “Dnepro” variklis, daug kas pakeista, ir prasidėjo… O šiaip dabar daugelis bando ką nors konstruoti per “Discovery” kanalą nusižiūrėję, ką daro pasaulio meistrai. Aišku, yra begalė žurnalų. Kas ko nori – vienas tik primontuoti papildomus veidrodėlius, lemputes, pagražint fabriko gaminį, o kiti nori pakeisti visą motociklą. Kas ateina į madą? Labai plačios galinės padangos ir kuo didesnis, galingesnis variklis. Nekalbu apie duslintuvus ir taip toliau, tai kiekvieno baikerio individualus skonis. Populiarėja aerografija, piešiniai ant motociklo, daugėja tos srities meistrų. Aš pats tik perdirbinėju. Šiaip esu baigęs Vilniaus dailės akademiją. Bet va, nukrypau – dirbu autoremontininku, kėbulininku dažytoju. Studijų metais ne aktus tapiau, o mokiausi baldų dizaino, darėm juos universalius: viename – kėdė, stalas ir arbatinukas. O mano diplominis darbas buvo motociklo “tiuningas” (visos gražmenos, kurių nepadarė fabrikas), tai aš iš “britvos” padariau kai ką panašaus į vabalą. Neįprastos formos ir galimybių.