Antiglobalistai

Švedijos Tautinis Demokratinis jaunimas kreipėsi į Lietuvos žmones, įspėdamas apie pavojus, kylančius dėl homoseksualų paradų. „Mes norėtume paaiškinti, kad Birgitta Ohlsson nekalba visų Švedijos žmonių vardu. Birgitta priklauso nedidelei ekstremalių liberalų grupei, kuri kovoja dėl vis labiau ir labiau degeneravusios Europos. Deja, ši maža liberalų grupė Švedijoje turi labai daug galių. Savo nuopuolį jie nori išplatinti aplink po pasaulį. Ir tai – ne vien švediškas fenomenas. Visoje Europoje yra stiprių jėgų, norinčių sunaikinti Europą. Tačiau, kaip ir visoje Vakarų Europoje, Švedijoje tam yra priešinamasi. Mes nemanome, kad perversijų vieta yra gatvėse. Be to, mes remiame tradicines šeimas, kurios yra visuomenės pagrindas. „Europai, kuri mus nori supūdyti, – špygą, o vaikams – diržą!“ Tokiu šūkiu vakar Seimas atmetė siūlymą įstatymu uždrausti lietuviams mušti savo vaikus. Iki šiol galiojusiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nebuvo aiškiai ir konkrečiai uždrausta auklėjant mušti vaikus. Pataisą, numatančią tokį draudimą, buvo pasiūliusi „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė. Bet kokios fizinės bausmės vaikams uždraustos Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Islandijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ukrainoje, Kipre, Izraelyje, Venesueloje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje. (P.S. Iš daugiau nei 200 valstybių). (“Lietuvos rytas”).

Daug kalbame apie globalizmą, o labiausiai aiškėja, kad yra maišatis. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Taip ir mums – aiškiau nesidaro. Kitaip pasirodė paskaičius Viliaus Bražėno knygas. Viena – „Sąmokslas prieš žmoniją“, išleista Čikagoje 1975 metais, pakartota 1978 metais ir Lietuvoje LPKTS išleista 1997 metais, o kita – 2000-aisiais – „Nauja pasaulio santvarka – Lietuva ir pasaulis iš JAV dešinės žiūrint“. Paskaitome ir ima rodytis kitoks pasaulio vaizdas. Anksčiau manėme, kad globalizacija ar globalizavimasis yra natūralus ir savaime vykstantis procesas. Sumažėjęs pasaulis, kurio visos dalys darosi labiau vienos nuo kitų priklausomos. Procesas, vykstantis dėl technologijų pažangos. Procesas, kuriame savaime ima vyrauti pažangiausieji. Ir technologijos, ir veržlumas, ir santvarka kuo tobuliausia, nes garantuoja žmonių ir tautų laisvę. Tokią žinojome esant Ameriką. Gal ir dabar ji tokia yra. Tokios tikimės. Negausioms tautoms yra iššūkis ir tas savaiminis procesas, joms labai reikia stengtis neatsilikti, kad su savo savastimi išliktų tame mažėjančiame pasaulyje. Labai stengtis išmokti to pasaulio taisykles ir net pačioms pasauliui diktuoti, jeigu yra gyvybingos, bet ta galimybe pasinaudoti reikia pastangų. Atsiliekančioms didėja galimybė asimiliuotis ir išnykti. Ne prievarta, o savo valia. Nenori gyventi, tai gali išnykti. Norinčioms gyventi net ir padedama, nes pasaulis, kuriame yra daug tautų, turtingesnis. Globalizuoja pažanga, įvairiopas veržlumas.

Iš kalėjimo šiomis dienomis paleidus žymųjį antiglobalistą prancūzą Žozė Bovę, tarptautinė žiniasklaida vėl atkreipė dėmesį į pasaulinės antiglobalistų organizacijos, kurios veikla kontroliuojama iš vieno centro, užkulisius. Paaiškėjo, kad būtent Ž.Bovė kartu su paslaptingu veikėju Markosu, kuris save vadina komendantu, vadovauja tarptautiniam antiglobalistų judėjimui. Ž.Bovė, kuris kalėjo už dar 1999 metais organizuotą statomo restorano “McDonald’s” nuniokojimą, šiomis dienomis paleistas iš Prancūzijos kalėjimo. Aktyvistas, kuris pagarsėjo savo kova su tarptautinėmis kompanijomis ir JAV prekybos politika, birželio 19 dieną pats atvyko į kalėjimą atlikti trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau jo kalinimo laikas buvo sutrumpintas keturiomis savaitėmis – dviem už gerą elgesį ir dviem dėl nacionalinės amnestijos, kurią po rinkimų paskelbė prezidentas Žakas Širakas. Anksčiau Ž.Bovė buvo sulaikytas dvidešimčiai dienų, kurios buvo įskaičiuotos į bausmės atlikimo laiką. 1999 metais Ž.Bovė pagarsėjo Prancūzijoje ir užsienyje, kai kartu su vienminčiais dideliais traktoriais nugriovė statomą “McDonalds” restoraną. Taip antiglobalistai protestavo prieš JAV įvestus tariamai drakoniškus prekybos tarifus prancūziškam ožkų pieno sūriui. Prancūzijos teisėsaugos žinybos kurį laiką delsė vykdyti Ž.Bovės laisvės atėmimo bausmę, būgštaudamos, kad jo įkalinimas sutrukdys prezidento ir parlamento rinkimams.

Žodis „antiglobalistai” žiniasklaidoje pradeda mirgėti tuomet, kai pasaulio galingieji susėda prie vieno stalo tokiuose susitikimuose kaip Didysis aštuonetas (G8), Pasaulinės prekybos organizacijos(PPO) konferencijos ar Pasaulio ekonomikos forumas. Antiglobalistų jėgos gana įspūdingos: protesto akcijos išjudina tūkstantines ir net milijonines minias. Pagrindinis protestuotojų kritikos taikinys – didžiulių korporacijų įsigalėjimas, laisva prekyba ir ją skatinančios globalios bei regioninės organizacijos, kitaip tariant, pats kapitalizmas. Antiglobalistų teigimu, laisvoji prekyba tik didina atotrūkį tarp turtingų ir neturtingų šalių, stiprindama industrializuotų Šiaurės valstybių pozicijas ir kenkdama besivystančioms Pietų šalims. Protestuotojai negaili kritikos pasaulinės prekybos sutartims ir neoliberalizmą propaguojančioms institucijoms, kurios, pasak jų, neatsižvelgia į etikos standartus. Jų teigimu, išsivysčiusios šalys PPO diskusijose turi svaresnį balsą ir taip išsidera palankesnes sąlygas (pavyzdžiui, dideles importo į kitą šalį kvotas, pačios tuo metu blokuodamos besivystančių šalių importą į savo teritoriją). Tai ypač pastebima žemės ūkyje, kuris išsivysčiusiose šalyse yra labai valstybės apsaugotas, kai tuo tarpu besivystančios šalys spaudžiamos atverti savo rinkas importui iš užsienio. Dideles korporacijas antiglobalistai vertina kaip kenkiančias natūraliam kapitalui ir tautos biologinei įvairovei, nes jų galioms neprilygsta tos šalies gyventojų teisės.

Antiglobalistai nėra kokios nors vienos organizacijos nariai. Tai įvairių judėjimų aktyvistai, dauguma jų atstovauja kairiųjų pažiūroms: tai žalieji, socialistai, anarchistai, pacifistai, feministai, neomarksistai ir t.t. “Šis judėjimas stengiasi atsiriboti nuo kraštutinių dešiniųjų – nacių, kurie taip pat bandė įsijungti į protesto akcijas”, – sakė pašnekovė. Anot V.Petrušauskaitės, blokadas organizavo apie 120 organizacijų. “Didžiausią darbą nuveikė nevyriausybinės ir neformalios Vokietijos organizacijos. Vienos buvo atsakingos už palapinių miestelio organizavimą, kitos – už maisto ruošimą ir pan. Neįsivaizdavau, kad viskas bus taip gerai organizuota. Žmonės gyveno palapinių miesteliuose, buvo maitinami, dalyvavo koncertuose, jiems buvo rodomi filmai, vykdavo bendros vakarienės, už kurias aukojai, kiek gali. Ten jaučiausi labai saugi. Visi buvo raginami nesiginčyti su policija. Jei kildavo įtampa, kas nors pradėdavo dainuoti ar juoktis ir viskas atslūgdavo”, – pasakojo studentė. Televizijos žiūrovai matė, kaip dešimtys tūkstančių žmonių žygiavo per Vokietijos uostamiestį Rostoką, esantį 25 km nuo Baltijos jūros kurorto Heiligendamo, kur buvo susirinkę turtingiausių pasaulio valstybių lyderiai. Pagrindinis protestuotojų kritikos taikinys – korporacijų įsigalėjimas, laisva prekyba ir ją skatinančios globalios organizacijos.