Kodėl vieni greitai kyla karjeros laiptais, o kiti, nors dirba iš visų jėgų, įveikia vos pakopą, kur tos sėkmės raktas? Gal sėkmingieji naudoja klasikinius konkuravimo būdus, aprašytus institutų vadovėliuose? O galbūt dabar nenuspėjamų konkuravimo gudrybių laikas? Šiais klausimais pasikeičiau nuomonėmis su fortūnos numylėtiniais - karjeros apsukruoliais, kurie visada gaudavo geidžiamus darbus. Jei šių patarimų nepriimsite sau kaip dogmų, jei iš jų išsirinksite, kas Jums tinka pagal pareigas ir siekius, tai iš kitų sėkmės patirties tikrai turėsite nemažai naudos. Patys kopkite karjeros laiptais. Nelaukite,...
Emocinis intelektas – patikimesnis profesinio ir asmeninio gyvenimo sėkmės rodiklis nei darbo patirtis arba IQ (intelekto koeficientas). Pastaruoju metu vis labiau populiarėja terminas „emotional intelligence" - emocinis intelektas. Tačiau mokslas vis dar neatrado tikslaus šios sąvokos apibrėžimo. Emocinė kompetencija apibūdinama kaip gebėjimas suvokti savo jausmus, emocinę kitų būseną, teisingai vertinti ir kontroliuoti savo emocijas bei konstruktyviai jas reikšti, taip pat daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Emocinis intelektas leidžia valdyti savo emocijas. Daugybė tyrimų rodo, kad intelekto lygis yra svarbi žmogaus charakteristika. Tačiau ji...
Natūralu, kad žmogus ieško kur geriau, kad kiekvienas stengiasi rytoj gyventi geriau negu šiandien. Viena iš galimybių tai pasiekti karjera. Tai visiškai sveikintinas būdas, jei nepavirsta karjerizmu. Kadaise tokia sąvoka ar netgi, tarkime, žodis karjera buvo plūstamasis, nes dauguma žmonių painiojo (ir iki šiol painioja) karjeros ir karjerizmo sąvokų reikšmes. Už savo pirmąjį apibrėžimą ir dabartinį egzistavimą žodis karjera turi būti dėkingas Italijai. Karjera pagal italų kalbos "carriera" reiškia bėgimą, gyvenimo trajektoriją, veiklą. Nepamirškime ir apie neigiamą tolimą karjeros giminaitį, vardu karjerizmas, tai...
Neretai galime išgirsti: "Padaryk tai, kai turėsi laisvo laiko", tačiau iš tikrųjų toks "laisvas" laikas neegzistuoja. Netgi tada, kai gulite ant sofos, tai yra jūsų poilsis, bet ne "laisvas" laikas. Nors atrodo, kad įvairūs susirinkimai ir susitikimai nieko nekainuoja, bet iš tiesų jie atsieina labai brangiai, nes laikas yra pinigai. Paskaičiuokite, kiek kainuoja jūsų darbo valanda. Jeigu kasdien jūs sutaupysite bent vieną valandą, per metus jūs ne tik sukaupsite šimtus litų, bet ir turėsite galimybę išmokti dirbti taip, kad laikas taptų dar vertingesnis....
Išsilavinimo, techninių žinių bei įgūdžių negana..... Labai dažnai personalo valdymo literatūroje kartojasi terminas "Emocinis išprusimas" (Emotional Inteligence). 1995 m. Daniel Goleman, psichologas ir New York Times žurnalistas išleido knygą, kuri greitai tapo tarptautiniu "bestseleriu"- Emocinis išprusimas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ (intelekto koeficientas). Knygoje jis apibendrino daugelio metų tyrimus, kurie rodo, kad emocinis išprusimas arba žmogaus sugebėjimas valdyti save ir bendrauti su kitais lemia darbinę sėkmę dvigubai labiau nei IQ ar techniniai įgūdžiai. Šioje ir kitoje savo knygoje jis atskleidžia šiuos...
Praėjus ilgam darbo paieškos etapui, jei jūs viską darėte teisingai, jums nusišypsojo laimė ir jūs gavote darbą. Atrodo, jog tai - kaip tik tai, ko jūs siekėte. Tačiau nepamirškite, jog išlaikyti gerą darbą yra ne ką mažiau svarbu nei jį gauti. Pateiksime keletą gerų patarimų, ko reikėtų nepamiršti naujajame darbe. Galima šiuos patarimus įgyvendinti ir ieškant darbo. Atminkite, jog pirmasis įspūdis, kurį jūs padarysite naujajame darbe savo kolegoms, nulems tolimesnę jūsų sėkmę. "Pirmas įspūdis antrą kartą nepasikartos". Dažniausiai darbdaviai nepatenkinti naujų darbuotojų požiūriu...
Darbas. Tik ne bet koks. Karjera. Noriu jos siekti, bet kaip? Ką daryti? Pažvelgus į šiandienos situaciją Lietuvoje, kai nedarbas viršija 10 proc., kalbėti apie darbo keitimą ir jo paiešką bei karjerą gali būti sudėtinga. Tačiau visose valstybėse ekonomika patiria nuosmukius bei pakilimus. Pavyzdžiui, prieš dešimtį metų nedarbas JAV taip pat siekė 10 proc., ir tokiose pramonės srityse, kaip gynyba, energetika, automobilių gamyba bei aeronautika vyko nuolatinis darbuotojų skaičiaus mažinimas. Rinkoje atsirado daug specialistų, pretenduojančių į nedidelį darbo vietų skaičių ir dar daugiau...
Apie karjerą yra parašyta nemažai. Tik labai gaila, kad tai daugiausiai yra versta literatūra, todėl mūsų sąlygoms ji nėra pritaikyta, o kartais net juokinga. Norim pateikti jūsų dėmesiui labiau pritaikytus mūsų sąlygoms karjeros būdus. Laiptai. Žmogus (pabaigęs mokyklą, atleistas pagal etatų mažinimą ir t.t.) įsidarbina įstaigoje į pačias žemiausias ir mažiausiai apmokamas pareigas (patirties pretenduoti į geresnę vietą, aišku, neužtenka). Pareigos (ir/arba įmonė) nesuteikia jokių vilčių pakilti tarnyboje, bet duoda labai svarbų dalyką patirtį ir darbo įgūdžių. Padirbus keleta mėnesių ar metus ir...
Silvija jau du metus dirbo personalo vadybininke nedidelėje kompanijoje. Visą kadrų darbą ji atlikdavo viena, pagalbininko neturėjo. Žinojo viską ir visus. Kolektyvas Silviją labai mylėjo ir ji stengėsi iš visų jėgų. Kai kompanija pradėjo augti, viena, net ir labai norėdama, ji nebegalėjo susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu. Tačiau ji tylėjo ir sėdėjo biure iki išnaktų, nes buvo tikra, kad jai už darbštumą ir atsidavimą būtinai bus atsidėkota. Po kurio laiko ji išgirdo gandų, kad vadovas galvoja padidinti etatų skaičių personalo skyriuje. „Pagaliau aš...
Kartais tam, kad suprastumėte, jog nepasitikite savimi ir save nuvertinate, visai nebūtina atlikti psichologinių testų arba skaityti literatūrą šia tema. Pakanka iškelti sau realų tikslą, pavyzdžiui, uždirbti kitąmet daugiau negu šiemet ir įsiklausyti į savo vidinį balsą. Jeigu jis, užuot numatęs, kaip tai galima būtų įgyvendinti, prabils: "Vargu... Aš nesugebėsiu... Aplinkybės stipresnės...", diagnozė aiški – jūs nepasitikite savimi. Pagrindinė savimi nepasitikinčių žmonių savybė – nenoras imtis iniciatyvos ir įsitikinimas, kad nuo jų pačių niekas nepriklauso. Ir ką gi daryti, jeigu jūs tokia? Išvadinti...
