|

Nauja mokesčių sistema stebina kvailumu

Išanalizavus Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Šemetos šiemet įvestą naują mokesčių sistemą aiškėja, kad nei premjeras, nei finansų ministras nemoka matematikos. Nesunku įrodyti, kad didinant mokesčius tų pačių rezultatų buvo galima pasiekti žymiai paprastesnėmis priemonėmis, tūkstančius kartų pigiau ir nesukeliant painiavos, kuri dabar tvyro ir tvyros visų Lietuvos įmonių buhalterijose. A. Kubiliaus Vyriausybė pareiškė dėl krizės esanti priversta didinti pridėtinės vertės (PVM) ir kitus mokesčius. Gyventojams aiškinta apie solidarumą – kai šaliai sunku, daugiau uždirbantieji turės mokėti didesnius mokesčius, o gyvenantieji vargingiausiai galės tikėtis lengvatų, mažesnių mokesčių. Dėl šios priežasties pakeistas gyventojų pajamų mokestis (GPM), įvestas painus kintamo dydžio neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD). Taigi A.Kubiliaus ir A. Šemetos įvesta mokesčių reforma pasiekta minimalių pokyčių. Tačiau visiškai sugriauta darbo užmokesčio skaičiavimo sistema. Nebetinka brangios kompiuterinės darbo užmokesčio skaičiavimo programos. Daug darbuotojų turinčioms įmonėms šimtus atlyginimų dabar reikia skaičiuoti kalkuliatoriumi. Tai dar ne viskas. Įvedus kintamą NPD sukurta didžiulė problema visiems, kas sirgs ir gaus nedarbingumo lapelį ar (ir) gaus kitų pajamų (uždarbiaus antroje darbovietėje, už kūrybą gaus honorarą ar sulauks ligos pašalpos, parduos brangų daiktą, išlos loterijoje ir t. t.). Tokiu atveju pilietis automatiškai tampa valstybės skolininku. Mat, ačiū A. Kubiliui ir A. Šemetai, nuo šiol NPD skaičiuojamas nuo visų mėnesio pajamų. Tad įmonės, kurioje dirbate, buhalterė pasibaigus mėnesiui apskaičiuos jūsų algą ir atskaičiuos mokesčius. Tačiau dėl gautų papildomų pajamų jūsų sumokėta mokesčių suma tampa neteisinga. Tad pasibaigus metams teks dar kartą skaičiuoti visas pajamas, nuo jų priklausantį NPD ir Mokesčių inspekcijai papildomai sumokėti mokesčius.

|

Veto

Jei pas mus būtų vadinamasis kišeninis veto (kaip JAV), gal Seimas liautųsi dešimtis įstatymų priiminėti paskutinę sesijos dieną ir iškart išeiti atostogų ar švęsti Naujųjų metų. Prezidentė vetavo įstatymo “dalį”, pagal kurią nuo rugsėjo 1-osios mažinamos paskirtos ir mokamos motinystės pašalpos. Pranešta oficialiai, bet netiksliai: vetuotos visos pataisos, net tos, dėl kurių prezidentė nepareiškė priekaištų. Pas mus nėra Amerikos kraštuose žinomo “line-item” veto, kai vetuojami atskiri įstatymo straipsniai, pvz., pavienės biudžeto išlaidų eilutės. Tiek to. Po pirmojo veto buvo antras. Ir daugiau bus. Jei Seimas ims ir atims pensijas iš dirbančių pensininkų, veto tiesiog privalės būti pareikštas, žinoma, jei šioje šalyje yra kokia nors teisė. Konstitucijoje žodžio “veto” nėra. Pagal ją Seimo priimtus įstatymus pasirašo ir oficialiai paskelbia, t.y. promulguoja, prezidentas. Bet jis (šiuo atveju ji) gali nepasirašyti įstatymo ir per dešimt dienų motyvuotai grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti. Tai ir yra veto. Jis ne absoliutus, o atidedamasis: Seimas jį gali įveikti 71 balsu. Neįveikus įstatymas laikomas nepriimtu. Bet Seimas gali ir priimti prezidento pasiūlytas pataisas.

Nuspręsta iš pensininkų pensijas atimti
|

Nuspręsta iš pensininkų pensijas atimti

Lietuvos valstybė jau persekioja pensininkus. Rado už ką. Štai vienas užtarnauto poilsio išėjęs gerbiamas profesorius kaltinamas netyčiniu nusikaltimu – nuo valstybės nusukęs net 11 litų. Už tai, kad parašė straipsnį ir gavo keliasdešimt litų honoraro. “Nuostoliai” bus išskaičiuoti iš pensijos. Valstybinę pensiją gaunantys mokslininkai, publikuojantys mokslinius straipsnius, kiti valstybei nusipelnę asmenys Lietuvoje prilyginami nusikaltėliams. Mat pagal įstatymus nuo sausio pirmosios honorarų pensininkai negali gauti. Tačiau jei sugalvosi ką nors publikuoti, valstybė iš tavęs atims dalį valstybės paskirtos pensijos. Vilnietis profesorius Algimantas Grabauskas teigė suprantantis, jog valstybei trūksta pinigų. Tačiau jis sakosi buvęs šokiruotas net kelių “Sodros” laiškų, kurie jį privertė pasijusti nusikaltėliu. Pavyzdžiui, viename jam adresuotų pranešimų rašoma, jog nuspręsta “išskaityti iš Algimanto Grabausko birželio mėnesį gaunamos valstybinės mokslininko pensijos 11,61 lito valstybiniam biudžetui padarytą žalą”. Kituose laiškuose formuluotės taip pat grasinamos. “Esu, taip sakant, tikras pensininkas – nedirbu, bet publikuoju keletą straipsnių, už juos gaunu apie 50 litų per mėnesį, – paaiškino mokslininkas. – Dabar jie tapo apmokestinti. Didelių pretenzijų dėl to neturiu, bet mane tiktai žeidžia, kad esu laikomas vagimi. Žeidžia, kai teigiama, jog aš apgaudinėju valstybę.” Anot profesoriaus, nepadėjo nė skambučiai ir vizitai į “Sodrą” – niekas taip ir nesugebėjo paaiškinti, ką daryti, kad bent šių laiškų negautum. Ši tvarka stebino ir tuo, jog į pensiją išėjusiam žmogui raktiškai uždraudžiama dirbti už honorarą.

|

Ar tu jau susirūpinai savo pensija?

Yra dvi naujienos. Ir kaip visada – viena gera, kita bloga. Geroji yra ta, kad mes ilgiau gyvensime (statistiškai, žinoma), blogoji – nelabai aiškios perspektyvos su mūsų pensija. Socialinis draudimas yra greičiau solidarumo mokestis – kiek tą dieną yra surinkta pinigų, tiek ir gali išmokėti valstybė. O kai senės visuomenė, bus daugiau pensininkų ir mažiau tų, kurie uždirbs pinigus, vadinasi, visiems teks po mažiau. Tiesa, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo pensija tarsi ir būtų tai, ką mes uždirbome ir sutaupėme. Bet Konstitucija pinigų negamina, o su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Tad geriau jau šiandien pačiam pasirūpinti savo būsimomis pajamomis nei po dvidešimt metų nuskurusiam piktintis valdžia. O kaip tuo rūpintis? Aišku, investuojant. Šis žodis pasaulinės krizės aklivaizdoje tapo kone keiksmažodžiu. Juk tiek daug iš mūsų taip noriai prieš keletą metų investavo į pačias rizikingiausias rinkas, o šiandien graužia nagus, nes portfelių vertė sumažėjo dvigubai. Tačiau nepaisant to, vis tiek rekomenduoju paskaityti Jimo Mellono ir Alo Chalabi knygą „10 geriausių investicijų artimiausiems dešimt metų“. Pirmiausia todėl, kad dar kartą susimąstysite apie „Sodrą“. Ir ne tik apie tai, kad dabar trūksta gausybės pinigų. O apie ateitį, kada jų, labai tikėtina, trūks dar daugiau. Antra, suprasite, kad investicija į senelių namus labai apsimoka. Juk bus paklausa: kur gyvens garbūs senoliai. Beje, gal tai yra idėja ir mūsų šaliai. Juk klimatas nuosaikus, gal tik saulės per mažai, gamta graži. Kodėl negalėtume tapti pasaulio senelių namais? Na, gerai, bent jau Europos Sąjungos. Utopiška? Na, gerai, žiemą čia niekas nenorės gyventi, tačiau pusę metų seneliai gali praleisti čia, o kitą – Italijoje ar Pietų Prancūzijoje. Gal kaip tik čia mūsų vyriausybė turėtų investuoti, o ne renovuoti daugiabučius? Šioje knygoje įdomiausia tai, kad aptariamos tos ekonomikos šakos, kurios gali iškilti artimiausiu metu. Beje, skyrių apie investavimą į nekilnojamąjį turtą tikrai visiems siūlau perskaityti. Kada jį perskaitai, supranti, kokia lietuvius buvo apėmusi masinė psichozė dar prieš metus perkant iš eilės bet kokius būstus. Ir taip pat supranti, jog Gitanas Nausėda milijonu procentų teisus, teigdamas, jog nekilnojamasis turtas Lietuvoje pigs.

|

Pensijų sistema žlunga

Pensijos ir socialinės išmokos kol kas nevėluoja, tačiau “Sodros” kaklą jau veržia skolų kilpa. Vyriausybė baigia rinkti socialinės sistemos gelbėjimo pasiūlymus, kurie nebus nei lengvi, nei populiarūs. Pirmadienį į Vyriausybę turėtų suplaukti pasiūlymai, kaip ketinama traukti į bedugnę krintančią “Sodrą” ir visą šalies socialinę sistemą. “Sodros” vadovas Mindaugas Mikaila tegali konstatuoti, kad per pirmus tris šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta 92 mln. litų. O išlaidos tik didėja. Daugiau lėšų, nei planuota, prireikė nedarbingumo pašalpoms mokėti. Joms išleista jau trečdaliu daugiau, nei planuota. Jeigu padėtis nesikeis, šių metų pabaigoje “Sodros” biudžete atsivers 1,5 mlrd. litų dydžio skylė. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys pareiškė, kad peržiūrint “Sodros” biudžetą išlaidas ketinama mažinti apie 800 mln. litų. “Aišku tai, kad reikės koreguoti “Sodros” biudžetą – maždaug apie 800 mln. litų mažinti. Tai tikrai sunkūs sprendimai”, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė R.Dagys ir patikino, kad pensijų ir motinystės pašalpų mažinti neplanuojama. Galutiniai sprendimai, pasak ministro, paaiškės pirmadienį per Vyriausybės posėdį, tačiau tam tikri pasiūlymai jau ryškėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė imtis pensijų reformos, tiksliau, grąžinti ją penkerius metus atgal, kai ji buvo pradėta. Vienu iš siūlymų siekiama jau nuo gegužės pradžios leisti privačių pensijų fondų dalyviams grįžti į “Sodros” sistemą.

|

Pensijų dabartis ir likimas

Net 60 procentų dirbančiųjų 5,5 procento atlyginimo perveda jau ne į „Sodrą”, o į savo asmenines sąskaitas. Tačiau to tikrai nepakaks gauti padorią pensijos dalį iš šių savo lėšų investavimo pensijų fonduose. Keista, kad kažkam tai – naujas atradimas. Jau reformos pradžioje buvo aišku, kad jei nebus sudaryta galimybė į privačius fondus pervesti daugiau lėšų, tai nemažą jų dalį „suvalgys” administravimo mokesčiai. Norint, kad būtų kitaip, reikia ryžtingesnės reformos. Pastaruoju metu dažnai palyginama, kad „Sodros” pensijos šiandien auga greičiau nei sąskaitos pensijų fonduose. Tačiau „Sodros” pensijų lyginimas su pensijų sąskaitomis privačiuose fonduose yra mažų mažiausiai neteisingas, nes tai – visai skirtingi dalykai. Privačiuose fonduose lėšos niekur nedingsta (galiausiai, jos netgi paveldimos), tuo metu „Sodros” įmokos – tiesiog išdalinamos kitiems. Be to, dabar pensijos didinamos dėl „Sodros” galimybių šiandien, tačiau problemos kyla ne dėl šiandienos, o dėl ateities. Ateities problemas geriau sprendžia realiai sukauptas turtas, kaip pensijų fonduose, o ne politinis pažadas mokėti pensiją iš būsimų dirbančiųjų įmokų, kaip „Sodroje”. Pensijų ateityje – du galimi scenarijai. Jei nebus galimybės didesnę dalį „Sodros” įmokų kaupti pensijų fonduose, pokyčiai bus daromi mažiau pastebimai, tačiau ne mažiau skausmingai ir be vilties padėtį ištaisyti iš esmės: ilginamas pensinis amžius, mažinamos „Sodros” pensijos.

Įteisinta pensijų vagystė
|

Įteisinta pensijų vagystė

Milijonas žmonių, investavusių į privačius pensijų fondus, tikėjosi sotesnės senatvės. Tačiau ekonominė krizė sunaikino jų uždarbį, o įmokas į pensijų fondus sumažinusi valdžia atėmė viltį bent padengti nuostolius. Jau šį mėnesį antros pakopos pensijų fondų valdymo bendrovės ims ruošti metines fondų veiklos ataskaitas. Investavę į didelės akcijų dalies fondus jose išvys dešimtimis procentų sumenkusias lėšas. Geriausiai 2008-aisiais sekėsi konservatyviems pensijų fondams, investuojantiems į Vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas. Tik šie fondai metus baigė su pliuso ženklu. Vidutiniškai šių fondų vienetų vertė per vienuolika šių metų mėnesių augo kiek daugiau nei 2 proc. Mažos akcijų dalies pensijų fondų vienetų vertė krito daugiau nei 11 proc., vidutinės akcijų dalies – daugiau nei 27 proc., akcijų – beveik 47 proc. Tai reiškia, kad būsimieji pensininkai prarado milijonus litų. “Fondų rezultatai tikrai nedžiugina, tačiau esant tokiai padėčiai pasaulio finansų rinkose vargu ar galime tikėtis geresnių”, – kalbėjo Vertybinių popierių komisijos (VPK) narys Vaidotas Jonutis. Investicijų valdytojų asociacijos prezidentas Saulius Racevičius sutinka, kad 2008 m. nuostolių išvengti nebuvo įmanoma. Tačiau jis įsitikinęs, kad pensijų reforma turėtų būti toliau tobulinama. “Galbūt būtų galima atsisakyti vien akcijų dalies pensijų fondų. Žinoma, pensijų fondai turi prisiimti riziką, tačiau vien akcijų dalies pensijų fondai yra pernelyg drąsus sprendimas ir neturėtų būti siūlomi”, – kalbėjo jis. Tačiau VPK neskuba teikti panašių siūlymų. “Visos krizės turi pradžią ir pabaigą. Asmenims, kuriems dar daug laiko iki pensijos, periodinio ilgalaikio investavimo strategija turėtų pasiteisinti. Tarp planuojamų pokyčių yra planai mažinti fondo riziką pensijų dalyviui pasiekus tam tikrą amžiaus grupę. Tai turėtų apsaugoti tuos, kurie mažiau domisi savo investicijomis”, – aiškino V.Jonutis. VPK nario manymu, pagrindinė prastų antros pakopos fondų rezultatų priežastis – 2008-ųjų įvykiai finansų rinkose. Pastaruosius pašnekovas pavadino giliausia krize nuo Didžiosios depresijos laikų.

|

Kirtis pensijų kaupimo sistemai

Drąstiškai nurėžtas įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus ekonomikos ekspertai prilygina atvirai vagystei iš milijono žmonių asmeninių piniginių. 1,2 milijardo litų – toks šiuo metu „Sodros” defi citas, įskaičiuojant gautą valstybės dotaciją. Bandydama užkimšti šią skylę Vyriausybė jau antrą kartą mažina įmokas į privačius pensijų fondus. Prezidentas Valdas Adamkus siūlo pensijų fondų dalyviams ateityje kompensuoti visus praradimus, tačiau ministrų kabinetas apie tai kol kas negalvoja. Beveik milijonas lietuvių, suviliotų idėja lėšas senatvei kaupti privačiuose pensijų fonduose, artimiausius dvejus metus įplaukų į juos sulauks gerokai mažiau. Metų pradžioje Vyriausybė rėžė iš peties: sumažino įmokas į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Tačiau nuo liepos antros pakopos pensijų fondų dalyviams nuo įmokų „Sodrai” į fondą nukapsės vos 2 proc. sumos. Investicijų valdymo asociacijos prezidento Sauliaus Racevičiaus teigimu, dėl to privačių fondų klientų pajamos, išėjus į pensiją, gali būti mažesnės nuo 10 iki 17 proc. Jis tokį Vyriausybės sprendimą vadina katastrofa. „Kam tuomet išvis valstybei tokia sistema reikalinga, jeigu ji taip griaunama? Milijonas žmonių ja patikėjo ir nusprendė tapti fondų dalyviais. Pensijų sistema veikia jau nuo 2003-iųjų, žadėta, kad ji bus tvari, o dabar staiga taip paprastai ją ima ir sugriauna! Pradėjusi pensijų reformą valstybė įsipareigojo kiekvienam joje dalyvaujančiam pervesti nustatyto dydžio pinigų sumą į pensijų fondo asmeninę sąskaitą. Tos lėšos tampa dalyvių nuosavybe, kuriomis savo nuožiūra negali disponuoti joks subjektas, išskyrus patį dalyvį. Šių įsipareigojimų nutraukimas ar esminis sąlygų keitimas pakerta pasitikėjimą visa esama pensijų kaupimo sistema, kartu ir pačia valstybe, kaip verslo partnere. Tai valstybės prestižo klausimas”, – pabrėžė S.Racevičius. Jo teigimu, visi supranta, kad sunkmetis verčia priiminėti sunkius sprendimus, tačiau toks elgesys prilygsta asmeninių žmonių lėšų nusavinimui: „Tai tas pat, kas pasisavinti žmonių indėlius bankuose – tai juk piliečių nuosavybė. Pensijų fondais Sodros skylių neužkaišysi. O ką rudenį reikės daryti, jei mokėjimai į fondus bus visiškai sustabdyti? Tai – gaisro gesinimas pačiu primityviausiu būdu, neatiduodant žmonėms jų pačių nuosavybės. Negaliu įsivaizduoti tokio elgesio jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje”, – sakė Investicijų valdymo asociacijos vadovas.

|

Kas trečias darbingo amžiaus žmogus senatvėje gali negauti pensijos

Maždaug trečdalis darbingo amžiaus žmonių negautų pensijos arba turėtų tenkintis tik minimaliomis valstybės socialinėmis išmokomis, jei į pensiją išeitų šiandien. Būtent tiek gyventojų (apie 660 tūkst.) šiuo metu yra neapdrausti valstybiniu socialiniu draudimu. Nepasirūpinę savo ateitimi patys, sulaukę senatvės šie žmonės susidurtų su finansiniais sunkumais. Net ir apdraustieji, turintys reikalingą pensijai 30 metų darbo stažą, senatvėje gautų tik kiek daugiau negu trečdalį dabartinio savo atlyginimo. Paprastai senatvės pensija sudaro apie 30-40 proc. buvusių pajamų, šiuo metu vidutinė pensija yra 755 litai. Ekspertai įspėja, kad tokia dalis yra nepakankama oriai senatvei užtikrinti – tam reikėtų 70-80 proc. esamų pajamų. „Senstanti visuomenė, blogėjantis pensinio amžiaus ir dirbančių žmonių santykis, deja, optimistinių vilčių valstybės finansuojamai pensijos sistemai nežada. Daugelis Europos Sąjungos šalių jau svarsto galimybę didinti pensinio amžiaus ribą arba bus priverstos mažinti pensijas. Tikėtina, kad ilgainiui žmonės turės dirbti ilgiau, mokėti dar daugiau mokesčių, tačiau senatvėje gaus mažiau”, – sakė „SEB investicijų valdymo” generalinis direktorius Jonas Iržikevičius. Pasak jo, valstybės mokama pensija užtikrina tik būtinąsias pajamas pagrindinėms išlaidoms. Todėl dabartiniams trisdešimtmečiams būtina jau šiandien patiems planuoti, kaip jie norėtų gyventi senatvėje. „Tai svarbiausia visas savo pajamas gaunantiems pagal autorines sutartis – jie senatvėje apskritai negaus pensijos, jei jos nekaups savarankiškai. Papildomos pensijos kaupimas taip pat aktualus dirbantiems pagal verslo liudijimą, nes jie kaupia tik pagrindinei pensijai – šiandien tai 360 litų”, – sakė investicijų valdymo ekspertas.

Pensijų Sistemos Krachas?
|

Pensijų Sistemos Krachas?

Dabartinėje visuomenėje pensijos atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Žmogus dirba, išdirba 30 metų, sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į užtarnautą poilsį, nesibaimindamas, nes gaus valstybės pensiją. Visgi, yra nemažai prielaidų, kad tokie užtikrintumo laikai gali ateiti į pabaigą, ir tam pagrindo tikrai yra. Vakarų civilizacija, skirtingai nei Rytai, neturi populiacijos didėjimo problemos. Tai lemia didesnės apsisaugojimo galimybės, taip pat abortai (ir tai, kad jie Vakaruose nėra tokie smerktini, skirtingai nei Rytuose), taip pat Vakarų kultūra (nėra tokio papročio turėti daug vaikų) bei, žinoma, ekonominė situacija (į vaikus nėra žiūrima kaip į tėvų išlaikytojus, bent jau JAV, Kanadoje ir Vakarų Europoje). Visgi Vakarai, skiringai nuo Rytų, turi kitą problemą. Galima sakyti, priešingą. Ta problema yra geriau žinoma populiacijos senėjimo pavadinimu. Dabar pasaulyje labiausiai dominuoja einamojo finansavimo (angliškai – „Pay-as-you-go”) pensijų mokėjimo principas. Tai reiškia, jog pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto (arba atskiro tam tikros institucijos, atskaitingos vyriausybei, nuosavo biudžeto, kuris surenkamas iš mokesčių, pavyzdžiui, sodra). Įvairios pensinės reformos, kurios skatino didinti pensijas ir kitas socialinės apsaugos sritis, tapo labai populiarios po Antrojo Pasaulinio, tiksliau maždaug 6 dešimtmetyje. Buvo priiminėjami įvairūs įstatymai, įvairūs pakeitimai, buvo suteikinėjamos įvairios garantijos ir privilegijos pensinį amžių sulaukusiems žmonėms. Tiesa, tokios iniciatyvos savo prigimtimi tikrai nėra blogai. Tai yra labai pagirtina, nes iki pat industralizacijos amžiaus (19-ojo amžiaus), senyvo amžiaus žmonės buvo priversti pasitikėti savo atžalomis, kad šie juos išlaikys. Dabar senyviems žmonėms nebūtina vien tik pasikliauti savo atžalomis. Tam, kad užtikrinti tokį pensijų mokėjimo stabilumą, reikia keleto dalykų, iš kurių svarbiausias yra nulatinės ir pastovios pajamos. Būtent jos ir sukelia daugiausia problemų, nes Vakarų pasaulyje dirbančių žmonių mažėja.