Pensijų reforma

Yra dvi naujienos. Ir kaip visada – viena gera, kita bloga. Geroji yra ta, kad mes ilgiau gyvensime (statistiškai, žinoma), blogoji – nelabai aiškios perspektyvos su mūsų pensija. Socialinis draudimas yra greičiau solidarumo mokestis – kiek tą dieną yra surinkta pinigų, tiek ir gali išmokėti valstybė. O kai senės visuomenė, bus daugiau pensininkų ir mažiau tų, kurie uždirbs pinigus, vadinasi, visiems teks po mažiau. Tiesa, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo pensija tarsi ir būtų tai, ką mes uždirbome ir sutaupėme. Bet Konstitucija pinigų negamina, o su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Tad geriau jau šiandien pačiam pasirūpinti savo būsimomis pajamomis nei po dvidešimt metų nuskurusiam piktintis valdžia. O kaip tuo rūpintis? Aišku, investuojant. Šis žodis pasaulinės krizės aklivaizdoje tapo kone keiksmažodžiu. Juk tiek daug iš mūsų taip noriai prieš keletą metų investavo į pačias rizikingiausias rinkas, o šiandien graužia nagus, nes portfelių vertė sumažėjo dvigubai. Tačiau nepaisant to, vis tiek rekomenduoju paskaityti Jimo Mellono ir Alo Chalabi knygą „10 geriausių investicijų artimiausiems dešimt metų“. Pirmiausia todėl, kad dar kartą susimąstysite apie „Sodrą“. Ir ne tik apie tai, kad dabar trūksta gausybės pinigų. O apie ateitį, kada jų, labai tikėtina, trūks dar daugiau. Antra, suprasite, kad investicija į senelių namus labai apsimoka. Juk bus paklausa: kur gyvens garbūs senoliai. Beje, gal tai yra idėja ir mūsų šaliai. Juk klimatas nuosaikus, gal tik saulės per mažai, gamta graži. Kodėl negalėtume tapti pasaulio senelių namais? Na, gerai, bent jau Europos Sąjungos. Utopiška? Na, gerai, žiemą čia niekas nenorės gyventi, tačiau pusę metų seneliai gali praleisti čia, o kitą – Italijoje ar Pietų Prancūzijoje. Gal kaip tik čia mūsų vyriausybė turėtų investuoti, o ne renovuoti daugiabučius? Šioje knygoje įdomiausia tai, kad aptariamos tos ekonomikos šakos, kurios gali iškilti artimiausiu metu. Beje, skyrių apie investavimą į nekilnojamąjį turtą tikrai visiems siūlau perskaityti. Kada jį perskaitai, supranti, kokia lietuvius buvo apėmusi masinė psichozė dar prieš metus perkant iš eilės bet kokius būstus. Ir taip pat supranti, jog Gitanas Nausėda milijonu procentų teisus, teigdamas, jog nekilnojamasis turtas Lietuvoje pigs.

Pensijos ir socialinės išmokos kol kas nevėluoja, tačiau “Sodros” kaklą jau veržia skolų kilpa. Vyriausybė baigia rinkti socialinės sistemos gelbėjimo pasiūlymus, kurie nebus nei lengvi, nei populiarūs. Pirmadienį į Vyriausybę turėtų suplaukti pasiūlymai, kaip ketinama traukti į bedugnę krintančią “Sodrą” ir visą šalies socialinę sistemą. “Sodros” vadovas Mindaugas Mikaila tegali konstatuoti, kad per pirmus tris šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta 92 mln. litų. O išlaidos tik didėja. Daugiau lėšų, nei planuota, prireikė nedarbingumo pašalpoms mokėti. Joms išleista jau trečdaliu daugiau, nei planuota. Jeigu padėtis nesikeis, šių metų pabaigoje “Sodros” biudžete atsivers 1,5 mlrd. litų dydžio skylė. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys pareiškė, kad peržiūrint “Sodros” biudžetą išlaidas ketinama mažinti apie 800 mln. litų. “Aišku tai, kad reikės koreguoti “Sodros” biudžetą – maždaug apie 800 mln. litų mažinti. Tai tikrai sunkūs sprendimai”, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė R.Dagys ir patikino, kad pensijų ir motinystės pašalpų mažinti neplanuojama. Galutiniai sprendimai, pasak ministro, paaiškės pirmadienį per Vyriausybės posėdį, tačiau tam tikri pasiūlymai jau ryškėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė imtis pensijų reformos, tiksliau, grąžinti ją penkerius metus atgal, kai ji buvo pradėta. Vienu iš siūlymų siekiama jau nuo gegužės pradžios leisti privačių pensijų fondų dalyviams grįžti į “Sodros” sistemą.

Net 60 procentų dirbančiųjų 5,5 procento atlyginimo perveda jau ne į „Sodrą”, o į savo asmenines sąskaitas. Tačiau to tikrai nepakaks gauti padorią pensijos dalį iš šių savo lėšų investavimo pensijų fonduose. Keista, kad kažkam tai – naujas atradimas. Jau reformos pradžioje buvo aišku, kad jei nebus sudaryta galimybė į privačius fondus pervesti daugiau lėšų, tai nemažą jų dalį „suvalgys” administravimo mokesčiai. Norint, kad būtų kitaip, reikia ryžtingesnės reformos. Pastaruoju metu dažnai palyginama, kad „Sodros” pensijos šiandien auga greičiau nei sąskaitos pensijų fonduose. Tačiau „Sodros” pensijų lyginimas su pensijų sąskaitomis privačiuose fonduose yra mažų mažiausiai neteisingas, nes tai – visai skirtingi dalykai. Privačiuose fonduose lėšos niekur nedingsta (galiausiai, jos netgi paveldimos), tuo metu „Sodros” įmokos – tiesiog išdalinamos kitiems. Be to, dabar pensijos didinamos dėl „Sodros” galimybių šiandien, tačiau problemos kyla ne dėl šiandienos, o dėl ateities. Ateities problemas geriau sprendžia realiai sukauptas turtas, kaip pensijų fonduose, o ne politinis pažadas mokėti pensiją iš būsimų dirbančiųjų įmokų, kaip „Sodroje”. Pensijų ateityje – du galimi scenarijai. Jei nebus galimybės didesnę dalį „Sodros” įmokų kaupti pensijų fonduose, pokyčiai bus daromi mažiau pastebimai, tačiau ne mažiau skausmingai ir be vilties padėtį ištaisyti iš esmės: ilginamas pensinis amžius, mažinamos „Sodros” pensijos.

Drąstiškai nurėžtas įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus ekonomikos ekspertai prilygina atvirai vagystei iš milijono žmonių asmeninių piniginių. 1,2 milijardo litų – toks šiuo metu „Sodros” defi citas, įskaičiuojant gautą valstybės dotaciją. Bandydama užkimšti šią skylę Vyriausybė jau antrą kartą mažina įmokas į privačius pensijų fondus. Prezidentas Valdas Adamkus siūlo pensijų fondų dalyviams ateityje kompensuoti visus praradimus, tačiau ministrų kabinetas apie tai kol kas negalvoja. Beveik milijonas lietuvių, suviliotų idėja lėšas senatvei kaupti privačiuose pensijų fonduose, artimiausius dvejus metus įplaukų į juos sulauks gerokai mažiau. Metų pradžioje Vyriausybė rėžė iš peties: sumažino įmokas į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Tačiau nuo liepos antros pakopos pensijų fondų dalyviams nuo įmokų „Sodrai” į fondą nukapsės vos 2 proc. sumos. Investicijų valdymo asociacijos prezidento Sauliaus Racevičiaus teigimu, dėl to privačių fondų klientų pajamos, išėjus į pensiją, gali būti mažesnės nuo 10 iki 17 proc. Jis tokį Vyriausybės sprendimą vadina katastrofa. „Kam tuomet išvis valstybei tokia sistema reikalinga, jeigu ji taip griaunama? Milijonas žmonių ja patikėjo ir nusprendė tapti fondų dalyviais. Pensijų sistema veikia jau nuo 2003-iųjų, žadėta, kad ji bus tvari, o dabar staiga taip paprastai ją ima ir sugriauna! Pradėjusi pensijų reformą valstybė įsipareigojo kiekvienam joje dalyvaujančiam pervesti nustatyto dydžio pinigų sumą į pensijų fondo asmeninę sąskaitą. Tos lėšos tampa dalyvių nuosavybe, kuriomis savo nuožiūra negali disponuoti joks subjektas, išskyrus patį dalyvį. Šių įsipareigojimų nutraukimas ar esminis sąlygų keitimas pakerta pasitikėjimą visa esama pensijų kaupimo sistema, kartu ir pačia valstybe, kaip verslo partnere. Tai valstybės prestižo klausimas”, – pabrėžė S.Racevičius. Jo teigimu, visi supranta, kad sunkmetis verčia priiminėti sunkius sprendimus, tačiau toks elgesys prilygsta asmeninių žmonių lėšų nusavinimui: „Tai tas pat, kas pasisavinti žmonių indėlius bankuose – tai juk piliečių nuosavybė. Pensijų fondais Sodros skylių neužkaišysi. O ką rudenį reikės daryti, jei mokėjimai į fondus bus visiškai sustabdyti? Tai – gaisro gesinimas pačiu primityviausiu būdu, neatiduodant žmonėms jų pačių nuosavybės. Negaliu įsivaizduoti tokio elgesio jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje”, – sakė Investicijų valdymo asociacijos vadovas.

Maždaug trečdalis darbingo amžiaus žmonių negautų pensijos arba turėtų tenkintis tik minimaliomis valstybės socialinėmis išmokomis, jei į pensiją išeitų šiandien. Būtent tiek gyventojų (apie 660 tūkst.) šiuo metu yra neapdrausti valstybiniu socialiniu draudimu. Nepasirūpinę savo ateitimi patys, sulaukę senatvės šie žmonės susidurtų su finansiniais sunkumais. Net ir apdraustieji, turintys reikalingą pensijai 30 metų darbo stažą, senatvėje gautų tik kiek daugiau negu trečdalį dabartinio savo atlyginimo. Paprastai senatvės pensija sudaro apie 30-40 proc. buvusių pajamų, šiuo metu vidutinė pensija yra 755 litai. Ekspertai įspėja, kad tokia dalis yra nepakankama oriai senatvei užtikrinti – tam reikėtų 70-80 proc. esamų pajamų. „Senstanti visuomenė, blogėjantis pensinio amžiaus ir dirbančių žmonių santykis, deja, optimistinių vilčių valstybės finansuojamai pensijos sistemai nežada. Daugelis Europos Sąjungos šalių jau svarsto galimybę didinti pensinio amžiaus ribą arba bus priverstos mažinti pensijas. Tikėtina, kad ilgainiui žmonės turės dirbti ilgiau, mokėti dar daugiau mokesčių, tačiau senatvėje gaus mažiau”, – sakė „SEB investicijų valdymo” generalinis direktorius Jonas Iržikevičius. Pasak jo, valstybės mokama pensija užtikrina tik būtinąsias pajamas pagrindinėms išlaidoms. Todėl dabartiniams trisdešimtmečiams būtina jau šiandien patiems planuoti, kaip jie norėtų gyventi senatvėje. „Tai svarbiausia visas savo pajamas gaunantiems pagal autorines sutartis – jie senatvėje apskritai negaus pensijos, jei jos nekaups savarankiškai. Papildomos pensijos kaupimas taip pat aktualus dirbantiems pagal verslo liudijimą, nes jie kaupia tik pagrindinei pensijai – šiandien tai 360 litų”, – sakė investicijų valdymo ekspertas.