Vartotojai

Vilniaus savivaldybės pastangos ginant miestiečių interesus mane žavi. Savivaldybė Kainų komisijai įrodė, kad sąnaudų (kuro ir kt.) skaičiavimas šilumos energijos gamybai kogeneracinėse elektrinėse ir jų prilyginimas katilinių gamybos sąnaudoms yra nekorektiškas, prieštarauja šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Vilniaus mieste daugiau kaip 90 proc. šiluminės energijos pagaminama termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse Nr. 2 ir Nr. 3. Gaminant šilumą ir elektros energiją kogeneracinėse elektrinėse, šiluma yra kaip atliekama energija, kuri, atidirbusi turbinose ir pagaminusi elektros energiją, nukreipiama šildyti termofikacinį vandenį, kitu atveju būtų išmetama į orą arba vandens telkinius. Pasaulio ir Europos šalyse kuro sąnaudos šilumos ir elektros energijos gamybai paskirstomos taip: šilumos gamybai – 20-25 proc. elektros energijos, gamybai – 75-80 proc. Dabar pagal Kainų komisijos patvirtintą metodiką visos kuro sąnaudos įtrauktos į šilumos kainą. Jei Lietuvoje būtų kaip civilizuotame pasaulyje, šiuo metu šildymo kainų apskritai nereikėtų didinti. O Kainų komisija „Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros sąnaudų atskyrimo metodikos“ rengimą „atidėjo“ rudeniui, garsiai paskelbusi, kad padarys didesnes kainas visiškai nepaisydama Vilniaus savivaldybės argumentų. Paprastai sakant, sudarys galimybę „Vilniaus energijai“ ir toliau kraustyti miestiečių kišenes, pasmerkdama mokėti du ir daugiau kartų už tą patį produktą. Aš visiškai nesmerkiu verslininkų.

Buitinių vartotojų sąjunga, gindama viešąjį interesą, paprašė Jo ekscelenciją LR Prezidentą pasinaudojant LR Konstitucijos 71 straipsnio suteikta teise, grąžinti Seimo 2007 01 12 priimtą Vartotojų teisių gynimo įstatymą pakartotinai svarstyti dėl to, kad dvi jo nuostatos prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms ir t.t. Niekam ne paslaptis, kad šalyje praktiškai nėra ne vienos viešosios vartojimo sutarties, kuri nepažeistų vartotojų interesų. To priežastis ir teisės aktų spragos, ir Vartotojų teisių apsaugos tarybos prostracija bei impotencija, sąžiningos verslo praktikos ir teismų savo konstitucinės priedermės nesuvokimo stygius. Viso to rezultate pažeidžiamos ~ 1,5 milijono vartotojų teisės. Visa tai vertindamos vartotojų asociacijos siūlė atitinkamas Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas, kurias deja vetavo Vartotojų teisių apsaugos taryba pritariant Teisingumo ministerijos atstovui. Kai kurių vartotojų asociacijų nuomone būtų tikslinga, kad Prezidentas pasirašytų šią Įstatymo redakciją, kitaip jo priėmimas labai užsitęstų. (Įstatymo projektas Seimui turėjo būti pateiktas jau 2005 m. IV ketvirtį.) Buitinių vartotojų sąjunga pažymi, kad naujoje Įstatymo redakcijoje yra daug teigiamų nuostatų, iš kitos pusės atkreipia dėmesį, kad pavesti ruošti naują Įstatymo redakciją Vartotojų teisių apsaugos tarybai buvo ir nesusipratimas ir tragiška klaida. Visos teigiamos įstatymo nuostatos buvo įvestos todėl, kad to reikalavo Įstatymo koncepsija.

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi atlikto tyrimo išvadas ir išklausiusi akcinės bendrovės TEO LT atstovų argumentus, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, reikalavimus. Šiuo nutarimu TEO LT, AB įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymui prieštaraujančius veiksmus ir per nustatytą laikotarpį pakeisti ADSL prieigos paslaugos teikimo sąlygas taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų nustatomos nesąžiningos kainos ar kitos šios paslaugos pirkimo sąlygos. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovei skirta 3 mln. 11 tūkst. Lt bauda. Skirdama sankciją už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą, Konkurencijos taryba atsižvelgė į keletą aplinkybių. TEO LT, AB iš esmės neginčijo Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų faktų ir posėdžio metu pripažino padariusi pažeidimą. Remdamasi tyrimo išvadomis, bendrovė ketina prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kurie turėtų ištaisyti padėtį tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje DSL paslaugų rinkoje. Tyrimo, kuris apėmė 2002 m. – 2004 m. ir 2005 m. I ketvirtį, išvadose Konkurencijos taryba konstatavo, kad AB “Lietuvos telekomas” (dabar TEO LT, AB) veiksmai atitinkamose rinkose nagrinėtu laikotarpiu vertintini kaip nesąžiningų kainų taikymas, apibrėžiamas terminu “kainų spaudimas”.

2006 m. Rugpjūčio 26 d. “Vakarų eksprese” buvo išspausdintas Giedrės Petkevičiutės straipsnis. Jame rašoma. kad skundų skalė kyla kaip ant mielių. Buitinių vartotojų sąjungos nuomone skundas skundui nelygus. Vieni gina tik tų vartotojų interesus, kiti viešąjį vartotojų interesą. Jeigu skaičiuoti, kad yra skundų, kurie gina visų elektros, šilumos energijos vartotojų interesus – skundų skaičius šiais metais tikrai viršija milijoną. Straipsnyje yra gerų minčių ir gerų pavyzdžių. “Vartojai žino savo teises ir bando jas apginti. Tai liudija apie vartotojų išprusimą” taip teigia Vakarų Lietuvos vartotojų federacijos vadovė A. Rickuvienė. Ji pastebi, kad kadaise Vakarų Lietuvos vartotojų federacija buvo bene vienintelė mūšio lauke, o dabar įvairių valstybinių ir nevalstybinių institucijų prikepta kaip blynų. Anot A. Rickuvienės, gyventojų aktyvumas paslaugų teikėjus skatina pasitempti. Tiesa, daliai paslaugų teikėjų kultūros stoka trukdo objektyviai įvertinti situaciją, yra ir tokių verslininkų, kurie tiesiog negirdi, sakyk jam ką nori.

Vartotojų teises ginančių valstybės institucijų ir nevyriausybinių vartotojų organizacijų duomenimis neretai vartotojų teises prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai pažeidžia ne iš blogos valios, bet dėl nepakankamo vartotojų teisių žinojimo. Todėl vykdydama vartotojų švietimą viešoji įstaiga “Vartotojų švietimo centras” nemažą dėmesį skiria ir verslininkų švietimui. Vienas tokių renginių – Vilniuje surengtas seminaras ,,Vartotojai ir verslas: teisės ir pareigos” UAB Viessmann darbuotojams ir jų partneriams. Suprasdami, kad informacija ir žinios apie tai, kokios yra pardavėjo pareigos ir ko gali pagrįstai reikalauti vartotojas padės ir toliau sėkmingai plėtoti savo verslą bei išvengti nesklandumų su pirkėjais, šį seminarą pasiūlė surengti patys verslininkai. ,,Verslininkų švietimas skatins juos dirbti sąžiningai, nepažeidžiant vartotojų teisių, ir bus išlaikoma šalių pusiausvyra siekiant abipusės naudos”, pažymi Vartotojų švietimo centro direktorė Tina Valotkienė. Seminare dalyvavo pranešėjai iš Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos: Audronė Žalytė, Teisės ir teisinės ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė; Rosvita Gustaitienė, Vilniaus apskrities skyriaus vedėja; Vilius Šileika, Ne maisto prekių ir paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas ir Petras Lepeška, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Vartotojų priėmimo skyriaus vedėjas.

Kovo 15-osios, Europos vartotojų dienos, tema – vartotojų švietimas. Lietuvos vartotojų institutas mano, kad tai yra gera proga apmąstyti ką esame nuveikę šioje srityje. Vienas iš iškalbingiausių faktų, bylojančių apie vartotojų švietimo padėtį – sociologinių tyrimų duomenys, rodantys, kad net 54 proc. suaugusių vartotojų nežino savo teisių. Lietuvos vartotojų institutas, atlikęs vartotojų klausimų analizę, konstatuoja, kad vartotojams labai trūksta objektyvios informacijos apie maisto priedus, genetiškai modifikuotą maistą, maisto produktų ženklinimą, ne maisto prekių keitimą ir grąžinimą. Lietuvos vartotojų institutas mano, kad suaugusiųjų vartotojų švietimui šiandien turi būti teikiamas ypatingas prioritetas. Atlikta vartotojų klausimų analizė rodo, kad vartotojams labai trūksta objektyvios informacijos apie maisto priedus, genetiškai modifikuotą maistą, maisto produktų ženklinimą, ne maisto prekių keitimą ir grąžinimą. Nors vaikų švietimui mokyklose yra padaryta pradžia, tačiau jis kol kas yra fragmentiškas, besikoncentruojantis tik ties kai kuriais vartotojų apsaugos aspektais. Lietuvos vartotojų institutas praeitais metais gavo nemažai tėvų klausimų kaip apsaugoti vaikų asmens duomenis jiems naršant internete, ar reklama nukreipta į vaikus neformuoja žalingų mitybos įpročių, teigiamo požiūrio į tabaką ir alkoholį, ar netelkia dėmesio brangiems žaislams.

Kovo 15 dieną minima Europos vartotojų diena, kuri tradiciškai pažymima ir Lietuvoje. Šiemet Europos vartotojų dienai skirtų renginių svarbiausia tema yra vartotojų švietimas, nes savo teises apginti gali tik jas žinantis, aktyvus ir informuotas vartotojas. Visuose šalies regionuose šiomis dienomis Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir kitos vartotojų teises ginančios valstybės ir savivaldybių institucijos rengia seminarus, susitikimus su vartotojais bei prekių pardavėjais ir paslaugų teikėjais, aiškindami jų teises ir pareigas. Pagrindinis akcentas yra kovo 15 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje rengiama konferencija, skirta Europos vartotojų dienai pažymėti. Renginio organizatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba – į konferenciją pakvietė žinomus Lietuvos politikus, valstybės ir visuomenės veikėjus, vartotojų teises ginančių valstybės ir savivaldybių institucijų bei vartotojų asociacijų atstovus. Nacionalinės vartotojų teisių tarybos pirmininkas Felikso Petrauskas sako, kad šioje konferencijoje bus įvertinta dabartinė vartotojų teisių apsaugos situacija šalyje, įvardinti nauji iššūkiai bei aptarti tolesnės veiklos tikslai. Institucijos vadovo teigimu vienas Tarybos prioritetų yra veiklos plėtra regionuose. Šiuo metu Tarybos skyriai įsteigti visose šalies apskrityse, kurie bendradarbiaudami su kitomis vartotojų teises ginančiomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei vartotojų asociacijomis priima ir nagrinėja vartotojų skundus jų gyvenamoje vietoje, operatyviai sprendžia vartotojų problemas.

Lietuvos vartotojų institutas išanalizavęs partijų rinkimines programas, padarė išvadą, kad vartotojai – didžiausia Lietuvos visuomenės interesų grupė – neras jose aiškių vartotojų apsaugos nuostatų. Todėl Lietuvos vartotojų institutas suabejojo, ar politikai, besirengiantys tapti Seimo nariais pakankamai dėmesio skirs vartotojų apsaugai ir kreipėsi į pagrindines didžiausią reitingą turinčias partijas, kad išsiaiškintų jų programines nuostatas dėl būsimos vartotojų teisių politikos. Europos Sąjungoje vartotojų politikai skiriamas ypatingas dėmesys – įsteigtas atskiras Generalinis vartotojų ir sveikatos apsaugos direktoratas, atsakingas už vartotojų politikos formavimą, jos integravimą į kitas politikas bei įgyvendinimą, todėl Lietuvai įstojus į ES, turėtų iš esmės keistis ir partijų požiūris į vartotojų politiką. 2003 m. liepą “VILMORUS” atlikto sociologinio tyrimo duomenimis net 57 proc. vartotojų nežinotų kur kreiptis, jeigu jų teisės būtų pažeistos. Tai leidžia daryti išvadą, kad būsimiesiems Seimo nariams turėtų labiau rūpėti, kaip pagerinti vartotojų apsaugą bei pagrindinių vartotojų teisių realizavimą.

Dėl vartotojų teisių pažeidimų, susijusių su teisinės metrologijos sritimi

Į Lietuvos metrologijos inspekciją,
Kalvarijų g. 125, Vilnius, tel. (8-5) 276 72 54;

Į Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities sektorių,
Kęstučio g. 54, Kaunas, tel. 22 24 71;

Dėl standartinių vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo

Į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos,
Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8-5) 262 67 60;

Į Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos atstovą Kauno apskričiai,
Kęstučio g.21, Kaunas, tel. (8-37) 22 25 31;