Kategorija: Žemės ūkis

Žemės ūkio, kaip gamtos proceso naikinimas. Ar yra išeitis?

Mums žadėjo, kad išėjus iš planines ekonomikos gyvensime geriau – laisvoji rinka ir privatizacija viską sustatys į vietas…. Šiandien mums sako, kad turime parduoti savo žemę užsieniečiams.. Lietuva neturi pramonės gamybos, neturi resursų, todėl nėra iš ko mokėti dotacijų žemės ūkiui. Vienintelė galimybė palaikyti primestą modelį – skolintis. Valdžia aklai tarnauja korporacijų stumiamam ir ES palaikomam stambiajam agropramoniniam verslui, o tai prekyba technika, sėklos, chemizacija ir prasiskolinimas – štai ką mums davė ,,išsivystęs” žemės ūkis, kai tuo tarpu smulkieji ūkininkai yra visais būdais...

Lietuvos žemės ūkio vystymo vizija

Lietuvos žemės ūkio vystymo vizija (siūlymas svarstymui) video ĮVADAS Ekologinė situacija ir dirvožemių pakitimai. Šalyje dėl intensyvios žemės ūkio veiklos ir nekontroliuojamos chemizacijos užteršti paviršiniai ir gruntiniai vandenys, mažėja natūralių pievų ir miškų plotai, nyksta laukinė augalija ir gyvūnija. Dirvožemiai užteršiami pesticidais, dėl didelio mineralinių trąšų kiekio didėja vandenų eutrofizacija, (Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas […]...

Ponai, užduotis įvykdyta – Lietuvos žemės ūkis sunaikintas

Ponai
Pernai balandžio pradžioje buvau Žemės ir miškų ūkio parodoje prie Kauno Žemės ūkio universiteto, apvaikščiojau visą parodą, įdėmiai susipažinau su žemės ūkio gėrybėmis ir skaudama širdimi privalau pasakyti, kad parodoje neradau natūralių su raugu kildintos tešlos kepinių: duonos, ragaišių, pyragų, bandų, bandelių, baronkų, neradau ir natūralių tikrų pieno produktų. O iš visų parduodamų mėsos gaminių niekur neradau natūralių lietuviškos kiaulienos mėsos gaminių: kumpių, dešrų, palendricų, nugarinių, lašinių ir kitokių rūkytų, vytintų, sūdytų, virtų, keptų gaminių. Viskas, kas buvo parduodama, buvo pagaminta iš lenkiškai...

Ugdyti gebėjimus žuvininkams padės ES parama

Ugdyti gebėjimus žuvininkams padės ES parama
Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LVŽŽTC) projektui "Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro specialistų bei vadovų mokymai" skirta ES parama pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę "Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas". Šiai sričiai skirta parama 2006 m. pasinaudos beveik 200 Lietuvos įmonių ir organizacijų. Daugiau kaip 120 tūkst. privataus ir valstybinio sektoriaus dirbančiųjų kvalifikacijai kelti bus skirta 180 mln. Lt parama, iš jų 172 mln. Lt sudarys Europos socialinio fondo lėšos (ESF). ESF padeda užkirsti kelią nedarbui,...

Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare

Vlado Pūtvio-Patvinskio nuopelnai žuvininkystėje (1899-1926 metai). Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare neatskiriamai susijusi su dvaro savininkų Putvinskiu-Pūtvių pavarde. Apie vieną iš Putvinskių – Dionyzą, kuris gimė ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido dar XVIII a., šeimoje buvo išlikusi tokia legenda. "Vieną kartą per metus Putvinskis, apsirengęs kaip bažnyčią", su dvariškių svita ir daugybe darbininkų nužingsniuodavęs prie vieno tvenkinio pylimo ir liepdavęs nuleisti vandenį. Kai vandens jau nebedaug belikdavę, nekreipdamas dėmesio į dugne besikapstančias taikingas žuvis, liepdavęs sugauti ir jam atnešti didžiulę lydeką. Nebijodamas aštrių...

Informacija apie šeškus

Šeškus privaloma skiepyti nuo pasiutligės ir maro. Skiepai nuo pasiutligės, be savo pirminės paskirties, reikalingi ir tam atvejui, jei jūsų šeškas įkąstų svetimam žmogui. Turint vakcinavimo pažymėjimą nekils problemų nei jums, nei jūsų gyvūnui, nei nukentėjusiam žmogui. Kitu atveju jūsų gyvūnas gali būti užmigdytas. Maras – plačiai išplitus liga, susirgęs ja šeškas žūsta. Gyvūnas gali užsikrėsti maru ne tik kontaktuodamas su sergančiu žvėreliu – šios ligos sukėlėjų jūs galite atsinešti iš lauko ant avalynės, rūbuose ir t.t. Būtent dėl to skiepyti privalu net...

Kviečių kokybės rodikliai

Žieminių ir vasarinių kviečių grudų kokybė apibūdinama keleriopai. Pirmiausiai grūdai įvertinami pagal fizinius rodiklius. Tai grūdų spalva, kvapas, būklė (sveiki, nekaistantys), grūdinių ir šiukšlinių priemaišų kiekis, grūdų stambumas, grudų pažeidimai, kūlėtumas, drėgnumas ir natūrinis svoris (g/l). Spalva - rausva, tamsiai geltona, geltona. Kvapas - būdingas kviečiams, be pelėsių, kulių, salyklo ir kitų pašalinių kvapų. Grūdinės priemaišas sudaro džiovinant ar kaistant sudygę, skaldyti, smulkūs, pelėsių ir kenkėjų pažeisti kviečių grūdai, kitų varpinių javų sėklos. Šiukšlinės priemaišos - tai pašalinės sėklos (kitų kultūrinių augalų ir piktžolių...

Žemėnaudų pertvarkymo nauda

Žemėnaudų kūrimui keliami metodiniai reikalavimai aiškūs ir suprantami: žemėnauda turi būti racionali, kompaktiška, sudaryti vientisą ir patogų naudojimui plotą; sklypo ribos, kur tik galima, turi sutapti su natūraliais kontūrais. Būtina atsižvelgti į ūkių teritorijos vidaus struktūrą. Tačiau ar šių reikalavimų buvo laikomasi? Kadastro vietovių planuose parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai rodo ką kita. Sklypų fragmentiškumas, žymus susiskaidymas vyrauja gyventojų asmeninio ūkio žemėse, kur žemės savininkui priklauso net trys ar keturi sklypai. Lietuvoje 2001 m. buvo 274,6 tūkst. gyventojų asmeninių ūkių ir jie naudojo...

Kanados ir Norvegijos šiltnamiuose

Šiltnamių daržininkystė plėtojama visoje Kanadoje. Didžiausia šiltnamių dalis sukoncentruota Ontario, Britų Kolumbijos ir Kvebeko provincijose. Šiltnamiuose auginami ilgavaisiai agurkai, pomidorai, salotos. Pomidorai užima 58 proc. šiltnamių ploto. Kanadoje 2000 m. išauginta 182,763 tūkst. tonų šiltnaminių pomidorų. Pomidorų augintojai renkasi hibridus, kurių vaisiai būtų geros konsistencijos, derlingi, dideli (200 g ir daugiau), netrūkinėjantys, neminkštėjantys ir gero skonio. Auginami šie pomidorų hibridai: Trust, Dombito, Belmondo, Blitz. Šiltnamiuose stengiamasi sudaryti tinkamas mikroklimato sąlygas daržovėms auginti, nes tai lemia apie 90 proc. jų derliaus. Šiltnaminių daržovių augintojai...

Kambarinės gėlės žiemą

Fikas – šilkmedžių (Moraceae) šeimos augalas, kilęs iš tropinės Azijos. Stambialapis fikas (Ficus elastica) užauga iki pat lubų. Jo lapai pailgi, žali. Yra įvairiausių žalialapių bei margalapių veislių. F.lyrata – lapai lyros formos, sparčiai auga. Labiausiai mėgstamas šiuo metu smulkialapis F.benjamina su truputį nusvirusiomis šakomis. F.retusa yra labai panašus į F.benjamina, auginamas kaip bonsas. F.rubiginosa – rudai raudonais lapais, auga lėtai. Šliaužiantysis fikas F.pumila (leidžia svyrančius ūglius) ir jo margalapės formos gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose. Svyrantysis ir laipiojantysis F.radicans labai vešlus, būna ir...