Vynas

2006 m. balandžio 20 d., Vilinius. Gegužės 5-6 dienomis Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2), rengiama tarptautinė vyno paroda “Vyno dienos. Vilnius 2006”. Antrą kartą rengiamoje parodoje dalyvaus ir savo nacionalinius stendus pristatys Prancūzijos, Austrijos, Kanados ir Gruzijos vyno gamintojai bei devynios vyną į Lietuvą importuojančios kompanijos. Renginio dalyviai galės susipažinti su rekordiniu vyno rūšių skaičiumi – 1500 skirtingų rūšių iš įvairių pasaulio šalių. Pasak renginį organizuojančio “Vyno klubo” direktorės Rasos Sužiedelienės, šiuo renginiu siekiama paskatinti visuomenę pažinti pasaulio vyno kultūrą, gilinti vyno vartojimo tradicijas Lietuvoje. R.Sužiedelienė teigia, jog didelis vilniečių susidomėjimas praėjusiais metais rengtomis “Vyno dienomis” paskatino vyno parodą Vilniuje rengti kasmet. “Pastaruoju metu lietuvių susidomėjimas vyno kultūra pastebimai auga. Tai liudija ir faktas, jog vien per praėjusius metus Vilniuje atidarytos 5 naujos specializuotos vyno parduotuvės – vartotojai reikalauja kokybės, žmonėms reikia ne tik gero vyno, bet ir informacijos apie jį”, – teigia R.Sužiedelienė.

Naujausi Amerikos mokslininkų tyrimai rodo, kad prieš 9 tūkst. metų, kai Europoje ir Amerikoje gyvenantys žmonės dar gyveno iš žvėrių atsikovotuose urvuose, kinai jau gamino ryžių vyną. Tai iš esmės pakeitė nusistovėjusį stereotipą – anksčiau buvo manoma, kad alkoholiniai gėrimai buvo išrasti Artimuosiuose Rytuose. Sensacinga išvada buvo padaryta, mokslininkams kasinėjant Šiaurės Kinijos Chenano provincijoje esančiame neolito laikų kaime. Čia buvo aptiktos kelios puodynės, kurių turinio likučių cheminė analizė rodo, jog jose būta gudobelės uogų, laukinių vynuogių, vaško ir rauginto ryžių gėrimo. Šie indai datuojami 7 tūkst. metų prieš Kristų.

Vynas – tai fermentuotos raudonųjų arba baltųjų vynuogių sultys. kad ir kaip gali būti keista, baltas vynas gali būti padarytas iš raudonųjų vynuogių. Kiekvienų metų kokybė būna kitokia ir dėl klimato ir dėl vyndarių darbo, todėl tos pačios rūšies vynas gali būti ypatingai geras vienais metais ir kiek prastesnis kitais. Vynas raugiamas ąžuolinėse statinėse. Kiekvienais metais visos statinės, visi ruošiamieji indai yra visiškai nauji, jie naudojami vienintelį kartą, po to viskas išmetama. Prancūzai sako, kad jei būtų naudojami tie patys indai ir kitais metais, tai jau nebūtų tikras tų metų vynas, nes jis primintų dalį praeitų metų vyno skonio.

Daugelis vyno mėgėjų jaučia didžiulį potraukį būtent rožiniam vynui. Prancūzijoje šis vynas vadinamas Rose, Italijoje – Rosato, Ispanijoje – Rosado. Ana Fabiano, žurnalo Wine News korespondentė, teigia, kad “viena didžiausių saugomų Ispanijos vyndarių paslapčių yra rožinis vynas”. Martinez Bujanda yra viena iš aukščiausius įvertinimus pelniusių rožinio vyno gamintojų Ispanijoje bei kitose šalyse. Lietuvoje taip jau įprasta, kad rožinis vynas vartotojų lieka visiškai nepastebėtas ir tik nedaugelis ryžtasi jo paragauti. Pagrindinės tokio abejingumo priežastys gali būti tai, jog trūksta žinių, kuo šis vynas ypatingas, kaip jis gaminamas bei su kokiu maistu jį reikėtų derinti. Šis vynas išsiskiria savo neįprasta žvilgančia rožine žemuogių spalva. Šią mielą spalvą vynas įgauna maceracijos metu, kai raudonųjų Grenache vynuogių sultys laikomos kelias valandas kartu su odelėmis, kurios ir nudažo sultis rožine spalva. Taigi į šį vyną nėra dedama rožių lapų ar kitų panašių priedų, kaip kad daugelis mano.

Teigiama, jog Prancūzijoje yra gaminamas pats geriausias, kartu ir pats blogiausias vynas pasaulyje. Šiandien nei viena kita šalis negali varžytis su Prancūzija savo vyno kokybe bei įvairove. Kiekvienais metais Prancūzijoje pagaminama daugiau kaip 67 milijonai hektolitrų (745 milijonai dėžių) vyno, iš kurių didžioji dalis gali puikuotis aukščiausios kategorijos įvertinimu. Taip yra todėl, kad visas vyno gamybos procesas nuo vynuogių pasodinimo iki vyno pagaminimo labai griežtai kontroliuojamas įvairių įstatymų bei normų. Tai vynas, kuris išgarsino Prancūziją visame pasaulyje ir leido tapti viena iš labiausiai pageidaujamų vyno gamintojų. Kiekvieno įžymaus regiono vyndariai, norėdami išlaikyti vartotojų pasitikėjimą savo vynu, turi stengtis išsaugoti jo kokybę ir išskirtines savybes, išgarsinusias jų vyną. Nieko nuostabaus, kad kai kurie vyndariai negali išlaikyti aukščiausių kokybės standartų. Kaip teigia Tom Stevenson knygoje “The New Sotheby’s Wine Encyclopedia”, “kiekvienas regionas neišvengiamai turi savo gerą, vidutinišką ir prastą vyną”.

Jau daugelį amžių vynas yra vienas labiausiai vertinamų gėrimų visame pasaulyje. Todėl pagrindinis vyndarių noras yra pagaminti išskirtinį vyną, kurį vertintų geriausi pasaulio specialistai bei vyno mėgėjai. Vyno gamyboje, priešingai nei moksle ar mene, ne viskas priklauso nuo žmogaus. Yra daugybė veiksnių, tokių kaip žemė, saulė, lietus ar vėjas, kurie gali lemti visą vyno gamybos procesą. Sunkus darbas ir mokslas yra labai svarbūs elementai vyno gamyboje, tačiau jų nepakanka norint pasiekti geriausių rezultatų, tam reikia įkvėpimo bei talento. Todėl kai kas nors, mėgaudamasis gurkšneliu vyno, jaučiasi patenkintas ir bent truputėlį laimingesnis, vadinasi, jog gamintojas sugebėjo pertekti geriausias gamtos savybes bei ypatingus žmogaus gebėjimus. Savo ruožtu Martinez Bujanda vyndarių šeima kiekvienais metais visomis jėgomis siekia nustebinti vyno mėgėjus nepakartojamu vynu, taip perteikdama daugiau nei per šimtą metų sukauptas žinias bei patirtį.

Prielaida, kad lietuviško žodžio „vynas“ reikšmė Biblijoje tiksliai atitinka verčiamo graikų ar hebrajų žodžio, yra aiškus nesusipratimas. Ar tai, ką turime omenyje, sakydami „vynas“, tiksliai atitinka tai, ką senovės rašytojai manė vartodami šį žodį? Ar vynas, apie kurį kalbama Biblijoje, toks pat kaip tas, kurį šiandien pilsto broliai krikščionys? Atsakymas į šį klausimą – „ne visai“. Akivaizdu, kad Biblijoje „vynas“ nereiškia nesusifermentavusių vynuogių sulčių, nes įsakymas „Ir nepasigerkite vynu“ (Ef 5,7) ir daugelis perspėjimų dėl vyno Šventajame Rašte (pavyzdžiui, Kun 10,9; Pat 20,1; 21,17; 23,29–35) neturėtų jokios prasmės, jei šis žodis kalbėtų apie nealkoholinį gėrimą. Kita vertus, taip pat aišku, kad šis žodis neatitinka tiksliai to, ką šiandien vadiname vynu. Senovės graikų kultūroje vynas paprastai buvo saugojamas dideliuose ąsočiuose, vadinamuose amforomis. Prieš vartojimą jis būdavo supilamas į didelius dubenis, vadinamus krateriais, ir skiedžiamas vandeniu. Man teko garbė lankytis didžiuosiuose archeologiniuose muziejuose Atėnuose, kur mačiau tuzinus tokių kraterių. Iš tų kraterių vėliau būdavo pripildomi kilikai, arba taurės. Svarbu pastebėti, kad prieš geriant vyną, jis buvo atskiedžiamas vandeniu. Kilikai buvo pripildomi ne iš amforų, bet iš kraterių.

Žymusis Chablis vynas yra žinomas nuo senų laikų. Neaišku, kada buvo pasodinti pirmieji vynuogynai, tačiau aišku, kad žlungant Romos imperijai jie jau egzistavo. Šiuo imperijos žlugimo laikotarpiu vynuogynai buvo apleisti, tačiau 12a. juos atgaivino vienuoliai, kurie visame regione turėjo vynuogynų. Manoma, kad iš tų laikų atkeliavo ir Chardonnay vynuogių rūšis. 19a. vynas buvo suprastėjęs, nes 19a. pabaigoje pradėjo reikštis phyloxeros bakterija, naikinusi vynuogynus. Suradus būdą su ja kovoti, iškilo kitas sunkumas. Norėdami patenkinti labai padidėjusią šio vyno paklausą, gamintojai pradėjo gaminti prastesnį vyną. Dabar šis vynas turi gerą reputaciją visame pasaulyje. Chablis vyno pavadinimas kilęs nuo to paties vardo miesto, aplink kurį ir yra gaminamas šis subtilaus skonio baltasis vynas. Chablis vynuogynai užima
3500 ha plotą. Todėl Burgundijos vyno gamintojai dažnai turi įdėti nemažai darbo, gamindami vyną iš gan mažame dirbamos žemės plote esančių vynuogynų.
Taip pat juos neretai kankina vėlyvos gegužės mėnesio šalnos. Todėl kai kurie vyndariai pasitelkia į pagalbą šildytuvus, norėdami sušildyti orą.

Kokį vyną, šampaną pasirinkti? Tai iš tiesų nelengvas klausimas. Parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo įvairiausių butelių. Šampanas. Ar iš tikro geriame šampaną? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsakys vynų ekspertas Dominykas Velička. Vynų rūšys. Vynas yra raudonas, baltas, rožinis. Vyno spalva priklauso nuo vynuogių rūšies. Šis gėrimas pagal kokybę skirstomas į rūšis. Skirtingų vynų negalima lyginti – svarbiausios konkretaus vyno savybės. Pietų vynai. Tai pirmojo laiptelio vynai. Šio vyno pasaulyje pagaminama daugiausia. Savikaina maža. Pietų vynas geriamas valgant. Mūsų parduotuvėse šis gėrimas kainuoja nuo 7 iki 15 litų. Pasak pono Dominyko, į pietų vyną neįdedama daug darbo ir lėšų. Pietų vynas – masinis produktas. Jo esama įvairiausio. Perkant tokį vyną, reikėtų kreipti dėmesį ne į pavadinimą, etikečių blizgesį, butelio formą, o į skonį ir etikečių turinį. Iš etiketės sužinome, kokios rūšies vynas ir kur pagamintas. Ant pietų vyno butelių rašoma: itališkai “Vino de Tavolu”, ispaniškai “Vino de mesa”, prancūziškai “Vin de table”. Darant pietų vyną maišomos 3-5 rūšių vynuogės. Vienintelis reikalavimas: šis vynas turi būti iš vynuogių, o ne iš vaisių, uogų, daržovių.