Mityba

Pasaulyje populiarėja vegetarinės dietos. Tai skatina ne tik etiniai ar religiniai įsitikinimai, mada, bet ir vis dažnesni sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia netinkama mityba. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad tokia mityba stiprina sveikatą, mažina rizika susirgti įvairiomis ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu, vėžiu ir kt.). Kai kuriems vegetariškas valgiaraštis – tai siekis pakoreguoti kūno formas ir pagerinti mitybos įpročius. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta mėsos. Ši mitybos rūšis nėra nauja, ji patikrinta tūkstantmečių. Valgant tinkamai parengtą pilnavertį vegetarišką maistą, organizmas aprūpinamas visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Vegetariniame maiste gausu skaidulinių medžiagų, kurių trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus ar ligas. Vegetarai rečiau skundžiasi viduriu užkietėjimu, aukštu kraujospūdžiu, nutukimu. Taip pat rečiau serga širdies ligomis, astma, diabetu, osteoporoze, kai kuriomis vėžio formomis. Vegetarų valgomuose žaliuose (termiškai neapdorotuose) vaisiuose ir daržovėse labai daug organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų. Vegetarinėje dietoje mažai riebalų, cholesterolio, gyvūninės kilmės baltymų. Augaliniai riebalai kokybiškesni, nes juose gausu nesočiųjų riebalinių rūgščių, o sočiųjų organizmas pasigamina pats. Svarbią vietą vegetarinėje mityboje užima prieskoniai, padedantys išvengti kai kurių ligų.

Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų – kalbėtojų būrelis suskyla į negalinčius gyventi be mėsos ir į tuos, kurie arba morališkai būna vegetarų pusėje, arba primygtinai teigia, kad vegetarizmas gali išgelbėti pasaulį. Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai. Vegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone, mėsa organizme sudaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląsteles šlakais, trumpinančiais gyvenimą. Mūsų dienomis vienas iš didžiausių geros sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje. Cholesterolis yra pagrindinė medžiaga, kuri įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį, jis būtinas mūsų organizmo veiklai ir su maistu turėtume gauti apie vieną trečdalį medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio (apie 300 mg per parą). Blogai, kai žmogaus organizmas cholesterolio gauna per daug. Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose. Augaliniame maiste cholesterolio nėra, todėl vartojant augalinį maistą pavyksta normalizuoti cholesterolio koncentraciją. Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač cinko ir geležies bei vitamino B12 trūkumas. Vegetarizmas nerekomenduotinas nėščiosioms bei žindyvėms ir vaikams.

Vegetarizmas – mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir kito gyvulinės kilmės maisto. Tačiau vegetarizmas turi ne vieną formą. Tarkim veganai valgo tik augalinės kilmės maistą ir netgi nenaudoja daiktų, kurie savo sudėtyje turi odos, kailių. Ovo-lakto veganai vartoja pieno produktus ir kiaušinius, o pusiau vegetarai valgo ir žuvį. Vegetarizmo ištakos glūdi Vedose. Rytuose jis buvo ir yra siejamas su sveiku gyvenimo būdu, asmenybės harmonija. Vegetarizmo šalininkų manymu, vegetaras yra fiziškai ir dvasiškai stiprus, atsparus ligoms, ilgaamžis. Fiziologinio vegetarizmo teorija teigia, jog žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašesnis į žolėdžius, o ne mėsėdžius gyvūnus, o gyvulinės kilmės maistas, kurį valgė mūsų protėviai, buvo tik laikinas augalinės kilmės maisto pakaitalas. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie pasirenka tokį būdą dėl religinių įsitikinimų, pasaulėžiūros, susirūpinę savo sveikata ar netgi gamtos likimu. Dalis žmonių mano, kad tiesiog neetiška valgyti negyvo gyvulio mėsą, juolab kad jie auginami, skerdžiami, o mėsa apdorojama sąlygomis, kurios labai nutolusios nuo natūralių gamtos sąlygų. Dalis renkasi vegetarizmą dėl galimų vėžį skatinančių cheminių medžiagų, randamų perdirbtos mėsos produktuose, kadangi Šiaurės Amerikoje ir daugelyje Vakarų Europos valstybių paplito hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą mėsos ir pieno pramonėje.

Pasaulyje vis daugėja žmonių, auginančių vegetarus arba netgi veganus vaikus, ir vaikai yra išaugę visiškai sveiki. Tačiau Lietuvoje vis dar laikomasi mito, jog vaikui mėsa būtina. Be etinių mėsos nevalgymo priežasčių dar yra ir sveikatos priežastys – mėsoje yra žalingų hormonų bei antibiotikų, kurie naudojami intensyviojoje gyvulininkystėje siekaint užkirsti kelią gyvulių ligoms bei skatinti greitą augimą. Šios medžiagos, patekusios į maisto grandinę, kelia pavojų brendimo laikotarpiu, vystymuisi, imunitetui, nervų sistemai. Svarbu tinkamai subalansuoti vegetarinę vaiko mitybą ir jokių problemų neturėtų kilti. Tai, kad vaikas negaus kažkokių medžiagų, jeigu nevalgys mėsos, yra mitas. Vegetariška mityba tinka visoms amžiaus grupėms, jei tik yra gerai apgalvota ir subalansuota. Valgydami vegetarišką maistą, vaikai gali gauti visas jiems reikalingas medžiagas. Kai kuriose šalyse žmonės nuo gimimo yra vegetarai. Tėvams tereikia pasirūpinti, kad vaikų mityboje netrūktų jokių maisto medžiagų. Tad, jei turite pakankamai žinių apie sveiką mitybą bei organizmo poreikius, jaudintis dėl vegetaro vaiko tikrai nereikėtų. Vegetarinė dieta taip pat gali padėti vaikams sustiprinti imunitetą, išvengti širdies ligų, diabeto, osteoporozės, astmos, viršsvorio bei nutukimo ateityje.

Šiuo laikmečiu daugelis didelį dėmesį kreipia į mitybą. Žmonės laikosi įvairių dietų, prisitaiko sau visokius mitybos principus: kaip kad, pavyzdžiui, ryte būtinai išgerti stiklinę vandens, nevalgyti mėsos penktadieniais, nevalgyti mėsos per Gavėnią ir Adventą ar pan. Tai jau tampa mada. Dažnai, tokios mados pagautos, tikėdamosios sulieknėti ar pan., vegetarizmu užsiima ir paauglės. Tačiau ar sveika drastiškai atsisakyti ir visiškai nevalgyti mėsos? Ir kas gi yra vegetarizmas: mada ar filosofija? Susižavėję vegetarizmu vieni jaučiasi atradę gyvenimo džiaugsmą, kiti – suklydę. Specialistai teigia, kad vegetarinė mityba turi ir pliusų, ir minusų. Tad kaipgi tinkamai pasirinkti? Tikimės, apsispręsti padės mūsų pašnekovo, jurbarkiečio (Jurbarke šiuo metu gyvena S. Grigenčio tėvai bei sesuo Rita su šeima), sėkmingo verslininko (jis – vienas iš Lietuvoje žinomos kompanijos – UAB „Oksalis“ – bendrasavininkų) ir sveiką gyvenimo būdą praktikuojančio jogos mokytojo, Ajurvedos Akademijos lektoriaus Sauliaus Grigenčio išsakytos mintys. – Kodėl nusprendėte atsisakyti mėsos? Ar seniai jos nevalgote? Galbūt turite savo filosofiją, tikėjimą ar užsiimate kuo nors neįprastu? – Prieš 12 metų pradėjau praktikuoti jogą Šivananda jogos centre, kurį 1998 metais Vilniuje atidarė taip pat jurbarkietis, klasės draugas Dangirdas Aleksa. Jis ir buvo mano pirmas jogos mokytojas. Praktikuodamas jogą susipažinau su vegetarinės mitybos principais ir ajurveda.