Simonas Daukantas apie būdą senovės Lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
| | | | | | |

Simonas Daukantas apie būdą senovės Lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Nuo to, ką iki šiol pasakojau, gali manyti kiekvienas, jog didžiai karingi yra buvę, drąsūs, kantrūs bei narsūs karėje žmonės, o namuose dori, malonūs ir taikūs ūkininkai, noris visados ne vien ginkluoti namie brūzdė ar kelionę keliavo, bet pačiose suvodbose ginkluoti linksminos, pavojaus nevengė, tardami: “Nuo vilko bėgęs, mešką sutiksi”, kaipogi ne vien reikėjo saugotis…

| | | | |

Lietuvių chartija

 Lietuvių chartija – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto 1949 m. birželio 14 d. parengtas ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ 1949 m. Augsburge paskelbtas dokumentas, išreiškiantis Lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Lietuvių chartija sumanyta Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijai, kurią sudarė Domas Krivickas, Kipras Bielinis, Petras Karvelis, Vytautas Vaitiekūnas ir Mečys Valiukėnas 1948 m. kuriant Pasaulio Lietuvių bendruomenę – Lietuvių chartija paskelbta kartu su laikinaisiais Pasaulio Lietuvių bendruomenės nuostatais. Lietuvių Charta LIETUVIŲ TAUTA, užsigrūdinusi amžių…

| | | | | |

Aliaksėjus Dzermantas: “Gudai – tai slaviškai kalbantys Baltai“

Su baltiškosios idėjos pakilimu Gudijoje lygiagrečiai žygiuoja ir taip vadinamo „litvinizmo“ teorijos. Tai labai nevienalytis reiškinys, kurio pagrindiniai postulatai remiasi bandymais monopolizuoti LDK istoriją, tačiau savaime litvinizmas gali būti tiek grynai slavofiliškas, tiek „slaviškai baltiškas“, kai baltiškosios baltarusių šaknys pripažįstamos, bet visa tai įgauna ryškų „antižmudinišką“ (antižemaitišką), „antilietuvisišką“ (antilietuvišką) atspalvį. Pastaruoju metu Gudijoje galima pastebėti…

Istorija apie Lietuvos užjūrio kolonijas
| | | | |

Istorija apie Lietuvos užjūrio kolonijas

Kalbėdami apie užjūrio kolonijas, turtus nešusias turtingiausiomis tapusioms Europos Valstybėms, užmirštame, kad šalia Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Olandijos visada galima paminėti ir Lietuvą. Jeigu kada dar kartą skaitysite Danieliaus Defo aprašytus Robinzono Kruzo nuotykius negyvenamoje saloje, tai atminkite, kad realus minėtos salos prototipas kolonizavimo amžiais buvo tiesiogiai susijęs su Abiejų Tautų Respublika (ATR) ir…

Lietuviškas Ačiū ir jo kilmė
| |

Lietuviškas Ačiū ir jo kilmė

Kiekviena Tauta dėkoja savaip. Anglosaksų Kultūroje, dėkojant yra pranešama tik tiek, kad apie tave pagalvoju: danke, thank you. Prancūzai sako merci ir tai yra prekybinė, merkantilizmo sąvoka, suprask – esu tau skolingas. Mes sakome „Ačiū“, o pagal Vydūną tai yra jo girdėtas senasis „atjaučiu“ (…”minėtinas dėkui. Jis girdėtas lenkams kalbant, bet lenkai jį pasiėmė iš…

Tad nepamiršk, Širdie…

Tad nepamiršk, Širdie…

Jau gana seniai, nors tarytum tik vakar, buvo skaudu žvelgti į tai, kas laukia. Baimė “nenueiti iki galo”, pasiruošimas Referendumui, dėtos viltys, į savimi pasitikinčius koordinatorius… Deja, nenumatyti, nesibaigiantys darbai, veržimasis lyg akis išdegus nepraleisti akimirkos, padaryti viską, ką gali būtent tuo metu, užmarštin nustūmė kūrinį, net nesulaukusį progos būti pastebėtu. Kviečiu giliai susimąstyti šią nulemtą (nelemtą) ES, bandymo išdraskyti mūsų protėvių Žemę, dieną.

Išskirtinis Lietuvių Kalbos bruožas – Pasaulio apibūdinimas maloninėmis-mažybinėmis sąvokomis
| | |

Išskirtinis Lietuvių Kalbos bruožas – Pasaulio apibūdinimas maloninėmis-mažybinėmis sąvokomis

Kalbėdami kasdienybėje savaja Lietuvių Kalba, net nepagalvojame, kad tebeišreiškiame senosios Baltų visuomenės poreikį maloniai apibūdinti aplinkinius daiktus, artimus Žmones pakviesti simpatiškais kreipiniais. Tai darome naudodamiesi mažybinėmis Mūsų Kalbos daiktavardžių formomis. Gatvėje staiga užkluptas praeivis net negali pasakyti Žodžio, neturinčio maloninės formos. Mes, tyrinėtojai, taip pat užtrunkame, kol pasakome vieną ar kitą tokį daiktavardį. Pvz.: Dangus,…

Antanas Maceina apie Lietuvių Kalbos metafiziškumą
| | | |

Antanas Maceina apie Lietuvių Kalbos metafiziškumą

Būdama indoeuropiečių Kalbų Šeimos narė, Lietuvių Kalba kitų Europos Kalbų atžvilgiu nevykdo, be abejo, tokios skirtingos Pasaulio interpretacijos, kaip semitų-chamitų ar Uralo-Altajaus Tautų Kalbos. Vis dėlto ir joje esama tam tikro „regėjimo kampo“, kuris kitų Kalbų Žmonėms vargu ar įmanomas suprasti. Sakysime, Lietuvių Kalbos veiksmažodžio 3-iasis asmuo visuose vientisiniuose laikuose turi tą pačią lytį tiek…

Sumanymas “Šventi Lietuviui Žodžiai”
| | | |

Sumanymas “Šventi Lietuviui Žodžiai”

Tautos mastu pradedamas naujas sumanymas “Šventi Lietuviui Žodžiai”. Šio sumanymo tikslas – surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios…