|

Lietuva ir Lenkija nori keistis archyviniais dokumentais

Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba nagrinės galimybę keistis originaliais archyviniais dokumentais. Toks sprendimas yra įtvirtintas Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupės pasirašytame protokole. Kaip pranešė Kultūros ministerija, ekspertų grupė Vilniuje posėdžiavo nuo pirmadienio iki trečiadienio.Tai jau antrasis grupės posėdis, pirmasis vyko šių metų pradžioje Varšuvoje. Kaip BNS sakė kultūros viceministrė, Lietuvos delegacijos vadovė Ina Marčiulionytė, tokios galimybės reikalingos tam, kad Lietuvos ir Lenkijos archyvarai galėtų pasikeisti archyviniais dokumentais, kurie saugomi vienoje šalyje, tačiau yra svarbesni ir labiau reikalingi kitos šalies archyvarams. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupė trečiadienį pasirašytame protokole taip pat numatė, kad Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba inicijuos daugiašalį archyvų ekspertų susitikimą dėl Radvilų archyvų projekto, kuriame dalyvautų ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos atstovai.

|

Radvilų rūmuose atidarytas grožio salonas

Varganas finansavimas kultūrą verčia išgyventi griebiantis drastiškų metodų – pačiame sostinės senamiestyje stovintys garsios Radvilų dinastijos rūmai priglaudė grožio saloną. Kadangi įstatymais panaši galimybė nėra uždrausta, specialistai neatmeta prielaidos, kad tokiu būdu savo biudžetą pildo ir daugiau panašių objektų valdytojų. Respublikinės reikšmės architektūriniu paminklu laikomi Radvilų rūmai yra vienas iš Lietuvos dailės muziejaus padalinių. Šiam muziejui dar priklauso Taikomosios dailės muziejus, Vilniaus paveikslų galerija, Klaipėdos paveikslų galerija, Palangos gintaro muziejus bei Suvalkijos dailės galerija. Dalis Vilniaus gatvėje esančių Radvilų rūmų patalpų atlieka kultūrinę funkciją – joje įrengta galerija, organizuojamos parodos, tuo tarpu dalis to paties pastato yra išnuomota grožio salonui “Gatineau”, kuris apie save praneša kukliu užrašu ant Radvilų rūmų pastato fasado.

Restauruoti Radvilų vaikų sarkofagai Kėdainiuose
|

Restauruoti Radvilų vaikų sarkofagai Kėdainiuose

Sausio 29 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento restauravimo taryba, dalyvaujant departamento direktorei Dianai Varnaitei, priėmė restauruotus Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios Radvilų vaikų Stepono ir Elžbietos (1622-1626) sarkofagus. Puošniai dekoruotus liūto galvutėmis, augaliniais motyvais, herbais 17 a. renesansinius sarkofagus 1998 m. restauravo aukščiausiosios kategorijos meninių metalo dirbinių restauratorius Gintaras Kazlauskas. Restauruojant šiuos unikalius meno ir istorijos paminklus, taikyta alavo liejybos technologija. Visų sarkofagų paviršiai graviruoti renesansiniais ornamentais, o viršutinėje – centrinėje dalyje juos puošia užrašai su giminės ir valstybės herbais. Lėšas restauravimo darbams skyrė Kultūros vertybių apsaugos departamentas (50 tūkst. Lt) ir Kėdainių rajono savivaldybė (30 tūkst. Lt). Per pastaruosius dvejus metus į Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios Radvilų mauzoliejų sugrįžo restauruoti, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos (1612-1655) bei Vilniaus vaivados, Lietuvos didžiojo etmono, žymaus politiko, kultūros ir meno mecenato kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) sarkofagai.

Kaip šiandien sekasi Lietuvos kinui?
|

Kaip šiandien sekasi Lietuvos kinui?

Šį kartą „Sociumo“ mėnesio svečias – žymus visuomenės veikėjas, dėstytojas ir kino kritikas Skirmantas Valiulis, pasidalinęs mintimis apie dabartinę Lietuvos kino situaciją ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Ar iš tikrųjų Lietuvos kinas yra miręs ir vis dar miršta, kaip kalbama žiniasklaidoje? „Sociumas“: Kodėl miršta Lietuvos kinas? S. Valiulis: Visi sako, kad dėl finansų. Bet, manyčiau, priežasčių yra daugiau: kitokia valstybės egzistencija, kitokios temos, ateina kiti kinematografininkai, miršta vyresnioji karta, ateina vidutinė, o ypač daug jaunimo, kuris tik startavo arba laukia starto ir negali žengti toliau nė žingsnio. Priežasčių daug, ir tarp tų priežasčių žodis „miršta“ truputį ištirpsta, nes ir gimsta arba gali tuojau gimti kai kas naujo – visiškai naujo, nematyto mūsų akims. „Sociumas“: Ar norite pasakyti, kad gali gimti holivudinio stiliaus kinas, nes nemažai žmonių gauna išsilavinimą Amerikoje ar kur kitur? S. Valiulis: Išsilavinimas Amerikoje gali pagimdyti dvigubą kiną: komercinį, kokį šiuo metu kuria mūsų kaimynai lenkai ir rusai, siekdami pritraukti žiūrovų ne tik savo šalyje, ir, antra, lietuviško kino avangardą.Turime Lietuvoje ir tokio tipo kiną, kokį kuria Jonas Mekas Niujorke, turime ir vaidybinio, ir avangardinio kino su europietiškais atspalviais.

|

Viskas iš vaikystės šviesos

Algimantas Kunčius gimė 1939 m. rugpjūčio 14 d. Pakruojyje. Studijavo teisę ir muziką Vilniuje, bet tapo fotografu. 1969 m. kartu su A. Sutkumi, A. Macijausku ir kitais įkūrė Lietuvos fotografijos meno draugiją (dabar Fotomenininkų sąjunga). Nacionalinės premijos laureatas, tarptautinės Fotografijos meno federacijos (AFIAP) narys, albumų „Senojo Vilniaus fragmentai”, „Susitikimai” ir kitų autorius. Susitikome pernai rudenį po A. Kunčiaus jubiliejaus ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos 30-ečio prisiminti praeities kelius, pamąstyti apie fotografijos dabartį ir ateitį. Algimantas kaip visada buvo impulsyvus, argumentuotai gynė savo nuomonę: Ilgai dirbote „Kultūros baruose”, įkūrėte Fotografijos meno draugiją, surengėte ne vieną parodą. Ką dabar manote apie tą ne itin palankų kūrybai metą? Nesinori minėti to laikmečio su siaubu ir pagieža. Juk kažkas iš mūsų turėjo būti šitam baisume, turėjo „ledynmečiu” kažką daryti! Dabar dažnas greitas smerkti: „A, anie laikai …”, bet anais, sakyčiau, žiauriais laikais reikėjo ir laviruoti, amortizuoti visas tas manipuliacijas…