Žindymas

Žindyti galima įvairiomis padėtimis: sėdint, gulint, stovint, klūpant ant grindų, kai vaikas guli ant lovos. Jei pienas teka lėtai, galima įsitaisyti virš kūdikio. Išmėginkite įvairias padėtis. Maitinimas sėdint. Pirmiausia reikia patogiai įsitaisyti. Žindymas gali trukti iki pusvalandžio. Kuo ilgiau kūdikis žįs, tuo daugiau pasigamins pieno sekančiam maitinimui. Nugara turi tiesiais remtis į atlošą (jei maitinate ant sofos, už nugaros padėkite pagalvių), kojos – plokščia pėda remtis į grindis. Tuomet sumažėja nugaros įtampa ir pagerėja pieno tekėjimas. Jei baldas ant, kurio sėdite yra aukštesnis, po kojomis pasidėkite storą knygą, dėžutę, kaladę. Kad nepavargtų rankos ilgai laikant mažylį, paguldykite jį ant pagalvės, ar kelių, kad kūdikio kūnas atsirastų krūtų lygyje, o nosytė – ties speneliu. Taip įsitaisę galėsite mėgautis vienas kitu. Nelaikykite kūdikio už pakaušio. Jam tai nepatiks ir jis pykdamas, bandys išsilaisvinti. Geriausia galvą prilaikyti ties sprandu. Tuomet galva bus laisva ir panoręs, kūdikis galės paleisti krūtį. Motina laiko kūdikį po ranka.Tokia padėtis tinka dvynukams, esant užblokuotam kanalui, kai kūdikiui sunku paimti krūtį.

Mokslininkai vis dažniau tirai ilgalaikio žindymo poveikį sveikatai. Pietų Vokietijoje atliktas tyrimas su didele grupe (13345) 5-6 metų vaikų parodė, kad išimtinis žindymas sumažina nutukimo ir viršsvorio tikimybę. Nutukimo atvejų tarpe niekada nežindytų vaikų buvo 4,5 %, tarpe žindytų – 2,8%. Pasirodė, kad tai priklausė ir nuo žindymo trukmės. Tarpe kūdikių išimtinai žindytų iki 2 mėnesių buvo 3,8% nutukusių, išimtinai žindytų iki 3-5 mėnesių – 2,3% ir tik 1,7% tarp kūdikių, kurie buvo žindyti 6-12 mėnesių. Nustačius kitus veiksnius, pvz., socialinę klasę, tėvų išsilavinimą ir mitybos įpročius, žindymas išliko svarbiausiu veiksniu apsaugant vaiką nuo nutukimo ir viršsvorio. Tyrimo autoriai mano, kad žindymas gali turėti metabolinio programavimo efektą apsaugant nuo nutukimo. Kadangi suaugusiųjų nutukimų daugėja priklausomai nuo daugėjančio vaikų nutukimo, žindymas gali būti svarbi prevencinė priemonė mažinant širdies kraujagyslių ir kitų, su nutukimu susijusių susirgimų skaičių.

Tyrimai parodė, kad 1 iš 7 kūdikių gali apsikrėsti ŽIV virusu per motinos pieną. Tačiau, tebėra neaišku, kokią įtaką kūdikio maitinimo būdas turi pernešimo būdui. Tyrėjai Pietų Afrikos respublikoje tyrė 549 ŽIV užkrėstų moterų ir poveikį sukėlėjo pernešimui, priklausomai nuo kūdikių maitinimo būdo. Rezultatai parodė, kad sulaukus 3 mėnesių amžiaus 18,8% niekada nežindytų kūdikių buvo užsikrėtę ŽIV-1, o žindytų kūdikių – 21,3%. Tarpe i?imtinai žindytų kūdikių užsikrėtusių buvo 14,6% ir tai buvo žymiai mažiau, nei tarpe mišriai maitinamų (žindomi ir primaitinami papildomu maistu) kūdikių, kurių net 24,1% buvo užsikrėtę. Užsikrėtimo lygis tarpe išimtinai žindytų kūdikių buvo toks pat – 18,8% – kaip ir tarpe niekada nežindytų kūdikių. UNAIDS, UNICEF ir PSO rekomendacijos skatina motinas, kurios yra užsikrėtusios ŽIV virusu, jei jos nusprendžia žindyti, žindyti išimtinai, neduodant žindomiems kūdikiams jokio kito maisto ar skysčio. Coutsoudis ir jos kolegos skatina motinas, kurios neturi kitų saugių alternatyvų maitinti kūdikius, žindyti išimtinai, kad sumažintų užsikrėtimo riziką.

Kad sumažintų vaikų maisto alergijas, motinoms kai kada patariama vengti valgyti tam tikrus maisto produktus laktacijos periodu. Dešimties metų tęstinėse studijose Švedijos mokslininkai tyrė alergijos paplitimą tarpe vaikų, kurių motinos žindymo laikotarpiu laikėsi įvairių mitybos apribojimų. Vienoje grupėje moterys nevartojo kiaušinių, karvės pieno arba žuvies pirmuosius tris laktacijos mėnesius. Kitos grupės moterys nepaisė jokių mitybos apribojimų. Rezultatai parodė, kad abiejose grupėse alerginiai simptomai buvo sutinkami vienodai dažnai – tarp grupių nebuvo didelio skirtumo. Taip buvo vertinant ir maisto, ir aplinkos alergenus. Taip pat nebuvo E imunoglobulino lygio skirtumo kūdikių kraujyje abiejose grupėse. Buvo apibendrinta, kad rezultatai neremia bendros rekomendacijos vengti alergiją sukeliančių maisto produktų laktacijos laikotarpiu.

Išimtinis žindymas iki šešių mėnesių amžiaus yra optimaliausiais kūdikių maitinimo būdas. Tačiau tai yra neįprasta net tose kultūrose, kur žindymas yra paplitęs. Norėdami išsiaiškinti mamų su ta pačia patirtimi konsultavimo poveikį išimtinam žindymui, tyrėjai atliko tyrimą, kurio metu motinos buvo atsitiktiniu būdu suskirstytos į grupes, kurse buvo konsultuojama skirtingą laiką. Vienoje grupėje motinos buvo konsultuotos tris kartus, o kitoje – šešis kartus, o kontrolinė grupė nebuvo konsultuota visai. Nėščiųjų konsultavimas susidėjo iš aiškinimo apie žindymo privalumus, apie padėties parinkimą žindant, galima problemas ir jų sprendimo būdų. Pirmą kartą pagimdžiusių motinų konsultavimas apėmė tinkamo žindymo būdo pasirinkimą, motinystės klausimus, informacijos teikimą ir socialinę paramą. Rezultatai parodė, kad po 3 mėnesių po gimdymo tebežindė išimtinai 67% moterų, kurias konsultavo 6 kartus, 50% moterų, kurias konsultavo 3 kartus ir 12% moterų iš kontrolinės grupės.

Siekdami įvertinti žindymo riziką ir naudą, tyrimui buvo parinktos šalys, kuriose didelis AIDS paplitimas. Pagrindinis rodiklis, parinktas tyrimo metu – kiek žindymas sumažina kūdikių ir mažų vaikų mirtingumą. Tirti 1980-1998 metų duomenys iš Brazilijos, Zambijos, Ganos, Pakistano, Filipinų ir Senegalo. Tyrimo metu buvo įvertintas apsauginis žindymo efektas pagal amžių, lytį, mirties priežastis ir motinos išsilavinimas iš vaikų iki 2 metų 1223 mirties atvejų. (Pirmoji gyvenimo savaitė neskaičiuojama). Nustatyta, jog apsauginis žindymo efektas mažėja pagal amžių. Šansų santykis: kūdikiams jaunesniems kaip 2 mėnesių amžiaus – 5.8%; 2-3 mėnesių amžiaus – 4.1%; 4-5 mėnesių amžiaus – 2.6%; 6-8 mėnesių amžiaus – 1.8%; 9-11 mėnesių amžiaus kūdikiams – 1.4%. Pirmuosius 6 mėnesius apsauga nuo diarėjos buvo 6.1% didesnė nei nuo ūmios respiracinės infekcijos (šansų santykis 2.4). Antrųjų metų mirčių santykis atitinkamai 1.6 ir 2.1. Žindymo dažnumas didesnis tarpe mažiau išsilavinusių motinų: žemą išsilavinimą turinčių motinų 0-5 mėnesių amžiaus kūdikių šansų santykis buvo 7.6% palyginti su aukštesnį išsilavinimą turinčių motinų – 3.5%.

Autoriai tyrė žindymo apsauginį poveikį prieš ūmia leukemiją ir limfomą kontrolinėje studijoje, lygindami 117 pacientų nuo 2 iki 14 matų amžiaus grupėje, kurie sirgo ūmia limfine leukemija, Hodgkinso ir non- Hodgkinso limfoma, su 117 vaikų tokio paties amžiaus, lyties ir priklausantiems tai pačiai etninei grupei. Sergančiųjų žindymo trukmės mediana buvo žymiai trumpesnė, negu kontrolinės grupės: atitinkamai 7 mėnesiai (ribos 0-23) ir 10 mėnesių (ribos 0-20). Žindymas iki 6 mėnesių, lyginant su žindymu ilgiau nei 6 mėnesius, tapo padidėjusiu veiksniu ūmiai leukemijai ir Hodgkinso ir non-Hodgkinso limfomai pasireikšti ( atitinkamai 2.47, 3.75 ir 4.06 karto). Atlikus analizę įvairiais būdais, žindymo trukmė išliko nepriklausomas prediktorius prieš piktybinę limfomą. Apibendrinant, žindymas ilgiau nei 6 mėnesius, gali apsaugoti nuo ūmios leukemijos ir limfomos vaikystėje.

Siekdami nustatyti veiksnius susijusius su žindymo pradžia ir trukme, buvo atlikta 5213 pirmą kartą natūraliai gimdžiusių motinų apklausa telefonu ( nuo 4 iki 6 mėnesių po gimdymo). 75% atsakiusiųjų teigė, kad nors kiek žindė, o 75% iš tų pačių moterų žindė ilgiau nei 6 savaites. Įvairiai analizuojant duomenis buvo nustatyta, kad žindymą įtakojo išsilavinimas, darbas, šeimyninė padėtis. Moterys, kurios buvo linkusios ilgiau žindyti, buvo lankiusios motinystės mokyklas, su kuriomis iki gimdymo buvo aptarti žindymo klausimai ir kurio po gimdymo buvo suteikta parama žindant. Žindymo trukmė ilgiau nei 6 savaites, buvo susijusi su išsilavinimu, padėtimi darbe ir tinkama informacija po gimdymo. Pagal šiuos pastebėjimus buvo pasiūlyta JAV skatinti žindymą, organizuojant mokymus ir paramą žindančioms.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti žinduko vartojimo įtaką žindymo trukmei. Atlikus tyrimą buvo pastebėtas ryšys tarp žindymo trukmės ir žinduko naudojimo dažnio. Kuo dažniau kūdikiui buvo siūlomas žindukas pirmąjį gyvenimo mėnesį, tuo didesnė ankstyvo, t.y. ketvirtą mėnesį, nujunkymo rizika. Išvados: Žinduko naudojimas labai susijęs su ankstyvu nujunkymu net atlikus galimų painiojančių kintamųjų kontrolę. Kadangi žinduko vartojimas yra susijęs su ankstyvu kūdikio nujunkymu, jis neturėtų būti rekomenduojamas žindomiems kūdikiams.

Tyrimo metu stebėtos 265 kūdikių motinų poros. Motinos buvo apklausiamos, antrą, šeštą, dvyliktą ir dvidešimt ketvirtą savaitę ir vėliau kas devyniasdešimt dienų iki kūdikis buvo visiškai nujunkomas. Buvo klausima telefonu apie žinduko naudojimą, kūdikio maitinimą, papildomą maistą, žindymo dažnumą, trukmę ir sunkumus. Buvo nustatyta, kad dauguma motinų (68%) pradėjo naudoti žinduką iki vaikui suėjo šešios savaitės. Motinos, kurios naudojo žindukus, linko savo kūdikius maitinti rečiau, ypač antrą ir dvyliktą savaitę. Dvyliktą savaitę motinos, kurios naudojo žindukus, buvo linkusios skųstis, jog žindymas yra nepatogus ir kad joms trūksta pieno. Tyrimo matu pastebėta tai, kad žinduko naudojimas įtakoja išskirtinio( kai vaikas gauna tik motinos pieną) ir dominuojančio(kai motinos pienas yra kūdikio raciono pagrindas) žindymo trukmę. Motinos, kurios pradėjo naudoti žinduką, linko kūdikius maitinti rečiau, todėl dažniau skundėsi pieno trūkumu. Dauguma motinų efektyviai naudojo žinduką, kad nukreiptų kūdikio dėmesį nuo krūties ir prailgintų tarpus tarp maitinimų. Pastarosios turėjo pasenusį, rigidišką požiūrį į žindymą, o tai didino atstumą tarp motinos ir kūdikio. Šis elgesys savo ruožtu buvo susijęs su padidintu savęs lyginimu su kitomis motinomis ir pasitikėjimo savimi trūkumu.