Prancūziškas bučinys

Sveiki, brangūs mano skaitytojai. Dabar papasakosiu vieną nuostabiausių savo gyvenime išgyventų nuotykių. Stengsiuosiu kuo detaliau viską papasakoti. Taigi pradedam. Žiema, 5 valanda vakaro, aplink Vilniuje visur tamsu. Esu panoramoje, į lauką net nesinori lįsti, žvarbu, siaučia stiprus vėjas. Prekybos centre ieškau sau „atseit” nusipirkti kelnių. Įeinu į parduotuvę – apranga ir atsistoju prie įėjimo, apsižvalgau. Priešais mane trys simpatiškos konsultantės. Viena stovi kiek toliau, kita konsultuoja žmogų, o antroje pusėje aprangos parduotuvės pusėje stovi – mano taikinys. Tai apie 175 cm ūgio tamsiaplaukė, rudų plaukų, vilkinti juodas aptemptas kelnes konsultantė. Lėtais žingsniais pradedu eiti link džinsų ir šios konsultantės. Mano nugara atlošta, smakras pakeltas, žvilgsnis į konsultantę. Trumpas akių kontaktas. Akis nusuko į šoną, trumpai pažiūrėjo į mane ir toliau lankstė drabužius. Prieinu link jos, veide truputis šypsenos, ramiu balso tonu paklausiu. „Pas mane tokia situacija, aš įsidarbinau dirbti brokeriu ir galvoju kokius drabužius galėčiau nešioti darbe. Kostiumo nenoriu. Su juo jaučiuosi kaip pasmaugtas pingvinas, kažką laisviau reikia. Treningų nenoriu ;D. Gal ką patartum?”. Štai nuo šių žodžių visa istorija ir prasidėjo. Kaip regavo konsultantė į tą pingviną ir treningus? Jos veide pasirodė šypsena, kuri greitai dingo. Jos atsakymas buvo nežinau. Mintyse skambėjo žodžiai, „atstok ir neklausinėk durnų klausimų”. Nieko nelaukdamas dar sukonkretinu situaciją.”

Taip vadinamojo “prancūziško” bučinio (“įsiskverbiantis bučinys naudojant liežuvį) metu žmogus žmogui perduoda daugiau nei 40 tūkstančių parazitų bei 250 tipų bakterijų. Mokslininkai teigia, kad besibučiuojantys “prancūziškai” perduoda vienas kitam 0,7 g proteino, 0,45 g riebalų ir 0,19 g kitų organinių medžiagų. Švedijos mokslininkų atliktas tyrimas buvo skirtas šviesti žmones burnos ertmės higienos klausimais. Švedijos farmacininkai, dalyvaujantys oralinės higienos kampanijoje, ragina žmones teisingai maitintis, valytis dantis, pasinaudoti tarpdančių siūlais prieš bučiuojantis. Šv. Valentino dieną – vasario 14-ąją, Švedijoje planuojamas paties ilgiausio bučinio konkursas. “Bučinių maratonas” bus tiesiogiai transliuojamas Švedijos farmacijos asociacijos tinklapyje. Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, jie nori pademonstruoti žmonėms, kas tai yra “atsakingas bučinys”, kuris teiks ne tik fizinį bei moralinį pasitenkinimą, bet ir bus naudingas: mokslininkų apskaičiavimu, bučiuojantis žmogus gali sudeginti apie 7436 kalorijas. Paskutinis ilgiausiai trukusio bučinio rekordas priklauso amerikiečiams L.Almedovar ir R.Lengli iš Niu Džersio – jie nesustodami bučiavosi 30 valandų 59 minutes ir 27 sekundes. Tai buvo 2001 metais.

Pasaulio rekordų knygoje galime rasti įvairiausių ir netikėčiausių rekordų. Tačiau vienas maloniausių – priklauso ilgiausiam bučiniui. Kasmet ilgiausio bučinio akcija vyksta įvairiose šalyse – Amerikoje, Italijoje, Izraelyje. Siūlome pasižiūrėti Niujorke, Valentino dienos proga pasiektą ilgiausio prancūziško bučinio rekordą.

Tu tikriausiai matei tai darant filmuose ar tamsiuose gatvių kampeliuose. Prancūziškas bučinys yra nepriklausomas nuo laiko ir aistringas romantikos gestas. Sudrėkink savo lūpas. Sausos lūpos gerai nejuda tarpusavį. Tiesiog lengvai brūkštelk liežuviu aplink lūpas. Pasuk galvą. Jei jūsų burnos susitiks toje pačioje padėtyje, jūsų nosys trukdys bučiuotis. O tu to tikriausiai nenori? Užsimerkit. Kai prisiartinsi bučiniui, pažiūrėk partneriui į akis, bet kai tu būsi arti partnerės akių, užsimerk. Pradėkite lengvu bučiniu, uždaromis burnomis. Prancūziškas bučinys yra atvertos burnos bučinys, bet neišsižiok taip kaip norėdamas jas suvalgyti, geriau atidaryk jas labai lėtai. Patyrinėk su savo liežuviu. Jai tu ir tavo partneris patiriat malonumą atidarytų burnų bučiniu, lėtai bandyk atverti burna truputį daugiau ir lengvai pastumk savo liežuvį toliau į savo partnerio(ės) burną. Liežuvis labai švelnus ir jautrus, todėl tai darykite atsargiai. Neįkišk savo liežuvio per toli, nes tai gali būti bučinio pabaiga!. Tiesiog lieskitės liežuviais, pažaiskit. Bučiuokitės lėtai. Aistringi bučiniai yra puiku, tačiau norint patirti Prancūziško bučinio malonumą, jį darykite lėtai. Neskubėkite ir turėkite laiko patyrinėti vienas kitą.

Tik prancūzų tautos dėka mes žinome, kas yra “prancūziškas bučinys” ir “prancūziška meilė”. Seksualinio prancūzių elgesio ypatumus geriausiai apibūdina statistika, kuri tvirtina, jog 65 proc. seksualiai aktyvių prancūzių labiausiai sekse vertina įvairovę. Apklausą surengę seksologai šią išvadą aiškina vangiai, tačiau mano, kad kalbama ne tik apie pozų įvairovę arba prancūzių mėgstamą kunilingą. Teigiama, kad būdas keistis vyrais ir žmonomis taip pat atsirado iš Prancūzijos. Kita vertus, prancūzai vyrai turi pasidarbuoti, kad gautų “gražiausią pasaulyje moterišką grožį”, nes prancūzė moteris atidžiai apžiūrinės vyro raumenis ir batus, rankų nagus ir “šerių” ilgį, spėlios, kiek galėtų kainuoti jo tualetinis vanduo ir kaip jis atrodytų jos draugų kompanijoje. Beje, dėl prancūzų kalbos melodingumo ir seksualių artikuliavimo savybių net ir nekalčiausios frazės šioje šalyje skamba karščiau ir atviriau.

Pabučiuok mane, pabučiuok mane – jeigu lietuviškai… Do not talk, but kiss – jeigu angliškai… French Kiss – jeigu visomis kalbomis suprantamai… Plasnoja nuo lūpų žodžiai. Ir nebūtinai ištarti sąmoningai, iš ilgesio, iš meilės – tiesiog, kaip miela frazė, apibūdinanti malonų procesą, kuris, jeigu tikrai atliekamas tinkamai, – visada palieka neišdildomą įspūdį. O juk niekada neturėsi antros progos palikti pirmą gerą įspūdį. Ir kalbant apie intymius santykius, pirmojo bučinio reikšmė įgyja ypatingą prasmę. Nes, pasirodo, taip, kaip TU pabučiuosi JĮ arba Jis – TAVE patį pirmąjį kartą, tokioje šviesoje ir niūniuosis tau dainos eilutės – pabučiuok mane, pabučiuok mane dar labai labai labai ilgą laiką. O jeigu bučinys bus itin sėkmingas, gali būti, kad efektas tęsis ir visą gyvenimą. Net jeigu to žmogaus ir neliks tavo erdvėje. Su tavimi liks nepakartojamas bučinys. Keista kalbėti apie GERO BUČINIO techniką. Tačiau pagrindinės taip vadinamo French Kiss (lūpos į lūpas, įsiskverbiant liežuviu į partnerio burną) taisyklės vis tik egzistuoja. Ir ne vieno kurio nors profesionalo sudėliotos, o surinktos iš bendros vyrų ir moterų patirties. Juk peržengus intymumo ribą, visi pamokymai ir apibendrinimai turi būti, na, labai jau bendri. Kadangi kiekvienas turime savo mėgstamus dalykus, vieteles ir dar kažką, kas „veža”. Kaip bebūtų keista, ne visas pasaulis bučiuojasi.

Šiandien aš antrą kartą gyvenime prancūziškai pasibučiavau. Kitais žodžiais tariant, šiandien aš „pasilaižiau” su Agne. Viskas prasidėjo prieš porą dienų. Su šia mergina aš susipažinau per pažinčių portalą. Ji man pati parašė ir po neilgo susirašinėjimo susitarėm susitikti šeštadienį, paskui dar kartą sekmadienį ir šiandien. Blogiausia yra tai, kad pats bučiavimasis man nebuvo labai malonus. Kišti vienas kitam į burnas liežuvius, keistis seilėmis? Truputi šlykštoka. Turėjau būti visą laiką labai susijaudinęs, bet turiu prisipažinti, kad to nepajaučiau. Gal dėl to, kad ji man nėra ypatingai patraukli? Ar tiesiog todėl, kad aš pripratau neturėti moters ir tiesiog jau negaliu savęs įsivaizduoti su jokia? Seniau, kuomet aš studijavau universitete, net kuomet aš dar mokiausi mokykloje užtekdavo pažiūrėti į seksualesnę merginą ir tekdavo ieškoti artimiausios vietos, kur galima būtų prisėsti sukryžiavus kojas penkiolikai minučių, arba žiemą bėgti į speigą apsirengus marškiniais, kad atvėsčiau. Tokių dalykų jau nebepasitaiko. Būtent todėl ir reikia vyrui prarasti nekaltybę apie dvidešimtus gyvenimo metus. Tuo tarpu mano dabartinis seksualinis susijaudinimas yra tik buvusios šlovės šešėlis. Agnė aiškiai pastebėjo, kad kažkas yra negerai. Vienintelis pasiaiškinimas atėjęs į galvą buvo tai, kad aš esu drovus. Kaip mes žinome, drovumas yra tik dalis mano problemų. Sulaukiau poros tikrai gerų patarimų, kaip reikia elgtis su moterimis ir dėkoju už juos.

Tai pats populiariausias bučinys visame pasaulyje. Ar tai tiesa? Pradėkime iš pradžių. Prancūziško bučinio pagrindas – liežuvio kontaktas. Būna, kad pradeda vaikinas, o prisijungia mergina, bet jei partnerės liežuvis pradės „maltis“ pirmas, nieko čia baisaus. Sutrikai? Kai žiaumoji maistą, tavo liežuvis juda ir atlieka darbą kuo puikiausiai. Juk liežuvis pats vikriausias žmogaus organas. Šiuo „daikčiuku“ galima išdarinėti tokius stebuklus. O… jo…joi!!! Paprasčiausiai išsižiok bučinio metu ir lauk, kas bus toliau. Įsivaizduok, partnerės burna – tavo burna. Daryk ten tą patį, ką ir savojoje. Ištirk teritoriją, liežuviu pereik per merginos dantukus – pasilinksminkite. Gink Dieve neišdarinėk nieko tokio, kas pačiam šlykštu ar nemalonu. Gal tau padės, jei apie šį prancūzišką bučinį galvosi kaip apie gerą maistą. Tik nepraryk savo partnerės! Kodėl šis „laižiakas“ vadinamas prancūzišku? Pačioje Prancūzijoje šitas meilės veiksmas įvardijamas sielų bučiniu. Kaltas šios šalies literatūrinis meilės kultas.

Prancūziškasis bučinys – tai romantiškas ir seksualus bučinys, kuomet vienas iš partnerių liežuviu liečia kito lūpas, jas laižo ir kiša liežuvį į partnerio burną. Bučinio metu paprastai abudu partneriai tai daro pakaitomis. Toks bučinys yra vertinamas kaip labai intymus, kadangi jis labai dažnai praktikuojamas kaip meilės žaismo dalis, labai stiprinanti aistrą ir geidulį. Taip yra dėl to, kad partneriai prisiliečia ir stimuliuoja didelę lūpų ir burnos dalį, be to, toks bučinys yra „labai šlapias“. Bučinys toks geidulingas, kad beveik visada abu partneriai būna užsimerkę. Greta liežuvių žaismo, tokio aistringo bučinio metu kartais vienas partneris gali čiulpti kito partnerio kurią nors lūpą. Dėl visų šių savybių toks bučinys visada vertinamas kaip seksualumo apraiška, nors kitokie bučiniai ne visuomet reiškia lytinį potraukį (pvz., svetingumą arba atsisveikinimą).