Kategorija: Meilės istorijos

Tikra meilės istorija

Praėjus ne vieneriems metams po didžiojo mano gyvenimo išbandymo – „meilės“ pažinimo, vis dėlto dar susimąstau: ar tai buvo Ji? Turbūt ne man vienai kyla toks klausimas – kas yra toji meilė? Atsakymai būna individualūs: meilė – tai šiltas, krūtinėje apsigyvenęs jausmas, kuris priverčia žmogų šypsotis plačiausia šypsena. Meilė – tai aistra, draskanti krūtinę ir kūną, neleidžianti miegoti naktimis. Mano atveju, meilė – postūmis į kerštą, noras sukelti skausmą tam, dėl kurio jauna, nepatyrusi kaimo mergaitė praliejo šitiek ašarų, o dienas leisdavo vienui...

Paskendusi meilė

Paskendusi meilė
Praėjusi vasara buvo ypatinga... Ypatinga mūsų meilei... Meilei, kurios jau nebėra... Nesunaikinau nei aš, nei tu jos - ją sunaikino laikas... Laikas be tavęs... Niekas nepadėjo man užmiršti... Bėgdama vis tiek nesugebėdavau neatsigręžti... Eidavau nuleidus galvą, kad nieko nematyčiau, bet akys vis tiek vogčiomis pažvelgdavo į dangų, kad pamatytų žvaigždes, kurios labiausiai primindavo, apie tavas akis... Bet ne vien žvaigždės buvo tokios brangios ir artimos mūsų meilei... Jai buvo brangiausia žiema... Žiema, atnešusi sniegą, kuriame mes žaizdavom lyg maži vaikai, kuriame įsižiebė kibirkštėlė,...

Mintimis į Bedugnę…

Mintimis į Bedugnę...
Manau, jau supratote, kad nepasakosiu apie gražią meilę. Kokia ji nuostabi ar ideali... Ne to nebus, bent šįkart... Visa tai ką papasakosiu tai vien dėl to, kad nebegaliu visa to laikyti savyje... Nebegaliu... Lietaus lašai... skubantis žmonės... Ausyse skambanti „Leona Lewis - I Always Love You“ daina... Tą kart pirma karta pasijutau išsiskirianti iš minios... Visi skubėjo, lėkė... Bet tą kart man lietus padėjo... padėjo paslėpti ašaras akyse... Gal dėl to ir ėjau lengvais, lėtais žingsneliais...Tas atstumas nuo namų iki tos vietos kur...

Išeinu…

Išeinu...
Dovanok gyvenime už tai, kad nemokėjau brangint to, kas išties man yra taip brangu... Tu atėjai ir išėjai, kaip rūkas, ryta prasklaidei ir palikai mane. nenoriu būt ir vėl viena...kiek dar gyvenime kartų teks pamilt ir vėl patirt tą skaudų smūgį? širdis jau netelpa krūtinėj, ji nori lėkt paskui tave... o aš sėdžiu, taip pat kai tu palikai mane, taip ir tebesėdžiu... nenoriu niekur eit, nenoriu nieko matyt ar girdėt... tetrokštu paskęsti ašarų lietuje, kad niekas nematytų kaip grimztu gilyn, kad niekas neatmintų...

Ilgesys

Ilgesys
Vasaros naktis... .žvaigždėtas dangus... mėnesiena... Visą tai jaudina...visą tai priverčia prisimint tave... kaip karštą vasaros naktį ieškojom Grįžulo Ratų, Šiaurinės žvaigždės... - Kuri žvaigždė ryškiausia? - nedrąsiai pakuždėjau, dairydamasi po dangų... Pradėjom ieškot... Žvalgydamasi parodžiau į ryškiausią ir paklausiau: - O tau kuri? Jis nusišypsodamas pasakė: - Aš visą vakarą negaliu atplėšt akių nuo pačios ryškiausios ir gražiausios žvaigždutės - nuo Tavęs... Jis velniškai nusišypsojo... nakty, tamsoj mačiau jo tviskančias dvi žvaigždutes veide...tai buvo ne šiaip žvaigždės, bet tai buvo pačios nuostabiausios, iki...

Aš ne aš

Aš ne aš
Greitai bėga laikas... jau prabėgo 8 metai. prieš tiek metų mes susituokėme. O tada viskas buvo taip gražu... Mylėjau tave besąlygiškai, nes tu buvai pirmoji ir vienintelė mano meilė. Tekėti labai bijojau, bet žinojau kad su atsakymu, ne, prarasiu tave visam laikui. Tai mane gąsdino dar labiau nei santuoka. Tiesa man tada buvo 18metų... o tau 28-eri... Tu labai norėjai santuokas, tada įsivaizdavau, kad mane labai mylėjai. Na taip man atrodė. Dabar atrodo kitaip... Tau tiesiog buvo patogu... Aš buvau jauna gyvenimo...

Aš viena

Aš viena
Mielas nepažystamasai, Mes - atskirai, o galėtume būti kartu... Juk tiek nedaug tereikia - tiesiog susipažinti... O gal mudu jau pažystami? Vieną dieną tu atėjai į mano pasaulį... Diena, rodos, niekuo neypatinga, tačiau... Tačiau aš vis dar tavęs nepamirštu, taip norisi tau parašyti ir paklausti, kaip gyveni, ar vis dar prisimeni mane... Bet negaliu... ir šito nedarysiu, nes aš pati tau pasakiau, jog viską baigiam...Tiesą sakant nieko ypatingo (neleistino) ir nebuvo, tik laiškai, žinutės ir vienas vienintelis susitikimas, po kurio nusprendžiau dėti tašką....

Į nežinią tvirtu žingsniu

Į nežinią tvirtu žingsniu
Einu rudens lapais apsnigtu taku. Jie man groja liūdną, ilgesingą muziką. Kiekvieno žingsnio prisilietimas prie jų, tarsi gitaros stygų suvirpėjimas. Tik čia visos "stygos" išgauna vienodą garsą, tačiau tuo pat metu ir visiškai skirtingą. Bet aš jų negirdžiu. Nes girdžiu vien tik tuštumą. Visai netikėtai atsirandu prie upės. Ta pati upė, tas pats krantas. Tik vanduo jau kitas. Tas, kuris ka tik buvo čia, dabar jau yra ten. Kažkur, kitur... Bet aš to nematau. Nes matau vien tik tuštumą. O tuštuma - tai...

Laiminga pabaiga būna tik pasakose

Laiminga pabaiga būna tik pasakose
Pastarosiom dienom vaizdai, iš mūsų buvimo kartu, prieš akis lyg filme pagreitintam tik sukasi, sukasi, bėga. Mūsų pieva, maudynės ežere, kai lipant nuo kalno, pirmąkart paėmei mane už rankos, kai guliu skaitydama knygą kambary, ir tu įeini netikėtai ir mes mylimės nors aplink namuose pilna žmonių, kai tu sėdi mano virtuvėje priešais mane, ir geri mano paruoštą kavą iš mano mažų porcelianinių puodelių, ir kai aš pasipūtus bandau vaidinti, kad pykstu ant tavęs dėl mūsų tokių santykių, o tu sėdi žiūri į mane...

Žinau…

Žinau...
Žinau, kad tu klausai... Žinau, kad nori suprast ką tau jaučiu. Kai eini pro mane tiesiog jaučiu kaip nori prieiti, apkabinti, ištarti myliu... Žinau, nes tai jaučia mano širdis, kuri plaka tik dėl tavęs. Nei aš nei tu neišdrįstam... Gal todėl, kad tai pirmoji mūsų meilė. Gal todėl, kad bijom savo jausmų ir norim juos paslėpt. Tačiau nei man, nei tau nieko neišeina. Viską išduoda mūsų akys, lūpos, širdis, kūnas. Niekaip negaliu nuleisti nuo tavęs akių, lūpos taip pat nori tarti tą stebuklingą...