Sena meilė

Kaip jau visi žinote, aš susiradau merginą, kuri man ėmė ir parūpo. Aš beveik nebevaikščiojau po barus, nebemirksėjau gražioms merginoms (na, gerai, mirksėjau), be to, labai aptingau, todėl visai nebepaisiau “Omni laiko” redaktorių raginimų vis ką nors parašyti. Tačiau, žinia, poeto sielos šauksmo savyje neužgniauši, ypač kai man parašė kažkokia gerbėja, pasivadinusi Ieva. Pats savaime, tai joks čia įvykis – man kone kiekvieną dieną gerbėjai rašo. Tačiau jai nusprendžiau kažkodėl atsakyti. Ji man vėl parašė. Taip ir užsimezgė ne tik internetinis, bet, sakyčiau, netgi kosminis ryšys. Juk kaip kitaip paaiškinti tai, kad su ja aš flirtavau? Norėdamas galutinai save nuraminti, griebiausi čakrų teorijos – kaip žinia, pavasariop jos atsiveria ir tuomet nutinka visokie dalykai. Kai čakros šaukia, protas bejėgis, tariau sau ir paprašiau, kad ji atsiųstų savo nuotrauką. Ji truputį pasilaužė ir atsiuntė. Mano čakros atsivėrė dar stipriau, nes ji buvo labai labai graži. Savo ruožtu ji paprašė mano nuotraukos. Aš išdidžiai pasakiau, kad esu ir be nuotraukos nuostabus. Ji atsakė, kad ne vieną tokį nuostabų matė. Aš atrašiau, kad manęs dar nematė. Ji parašė, kad tikriausiai daug ir neprarado. Tai mane sunervino, todėl parašiau, jog kai išeinu į gatvę, vos mane išvydusios po mano kojomis merginos pulkais krinta. Beje, ir ne tik merginos – kai kurie vaikinai irgi. Ji atrašė “Be be bebebe”. Tai jau buvo per daug ir aš nusiunčiau tokį atvaizdą (jį galite pamatyti šalia.)

Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kaip greitai žmogus pamiršta buvusią meilę. Taip pat ištirta, kaip išsiskyrimas su mylimuoju paveikia psichinę ir fizinę būklę. Tyrėjai apklausė daugiau nei 300 žmonių. Jų buvo paprašyta papasakoti apie skaudžiausią, jų manymu, nelaimingą meilę. Respondentai taip pat atsakė, kokius jausmus išgyveno išsiskyrę ir kada atgavo vidinę pusiausvyrą. Išanalizavę gautus atsakymus, psichologai padarė išvadą, kad sielos žaizdos užgyja praėjus maždaug pusei to laiko, kurį žmogus praleido su mylimuoju. Taigi jeigu meilė tęsėsi penkerius metus, jai pamiršti prireiks pustrečių metų. Savaime suprantama, ši formulė nėra universali. Psichologai pabrėžė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau visų žmonių reakcija į išsiskyrimą būna panaši. Pirmiausia ištinka šokas, vėliau kyla vidinis maištas ir nenoras susitaikyti su netektimi, dar vėliau apima liūdesys, depresija, savęs kaltinimas dėl to, kad santykiai nutrūko. Šią būseną keičia dar vienas jausmų pliūpsnis, kai žmogus stengiasi pasikeisti, pristatyti save iš gerosios pusės, kad galėtų susigrąžinti mylimąjį. Jeigu tai nepavyksta, kyla noras atkeršyti. O kai pyktis atlėgsta, telieka tyli viltis, kad visa tai, kas buvo anksčiau, kada nors sugrįš. Ir tiktai tada, kai ši viltis miršta, žmogus susitaiko su realybe. Jis suvokia, jog santykiai nutrūko, durys užsivėrė ir metas pagalvoti apie ateitį. Beje, mylimųjų paliktų vyrų ir moterų elgesys gerokai skiriasi.