Mistika

Akivaizdu, kad ne vis reiškiniai žmogaus gyvenime paklūsta mechaninei logikai – didelę įtaką mums daro įsitikinimai, masiškai paplitę ir toliau plintantys per masines informacijos priemones, dėl to paprastai priimami be kritikos. Dabar juokingai atrodo viduramžiais populiarūs mitai, pvz., kad, Velykų dieną iššukavus plaukus, galima atsikratyti utėlių, o sifilio – permiegojus su skaistuole. Taip atsiranda kolektyviniai mitai, ir vienas iš šiuolaikinių mitų – energetiniai vampyrai, apie žmones, neva siurbiančius mūsų energiją, ir magiškus apsisaugojimo nuo jų metodus. Iš tikrųjų visi pastebime, kad ne su visais žmonėmis vienodai lengva bendrauti. Su kai kuriais sutarti sunku beveik visiems, o, pabendravus su jais, lieka nemalonus jausmas. Taigi „vampyrizmą“ galima apibūdinti kaip tam tikrą elgesį, kai taip besielgiantys gerai jaučiasi tada, kai kitiems sukelia nemalonias emocijas. Tačiau kaltinti šio žmogaus taip pat negalima – juk apie savo elgesio problemas jis dažnai net nežino ir toli gražu pats nesijaučia gerai. Tokiam žmogui reikalinga kvalifikuota psichoterapeuto pagalba. Kaip, beje, ir jo aukoms – nuo „energetinių vampyrų“ paprastai nukenčia ypač jautrūs ir pažeidžiami žmonės. Ir padėti geriausiai gali ne būrėjos ar ekstrasensai, o profesionalai, mokantys psichologinę būklę koreguoti moksliniais metodais.

Kartais žmonės su nepakankamai išvystyta energetine sistema įpranta imti jiems trūkstamą energetiką iš kitų žmonių. Toks jų poelgis gavo energetinio vampyrizmo pavadinimą. Vampyras papildo savo energijos išteklius, o jo aukos aura mažėja ir praranda jai būdingą ryškumą. Tokios energetinės atakos, jei jos kartojasi reguliariai, iššaukia aukos nuovargį, liūdesį ir beviltiškumą. Po kurio laiko auka gali net fiziškai susirgti. Energetinis vampirizmas paplitęs žymiai plačiau, nei kaip daugeliui iš mūsų atrodo.Net ir šiuo metu energetiniai vampyrai mūsų vaizduotėje asocijuojasi su mistiniais vampyrais – kraugeriais, grėsmingais tamsiųjų jėgų atstovais, kuriais vadovauja stichinės blogio jėgos reikalaujančios eksploatuoti ir čiulpti kraują arba energiją iš vis naujų, nieko neįtariančių aukų. Manoma, kad vampyrai, čiulpiantys vietoj kraujo energiją, slapčia patenka į aukos energetines sistemas su nesėkminga viltimi patenkinti nepasotinamą energetikos troškulį. Gaila, tačiau toks siauras, stereotipais paremtas požiūris rimtai trukdo suprasti tai, kad energetinis vampyrizmas realiai egzistuoja ir slopina norą efektingai apsiginti nuo taip plačiai paplitusio ir labai sudėtingo reiškinio. Energetinį vampyrizmą reikia analizuoti kaip reiškinį turintį kompleksinę prigimtį: emocinę, fizinę ir dvasinę. Jis pasireiškia įvairiomis formomis kurios iki šiol mažai nagrinėjamos ir į jas nekreipiamas reikiamas dėmesys.

Bet kokiu atveju, jeigu tarsime, kad yra energijos mainai, tuomet kyla klausimas – kas kam atiduoda energiją ir kas iš to gaunasi. Jei masažuotojas visada atiduoda, o klientas – visada gauna, tai iš kur semtis energijos pačiam masažistui? Ir kaip galima atiduoti kuo mažiau? O gal galima visai neatiduoti? Jei klientas tą energiją aktyviai ima, tiesiog siurbte išsiurbia? Jeigu klientas – energetinis vampyras? Ir jis pasiruošęs išgerti Jūsų energiją iki paskutinio lašo! O gal tai tiesiog pasakos? Imkime ir išsiaiškinkime. Šiuo tikslu kviečiu Jus prie „apskrito stalo” su pasauliniais psichologijos, masažo ir spa industrijos specialistiais. Karrie Osborn, spa masažo ekspertė. Terminas „energetinis vampyras” žinomas kiekvienam, kuris bendrauja su žmonėmis. Paklauskite bet kurio masažisto ir gausite išsamų atsakymą. „Emocinės žaizdos”, paliktos vienam iš tokių žmonių, priklauso nuo užpuolimo stiprumo. Išsekimas, fizinis skausmas, liūdesys, depresija – tai tik keletas simptomų, apibūdinančių savijautą po bendravimo su „energetiniu vampyru”. Medicinos darbuotojai ypatingai pažeidžiami „vampyrų”, kadangi jie palaiko labai glaudų kontaktą su žmonėmis. Užuojauta ir išgyvenimas dažnai atveria „vampyrui” duris. Ekspertai teigia, kad viena iš pagrindinių pamokų, kurias gydytojas turi įsiminti – užjaučiant klientą nepamiršti ir apie savisaugą. Tie, kas yra matę „vampyrą” dirbant, aiškina, kad kai masažistas supainioja užuojautą su „skausmo nuėmimu”, jis tampa lengvu grobiu.

Daugelis yra girdėję apibūdinimą „energetinis vampyras”. Kas tai yra? Ar tikrai tokie žmonės egzistuoja? Energetinis vampyras yra naujojo amžiaus tikėjimo terminas, apibūdinantis kitų žmonių (arba apskritai kitų gyvų būtybių) gyvybinę energiją siurbiantį asmenį. Ši savybė paprastai priskiriama konfliktinėms asmenybėms ar šiaip žmonėms, su kuriais nemalonu būti, kurie kelia susierzinimą ar kitas neigiamas emocijas. Teigiama, kad neigiamų emocijų sukėlimas yra tokio vampyro metodas „nusiurbti” energiją. Teorija neturi jokio patvirtinimo ir remiasi tik subjektyviais vertinimais, todėl yra priskiriama pseudomokslinės. Energetiniai vampyrai yra šių laikų „išradimas”. Nors įvairiose kultūrose randama mitų apie žmonių energiją siurbiančius padarus, be šio fakto, daugiau jie turi mažai ką bendro su naujojo amžiaus vampyrų versija. Gaila, tačiau tikrai savo gyvenime sutinkame žmonių, atitinkančių šį apibūdinimą, jaučiame diskomfortą bendraudami su jais, nuo jaučiamės išsekę ir pavargę. Iš tikrųjų energetiniai vampyrai labai stiprios, sumanios, gudrios asmenybės. Jie pasirenka „auką” – jautrų, užjaučiantį, svetimam skausmui ir bėdoms neabejingą žmogų ir pamažu „užkariauja” jo asmeninį gyvenimą savomis problemomis (dažnai išgalvotomis, gerokai hiperbolizuotomis), neigiamu įvairių situacijų bei žmonių charakterių vertinimu ir t.t. Galų gale „auka” persisunkia vampyro gyvenimu, sugeria jo bėdas, konfliktus, nuolatinį nepasitenkinimą viskuo, nuotaikų kaita.

Prisimenate siaubo filmus apie vampyrus, kurie geria savo aukų kraują? Ir gyvenime tenka sutikti vampyrų, tačiau psichologinių, kurie energijos išsiurbia nė kiek ne mažiau. Ne kiekvienas tampa tokio energijos rijiko donoru: energetiniai vampyrai siurbia jėgas tik tų, kurie tai leidžia. Jeigu tapote vampyro auka, veikiausiai prastai save vertinate ir nemokate pasakyti „ne”. Pasąmonėje esate įsitikinę, kad jūsų trūkumus gali kompensuoti tik aukojimasis. Jūs imlūs ir emocingi, jums nesunku padaryti įspūdį – nustebinti, sugraudinti, pagąsdinti, sužavėti. Ar atpažinote save? Skubiai keiskitės! O kartu sukurkite gynimosi taktiką, atsižvelgdami į manipuliuotojo tipą. Agresyvus. Šio tipo vampyrai ypač pavojingi namuose ir vadovų pareigose – jie dažniausiai rengia savo „pasirodymus” prieš tuos, kurie už juos silpnesni. Agresyvus vampyras namie kelia skandalus dėl neišplauto puodelio, nes buvo apibartas viršininko. Priešnuodis. Neduokite vampyrui to, ko jis iš jūsų reikalauja, kad netaptumėte jo nuolatiniu donoru! Jis bando sukelti skandalą? Mielai pripažinkite savo „kaltę”. Vampyras šaukia: „Tu tokia ir anokia!”, o jūs, nejausdama jokios kaltės, jam atšaukite: „Iš tikrųjų aš kur kas blogesnė!” Arba patarkite jam išsivaduoti nuo neigiamų emocijų civilizuotu būdu: sporto salėje, kine arba prie kompiuterio, naikinant virtualius monstrus. Geras. Jis visada siūlo jums pagalbą, nepriklausomai nuo to, ar jums jos reikia. Dažniausiai gerais vampyrais tampa jaunos močiutės ir anytos.

Pavasarį, po ilgos žiemos, dėl saulės ir vitaminų stygiaus dauguma žmonių būna išsekę. Pamąstykime, ar tikrai kalta tik žiema. Jeigu ir Jūs dažnai pavargstate, galbūt derėtų ne vien ryti vitaminus saujomis, o kartais privengti ir kai kurių energiją ir laiką siurbiančių žmonių darbe ir gyvenime. Pamėginsiu juos atskleisti. 7 tipai žmonių, kurių darbe derėtų vengti kaip raupsuotų: Dramų karalienė kiekvieną menkutę nesėkmę paverčia didžiausia katastrofa. Jos prezentacija nebuvo stulbinanti? Siaubas! Baigėsi kava? Košmaras! Ji nusilaužė nagą? Apokalipsė jau čia pat!.. Dramų karalienei nuolat rodosi, kad jos darbdavys bankrutuos, o ji pati gaus atleidimo lapelį. Labiausiai mėgsta sakyti: „Mes tuoj bankrutuosime, nebegaliu to tverti.” Beveik neįmanoma išgirsti: „Nieko tokio. Kitą savaitę tai jau bus pamiršta.” 2. Žebenkštis (ponas „Aš nekaltas”). Žebenkštis niekad nebūna kaltas. Jis „patobulino” programą taip, kad ši nebeveikia? Kaltas jo per mažas monitorius, per lėtas kompiuteris arba per garsiai veikiantis kompiuterio aušintuvas, kuris jį išblaškė. Žebenkštis meistriškai moka išsisukti nuo nemėgiamo darbo permesdamas jį Jums ir pasprukdamas. Labiausiai mėgsta sakyti: „Aš nekaltas.” Beveik neįmanoma išgirsti: „Gal galėčiau kuo nors pagelbėti?” 3. Hipochondrikas. Hipochondriką sunku pastebėti, nes… jis tiesiog labai retai būna darbe. Kai hipochondrikas pamalonina ofisą savo vizitu, jis būna apsuptas kalno nosinaičių ir vaistų.