Astrologija

Kad astrologija visoje Indijos kultūroje užėmė ir vis dar užima ypatingą vietą, akivaizdu kiekvienam apsilankiusiam toje šalyje. Indijos kultūroje niekad neegzistavo takoskyros tarp tikėjimo ir pažinimo, mokslo ir religijos, o pati astrologija svarbi visoje bendroje kultūrinės antropologijos perspektyvoje. Astrologija Indijoje ne tik nebuvo atskirta nuo bažnytinio imprematur kaip Vakaruose, bet kaip integrali socialinės, religinės ir meninės Indijos kultūros dalis amžių bėgyje vaidino itin svarbų vaidmenį ir pasaulietinėse ir religinėse gyvenimo sferose. Tai labai primena astrologijos situaciją maginėje estetinėje renesanso epochos mąstymo struktūroje. Astrologinė simbolika buvo neatsiejama viduramžių ir renesanso epochų medicinos, meno, kultūros apskritai dalis, ypač po to kai, siekdamas reformuoti astrologiją, didysis renesanso mąstytojas Marcelo Ficino bandė neoplatonišką astrologiją suderinti su hermetine-kabalistine filosofija ir medicina.

Jei paprašėte atsitiktinai pasirinkto žmogaus apibūdinti, kokia astrologija jis tiki, atsakymas būtų maždaug toks: “horoskopų skiltimi laikraštyje” bei “prisipažįstu, jog retkarčiais perskaitau prognozę savo ženklui, bet rimtai į tai nežiūriu”. Saulės ženklo astrologija, apie kurią čia atsitiktinai pasirinktas žmogus ir kalba – labai nesenas pasaulyje fenomenas, ypatingai astrologijos pasaulyje. Pirmoji Saulės ženklo skiltis pasirodė 1930m., Anglijoje, gimus princesei Margaret. Londono Daily Express R. Naylor’as pateikė trumpą naujagimės princesės astrologinę apybraižą. Publikos atbalsis buvo toks entuziastiškas, kad laikraštis visam laikui įdarbino Naylor’ą kaip savo astrologinį redaktorių. Šiame puslapyje mus dominanti astrologija yra daugelio metų senumo reiškinys; ji vaidino svarbų vaidmenį religijos, filosofijos, mokslo, meno formavimęsi bei politikų gyvenime, ir šiandien tebesusiduria su dauguma pasaulio civilizacijų. Pažodžiui “astrologija” (iš gr. astron – žvaigždė, logos – studijos, sistema) yra mokslas apie žvaigždes bei labai senas astronomijos partneris. Tiesą sakant, iki XVIIa. žodžiai “astrologija” ir “astronomija” buvo sinonimiški, ir vienas ar kitas iš praktikuojančiųjų buvo paprastai kvalifikuoti abiejose disciplinose.

Taigi ta sukurtoji dvasia yra dvasia, be kurios niekas nėra viena ir negali egzistuoti; visas šitas pasaulis ir visa, kas jame yra, tik dėl tos dvasios, kuri užpildo žemišką pasaulį, natūraliai ir kaip visuma yra tai, kas jis yra; tik jai tarpininkaujant galimybė egzistuoja aktualybėje, o aktualybė – galimybėje.Tas meilės ryšio judėjimas visa jungia į vieną, iš visa ko kurdamas vieną visatą. Mat nors visa juda pavieniui, kad kuo geriausiu būdu taptų pačiu savimi, ir niekas nejuda lygiai taip pat kaip kitas, bet kiekvienas daiktas savaip apibrėžia kito judėjimą ir tuo tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja jame (panašiai kaip dangaus elementai ir jų junginiai apibrėžia dangaus judėjimą, o visos kūno dalys – širdies judėjimą), kurdamas vieną visatą. Šitas judėjimas įgalina daiktus egzistuoti kuo geriausiu būdu ir judėti siekiant išlikti savyje arba savo rūšyje dėl natūralaus ryšio skirtingų lyčių, kurios gamtoje judėjimo vienume yra vieningos, o skyrium – apibrėžtos individuose.

Lietuvos astrologų asociacijos prezidentas
Albertas Daugvila (psichoanalitinė astrologija)

Lietuvos astrologai
Zita Adomaitienė (pastaruoju metu rašo žurnale “Laima”)

Augustinas Ambrazaitis (horarinė, akcijų ir psichoanalitinė astrologija)

Vladimiras Azanovas (pastaruoju metu rašo žurnale “Vestuvių metas”)

Dr. Audrius Beinorius (humanistinė ir psichoanalitinė astrologija; klasikinė indų astrologija; akademiniai astrologijos istorijos tyrinėjimai).
Jo darbas: Klasikinės indų astrologijos bibliografija

Albertas Daugvila (psichoanalitinė astrologija)
Stasys Dragūnas

Pagaliau mokslas pradeda pastebėti kosminius įstatymus. Mokslininkai vis dažniau pripažįsta, kad žvaigždės įtakoja žmogaus gyvenimą. Žinoma, abejones vis dar kelia tai, kad atlikus net labai tikslius apskaičiavimus, dažnai gaunami netikslūs rezultatai. Todėl sukyla dvejonės. Atsiranda teigiančių, kad astrologija jau pasenęs mokslas ir nebeatitinka šių dienų reikalavimų. Tvirtinama, kad senovės paskaičiavimai neturi jokio pagrindo. Kaip visur ir visada žmonės trokšta tik sėkmės. Kartais tas troškimas toks didelis, kad paslepia netikslumų priežastis. O vertėtų susimąstyti, iš kur gali atsirasti tie nukrypimai. Nekreipiamas dėmesys į sunkius, užterštus atmosferos sluoksnius, dengiančius planetą. Skverbdamiesi pro tokią užterštą, prisotintą atmosferą cheminiai spinduliai išsikreipia. Gal dėl to ir atsiranda išvadų sąlygiškumas? Deja, šis reiškinys pastebimas beveik visose srityse, kur nagrinėjami tik fiziniai reiškiniai ir pamirštama dvasia.

Astrologija – tai mokslas apie žvaigždžių spindulius ir tolimųjų planetų įtaką žmogaus ir istorinių procesų formavimuisi. Tai mokslas apie žemiškų įvykių ir individualaus žmogaus charakterio bei likimo ateities numatymo galimybes. Jo pagrindą sudaro tarpusavyje sąveikaujančių dangaus kūnų tyrinėjimas horizonto atžvilgiu. Astrologija senovinis mokslas; jis žino kiekvienos rasės ir tautos išsidėstymą. Zodiakas ir planetos yra knyga, kurios pagalba galima studijuoti žmonijos istoriją. Taip pat sėkmingai galima sužinoti tautų bei rasių tiek praeitį, tiek ir ateitį. Žinoma, jei turėsime astrologinių ženklų suvokimo raktą. Kosminis ritmas – tai ritmas, kurį sukuria Šviesuliai. Juose nubrėžtas evoliucijos praeities, dabarties ir ateities kelias.

Erdvėje pasiskleidę spinduliai nukreipia žmonijos sąmonę. Juk pripažįstame, kad mėnulio spinduliai įtakoja augalų augimą ir veikia negyvą materiją. Belieka žengti dar žingsnį pirmyn ir pripažinti kitų planetų spindulių įtaką kasdieniame gyvenime. Žinoma, gyvybės skleidėja-Saulė pripildo visą Visatą, bet suvokimas ir pripažinimas, kad besiliejantys spinduliai suteikia sąmoningą energijos galią, leis pasiekti pačių netikėčiausių ir subtiliausių pasiekimų. Kosmosas visame kame reikalauja siekių vienybės. Pajutusi srovių vibracijas, žmonija priims visas kūrybines spindulių siuntas. Taip Kosmosas dalija savo lobius. Neįmanoma prasilenkti su šių lobių įsitvirtinimu, nereikia priešintis šiam stebuklingam ir stipriam impulsui. Dvasia dalyvauja kosminėje kūryboje, tai jos tobulėjimo pagrindas.

Uranas ir Neptūnas yra tos planetos, kurios pirmą kartą pradeda veikti Žemės evoliuciją, nes anksčiau žmonės nereagavo į jų spindulius. Žmonių smegenyse pradėjo veikti epifizis ir hipofizis, tai Urano ir Neptūno planetiniai atitikmenys. “Uranas valdo hipofizį. Nuo hipofizio hormonų priklauso žmogaus ūgis: gigantai ir nykštukai. “Tainaja Doktrina” rašo apie gigantus. Aukštu ūgiu pasižymi Šambalos Mokytojai. Visos tos užuominos apie priklausymą Uranui, tai hipofizio, kaip svarbiausio centro smegenyse, funkcionavimas. Egzistuoja skirtumas tarp dvasios suvokimo ir jutiminio žinojimo. Pirma – tai Neptūno savybė, antra – Urano savybė. Veikiant Uranui žmogus kažką pajunta ir yra tvirtai įsitikinęs, kad jausmas jo neapgauna, vis tik jis negali paaiškinti, kodėl jam taip atrodo. Esant dvasios suvokimui (Neptūnas) žmogus ne tik įsitikinęs, kad yra būtent taip, bet ir gali paaiškinti, kodėl yra taip, o ne kitaip.

“Teigiamai veikia žmogų Saulės spinduliai, ir žvaigždėtas dangus suharmonizuoja nervus. Mėnulis, priešingai, ne mums. Tiesioginiai Mėnulio spinduliai žeidžia praną. Mėnulio magnetizmas stiprus, bet poilsiui jis netinka. Dažnai Mėnulis sukelia sunkumą, taip pat, kaip ir žmonės, suryjantys gyvybinę energiją. Šviečiant Mėnuliui padidėja stebuklingos jėgos reiškiniai. Senovėje žmonės mokėjo normuoti gimstamumą pagal Mėnulio fazes. Tada tai buvo laikoma savotiška juodąja magija, bet mūsų amžiuje netgi toks veiksmas būtų geresnis, nei siaubingi abortai, žalojantys moterį, o tuo pačiu ir ateinančią kartą.