Kabala

Kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimas kūrinijai. Kūrėjas yra už mūsų, kaip ir viskas, kas mus supa, mums yra svetima, išoriška. Jis nuo mūsų yra dar labiau nutolęs, Jis labiau „pasislėpęs“ negu visa esanti aplinka, Jis už visko aplink mus. Todėl Kūrėjo atskleidimas ir yra supančio pasaulio pajautimas, svetimumo pajautimas. Kūrėjo atskleidimo procesas vyksta kaip žmogaus pajautimas kitų, pašalinių. Negyvoji gamta negali jausti aplink save. Nedidelis gebėjimas jausti aplink save būdingas augalams. Pastaruoju metu mokslininkai atrado, jog augalai skirtingai reaguoja į prisiartinančius prie jų žmones: jei žmogus nuskriaudė augalą, tai augalas įsimena jį ir reaguoja į žmogaus prisiartinimą vidinių „bangų“ pliūpsniu. Gyvūnai akivaizdžiai jaučia pašalinius. Skirtingu laipsniu jaučia pašalinius žuvys ir prijaukinti šunys, paukščiai, gyvatės ir naminės katės. Šis gebėjimas jausti aplinkinius, kaip ir visi kiti gebėjimai ir savybės, priklauso nuo kiekvieno kūrinio egoizmo dydžio. Būtent egoizmo dydis, troškimo gauti malonumą dydis vysto poreikius pripildyti tą troškimą pagal noro stiprumą, vysto gebėjimus bei savybes.

Kabalistai tvirtina, jog kabalos ištakos glūdi Mesopotamijoje prieš daugiau nei 3000 metų. Ten gyvenęs žmogus, vardu Abraomas, subūrė bendraminčius, kurie skleidė vienos pasaulį valdančios jėgos idėją. Žydų tauta nuo senovės yra prisiėmusi atsakomybę skleisti šią idėją pasauliui nuo senovės. Tačiau tautybė nėra svarbus dalykas. Kiekvienas gali tapti kabalistu, jeigu jaučia tam poreikį. Kabalos mokslo atstovai šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais, fizikais, chemikais, psichologais, dalyvauja bendruose moksliniuose tyrimuose ir projektuose. Žmonių, kurių nebetenkina šio pasaulio pasiekimai, atsiranda vis daugiau. Jie trokšta sužinoti, koks jų egzistavimo šiame pasaulyje tikslas. Ko dar negali paaiškinti šiuolaikinis mokslas, tai paaiškina kabala. Tačiau suvokti kabalos tiesas – tai ilgalaikis ir nenutrūkstantis procesas. O suvokimas nėra racionalus – tai didžiulių pastangų ir ypatingo dvasinio nusiteikimo reikalaujantis darbas. Vienas žymiausių kabalos specialistų Michaelis Laitmanas sako, kad norint domėtis kabala tereikia… tik pieštuko, lapo popieriaus, kompiuterio ir knygų. Kabala – tai griežtas dalykas. Grafikai, formulės ir tikslūs matematiniai skaičiavimai. Skaičiai ir simboliai. Ir jokių ritualų. Kabala – tai mokslas apie pagrindinį pasaulėdaros dėsnį ir jo pasekmes mūsų pasaulyje.

Europoje numerologija nesidomėjo tik vėlyvosios antikos filosofai ir viduramžių teologai. Daugelis bendruomenių puoselėjo slaptą skaičių simboliką. Iš krikščioniškų kraštų paminėtinas XII a. pr. Prancūzijoje atsiradęs Tamplierių riterių ordinas, kuris vėliau padarė pastebimą įtaką masonams. Dar uoliau skaičių simboliką praktikavo viduramžių žydų okultinės doktrinos. Tai suprantama, nes tiek graikų, tiek hebrajų raidės turėjo skaitmenines reikšmes. Garsiausia iš tų okultinių doktrinų – žydų tradicija paremta kabala, kuri dešimt Dievo apsireiškimo būdų, arba sefirot, siejo su pagrindiniais gamtos elementais ir srovėmis, o per tai – su 22 hebrajų abėcėlės raidėmis. Šitaip išsiplėtojo daugiašakė raidžių ir skaičių simbolika, vadinama 32 išminčių keliu. Ilgainiui kabala susiskaidė į įvairias kryptis. XII a. Prancūzijoje, Provanse, pasirodžiusioje knygoje “Sefer ha-Bahir” aiškinant Senąjį Testamentą naudojamasi skaičių mistika, o kabala susiejama su krikščioniškosios mistikos ir askezės idėjomis. Izopsefija, arba skaičių tapatumas, suformavo sampratą, kurių raidžių skaitmeninė reikšmė vienoda, galima lyginti. Pavyzdžiui, vardų Abraxas ir Meithras skaitmeninė reikšmė vienoda – 365, arba Saulės metų dienų skaičius.

“Kabala liaudžiai” – tokiais žodžiais kartais apibūdinamas XVIII a. Rytų Europoje kilęs chasidų sąjūdis. Jeigu ir yra šiame pasakyme nors kiek tiesos – tai kokios kabalos pėdsakų galima aptikti tuose chasidų mokymuose? Ir dar įdomiau – kokių chasidų? Rabiniškojoje literatūroje chasidais vadinami tie, kurie laikosi gerokai aukštesnių religinio gyvenimo ir moralės standartų nei kiti žmonės. Ir istorijoje būta ne vieno chasidų sąjūdžio, kaip ir pavienių asmenų, laikytų chasidais. Vilniaus Gaonas, kaip žinoma, taip pat buvo vadinamas chasidu. Plačiai žinomas XII–XIII a. germaniškose žemėse egzistavęs chasidei aškenaz sąjūdis. Pirmieji chasidei aškenaz centrai buvo įkurti Rėgensburge ir Maince prie Reino. Iš šių centrų judėjimas išplito beveik po visą Vokietiją. Palietė šiek tiek ir Prancūzijos žydus. Jo kilimą, kaip manoma, lėmė bent du veiksniai: prisiminimas kryžiaus žygių, per kuriuos Vokietijos žydai, ypač Reino slėnyje, buvo masiškai žudomi ir verčiami krikštytis, ir pietistiniai viduramžių Europos krikščionių judėjimai.

Į paieškos sistemą įvedę “Virtual University”, gauname nuorodas į kelias dešimtis internete esančių virtualių universitetų padalinių ir programų. Jie aprėpia įvairiausias mokslo ir studijų sritis – nuo plataus pobūdžio kursų, orientuotų į akademinį mokslą (ir dažniau- siai dubliuojančių esamas nevirtualias švietimo institucijas) iki specializuotų mokymo programų, kurių neįprastos kryptys ir siūlomos disciplinos mažų mažiausiai suintriguoja. Ką jau kalbėti apie sunkiai suskaičiuojamą daugybę virtualių mokomųjų turų, konferencijų, studentų miestelių, laboratorijų, bibliotekų, testų, kurie per atvirųjų studijų sistemą siūlo pačių įvairiausių distancinio mokymo galimybių. Svetainės – skirtingos apimties ir techninių galimybių, leidžiančios įeiti “for free” ar tik mokamai, ir dėl to daugiau ar mažiau patrauklios vartotojams. Dėl visų šių priežasčių jų reakcija būna akimirksniu kaip spragtelėjimas pelyte ir… Vienos svetainės per mėnesį sulaukia vos po kelias dešimtis lankytojų, o kitų statistika pateikia įspūdingus vizitų skaičius su keletu nulių. Virtualus kabalos universitetas portale www.kabbalah.info užima ypatingą vietą visame pasauliniame tinkle. Kas skatina įvairių šalių vartotojus kasdien tūkstančius kartų atsidaryti šią svetainę?

Visuomet išlieka svarbiausias klausimas – kam visa tai: mes, visas mus supantis pasaulis. Anksčiau ar vėliau dažną mūsų pradeda persekioti klausimai: iš kur atsiradau, kas esu, kur išeisiu. Kuo labiau pradedi domėtis egzistencija, pasaulio ir savęs pažinimu, tuo daugiau klausimų kyla. Į šiuos ir daugybę panašių dalykų žmonija atsakymų ieškojo per amžius, tačiau išsamių atsakymų nerado iki šiol. Kabalos mokslo Maskvos grupės sukūrimo iniciatorius Leonidas Ilizarovas teigia, kad būtent kabalos mokslas yra pats artimiausias žmogui, padedantis suvokti gyvenimo prasmę. Nė vienas mūsų nepasirenkame, kokioje šeimoje norėtume gimti, niekas nesirenka tautybės, rasės, vietos, kurioje norėtų gimti, kitų dalykų. Tai kažkieno už mus nulemta. “Kas tai nusprendžia? Yra aukštesnė jėga – kūrėjas, kuris ir tvarko visus reikalus. Žmogus gimsta, gyvena, pradeda senti ir neretai susimąsto, kam jis apskritai gyveno? Susimąstęs, kodėl ir kam gyveno, žmogus pradeda ieškoti, aiškintis, kas yra tas dirigentas, valdąs visą šį procesą. Tada kreipiasi į mus, susidomi kabalos mokslu”, – tvirtino Ilizarovas.