Kategorija: Mistika

Senovės branduoliniai sprogimai ir levituojantys Šivapūro akmenys

Senovės branduoliniai sprogimai ir levituojantys Šivapūro akmenys
Apie 1900-uosius metus netoli Indijos Mohendžo-Daro gyvenvietės prasidėjusių archeologinių kasinėjimų metu buvo atrasti senovės miesto griuvėsiai. Buvo matyti, kad miestas priklausė vienai iš labiausiai išplėtotų pasaulio civilizacijų, egzistavusiai du ar tris tūkstančius metų, ir netikėtai nušluotai nuo žemės paviršiaus. Kaip ten bebūtų, mokslininkus labiau sudomino miesto gyventojų mirties priežastys, negu jo buvusio klestėjimo veiksniai. Tyrinėtojai bandė paaiškinti miesto sugriovimo priežastis, ir tam buvo pasitelktos įvairiausios teorijos. Vis tik mokslininkams taip ir nepavyko rasti jokių neregėto tvano pėdsakų ar gausių griaučių liekanų; nebuvo rasta...

Mokslininkai nustatė, kad prieš 25 tūkstančius metų Žemėje vyko branduolinis karas

Mokslininkai nustatė
Regis, senuko Darvino teorija, jog mūsų protėviai buvę beždžionėmis, praranda savo pozicijas. Ne taip seniai buvo užbaigtas vienas didžiausių per pastaruosius penkerius metus bendras, NASA specialistų ir prancūzų mokslininkų tiriamasis projektas. Pagaliau parengta šio projekto ataskaita įrodė neįtikėtiną faktą, jog Žemė prieš 25 tūkstančius metų patyrė globalinį branduolinį karą. Visoje mūsų planetoje mokslininkai aptiko daugiau kaip 100 įdubų, paliktų labai tolimais laikais galingų sprogimų. Pati giliausia, siekianti net 120 kilometrų, surasta pietinėje Afrikos dalyje. Būtent pagal jos liekanų analizę, o tiksliau, pagal joje...

Ginčai dėl paminklų užrašų

Fredas Asteras buvo garsus šokėjas ir aktorius. Tačiau Astero kapas Čatvorto mieste (Kalifornija) primena mums tik apie viena: našlė liko viena. Jo antroji santuoka su Robin vyko 1980 metais, kai jam buvo 81-eri, o jai – 35-eri. Po to, kai jis mirė 1987 metais, ji užrašė ant antkapinio paminklo: „Fredas Asteras. Aš visada tave mylėsiu, mano brangusis. Ačiū tau“. Iš to galima daryti išvadą: jei norite, kad virš jūsų kapo būtų parašyta apie jus, reikėtų pareikšti savo norą. Kitaip tas, kuris bus atsakingas...

Genialumas ir beprotybė

Genijus - kultūros ir pažangos variklis. Juo reikia dižiuotis. Tokia pažiūra mums kalama nuo vaikystės. Kad Gogolis gyvenimo pabaigoje tapo šizofreniku, o Musorskis nusigėrė, žinoma, liūdna, bet tai reti atvejai. Tai, kad Lermontovas buvo ryškus šizoidinis psicopatas, o Dostojevskis sirgo epilepsija - karčios išimtys. Ar iš tiesų išimtys? Juk šnekoms apie tai, jog genialumas - tik beprotybės atmaina, jau beveik du tūkstantmečiai. Pasirodo, kad be psichopatologinių nukrypimų (tai dar ne psichinė liga, o tik nukrypimas) daugelį didžiųjų pasaulio žmonių persekiojo ir kitos ligos....

Dvasios fenomenai

Viena pasiligojusi moteris klausė, ar verta išleisti viską, ką ji turi, kelionei į Indiją pas vieną garsų šventą žmogų. Atsakiau, kad nesiimtų spresti, nei ar verta keliauti, nei ar šis žmogus šventas. "Betgi jis gydo ir materializuoja iš oro įvairius daiktus: jis tikrai šventasis",- įtikinėjo egzotiškojo stebokladario gerbėja. Kodėl jos argumentai neįrodo žmogaus šventumo? Todėl, kad žmogus iš prigimties yra įdvasinta būtybė; visiems mums tuteikta vienokių ar kitokių dvasios dovanų, kurios savaime nedaro mūsų šventų. Juk mes nelaikome šventaisiais kompozitorių ar dailininkų, nors...

Kalendoriaus mistika

Kalendorius turi ilgaamžę istoriją, kai kurie jo puslapiai apgaubti paslapčių skraiste. Kalendoriaus šaknys prasideda iš senovės Egipto civilinio kalendoriaus ir randamas ketvirtame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Popiežiaus Grigorijaus kalendorius šiuo metu laikomas vieninga laiko skaičiavimo sistema. Per ilgą egzistavimo laikotarpį egiptiečių kalendorius buvo ne vieną kartą pakeistas. Ir kiekvieną kartą kalendorių reformatorius ištikdavo ta pati lemtis – mirtis. Kodėl juos ištikdavo toks likimas sunku atsakyti, tačiau apie tai liudija nenuginčijami istoriniai faktai. Senovės Egipto astronomai metus dalindavo į dvyliką mėnesių po trisdešimt dienų....

Kabala – žmogaus jausmų matematika

Visuomet išlieka svarbiausias klausimas - kam visa tai: mes, visas mus supantis pasaulis. Anksčiau ar vėliau dažną mūsų pradeda persekioti klausimai: iš kur atsiradau, kas esu, kur išeisiu. Kuo labiau pradedi domėtis egzistencija, pasaulio ir savęs pažinimu, tuo daugiau klausimų kyla. Į šiuos ir daugybę panašių dalykų žmonija atsakymų ieškojo per amžius, tačiau išsamių atsakymų nerado iki šiol. Kabalos mokslo Maskvos grupės sukūrimo iniciatorius Leonidas Ilizarovas teigia, kad būtent kabalos mokslas yra pats artimiausias žmogui, padedantis suvokti gyvenimo prasmę. Nė vienas mūsų nepasirenkame,...

Apie ką kalba sapnai?

Sapnai gali atskleisti ankstesnių ir dabartinių traumų sąsajas. Galima pagalvoti, kad sapnai tik sujaukta vaizdų seka, tačiau daugelis mokslininkų įsitikinę, kad sapnai gali suteikti daug informacijos apie mus ir mūsų pasąmonėje slypinčius rūpesčius. Jie gali būti traktuojami kaip mūsų patirties komentarai arba priminti dalykus, su kuriais vengiame susidurti. Jie tarsi stengiasi priminti apie pasąmonėje slypinčią problemą, kurią turime kaip nors išspręsti. Pateikite sau penkis klausimus, jie padės suprasti, ką sapnas stengiasi jums pasakyti....

Rickoyotto šventykla

Simonas Grunau, 1529 m. miręs dominikonų vienuolis, gyvenęs Prūsijoje, savo "Prūsijos kronikoje"1 aprašo bemaž prieš tūkstantį metų vykusius įvykius Prūsijoje, kai atsikraustėliai iš Gotlando, įsikūrę žemyne, pakeitė Prūsijos žemėse vyravusią socialinę bei religinę sąrangą ir įsteigė savitą politinį-religinį-kultūrinį darinį, kurio tradiciją iki Ordino laikų, o periferijoje daug ilgiau, išlaikė ir pratęsė prūsai. Daugiau ar mažiau besiskiriančias tokių pasakojimų atmainas perteikė Erasmus Stella (m. 1521) ir Lukas Davidas (1503-1583). Vis dėlto, kadangi Grunau kronika pasakoja išsamiausiai ir, mūsų nuomone, patikimiausiai, toliau kalbėsime apie Grunau...