Kalifornijos technologijos instituto astronomas atrado, jo teigimu, dešimtąją Saulės sistemos planetą, pranešė NASA remiama mokslininkų grupė. Naujoji planeta, kol kas pavadinta 2003UB313, yra labiausiai nutolęs apie Saulę besisukantis objektas, sakė Kalifornijos technologijos instituto astronomas Michaelis Brownas. M.Brownas bei jo kolegos Chadas Trujillo ir Davidas Rabinowitzas pateikė pareiškimą dėl naujosios planetos pavadinimo Tarptautinei astronomų sąjungai ir yra įsitikinę, kad jų pasiūlytu vardu ir bus pavadinta atrastoji planeta. M.Brownas siūlomo planetos vardo kol kas neatskleidė. Jo teigimu, jokia institucija nėra gavusi tokios teisės nuo 1930...
Marsaeigis Spirit, jau trylika mėnesių žvalgantis Raudonosios planetos dykynes, mokslininkams pateikė naują siurprizą - netoli nuo meteorito išmalto Gusevo kraterio aptiktas akmuo, savo vidinėse porose turintis neįprastai didelį sieros ir magnio kiekį. Kaip praneša New Scientist žurnalas, Spirit marsaeigis ir anksčiau tyrinėjo paviršinių sieros pėdsakų turinčius riedulius, tačiau nė vieno iš jų sudėtyje siera aptikta nebuvo....
1997 m. buvo palankūs Marso stebėjimams, nes kovo 17 d. planeta buvo opozicijoje. Ypač vertingų Marso nuotraukų buvo gauta Hablo kosminiu teleskopu. Didžiausio dėmesio, žinoma, susilaukė stoties Pathfinder vizitas į Marsą. Praėjus 20 metų nuo paskutinės Marso ekspedicijos (Viking 2) į Marsą vėl nutūpė žmonių sukurta stotis. Ją sudarė du moduliai: tūptuvas ir važiuoklis Sojourner. Stotis buvo sumontuota tetraedro formos korpuse, kurį gaubė trys vainiklapių pavidalo Saulės baterijų plokštės. Prie vienos iš jų buvo pritvirtintas važiuoklis. Pagrindinė tūptuvo paskirtis...
Marso atmosferos buvimą liudija daug požymių. Iš jų paminėtini: planetos disko tamsėjimas link pakraščių, laipsniškas žvaigždės šviesos gesimas, kai ją uždengia planeta, planetos vaizdo ryškumo trumpalaikiai pokyčiai arba debesų pasirodymas, pagaliau – spektriniai tyrimai. Jau šio šimtmečio viduryje buvo žinoma, kad Marso atmosfera yra labai reta. Tiesioginiai atmosferos tyrimai iš kosminių stočių tai patvirtino. Vidutinis atmosferos slėgis prie planetos paviršiaus tesudaro 0.007 Žemės atmosferos slėgio. Tokį žemą slėgį Žemės atmosfera turi 40 km aukštyje. ...
Marsui būdingas dviejų tipų paviršius: senos kraterių nusėtos aukštumos, kurios apima didesnę pietinio pusrutulio dalį, ir lygios žemumos, nusidriekusios daugiausiai šiaurinėse platumose. Jose aukštai iškyla vulkaninės sritys: Tarsijos kalnynas (Tharsis Montes) ir Eliziejaus plokštikalnė (Elysium Planum). Kraterių nusėtos aukštumos užima beveik du trečdalius Marso paviršiaus. Jos yra maždaug 1–4 km iškilusios virš vidutinio planetos paviršiaus lygio. Žemumos nusileidžia 1–2 km nuo šio lygio. Smūginių meteoritinių kraterių tankis Marso aukštumose beveik toks pats kaip ir Mėnulyje. Marso paviršiaus dalis su krateriais yra sena...
Prasidėjus kosmonautikos epochai, astronomai nekantriai laukė, kada bus imtasi tyrinėti Marsą iš arti. Pirmąsias kosmines stotis į Marsą paleido tuometinė SSRS 1960 m. Deja, šie aparatai tikslo nepasiekė. Iki šiol į Marsą buvo paleisti 27 kosminiai aparatai. Iš jų tik 8 iki galo atliko numatytas tyrimų programas.Ypač nesėkmingai klostėsi SSRS Marso tyrimų progra-ma – nė vienas jų aparatas neatliko užduočių iki galo. Sėkmingai tyrinėjo Marsą amerikiečių kosminės stotys Mariner 4, 6, 7, 9. Pirmasis žmogaus pagamintas įrenginys, nutūpęs į...
Tamsias sritis Marso diske pastebėjo jau pirmieji Marso tyrinėtojai. Jas savo piešiniuose 1659 m. vaizdavo Kristijanas Heigensas (Christian Huygens, 1629–1695), 1865 m. Viljamas Dozas (William Dawes, 1799–1868). Per 1877 m. Marso opoziciją italų astronomas Džiovanis Skiaparelis (Giovanni Schiaparelli, 1835–1910) dar kartą atkreipė astronomų dėmesį į tamsias juosteles, kurias jis pavadino vagomis, grioviais (it. canali – vagos, grioviai). Skiaparelis tamsias Marso juostas pavaizdavo taisyklingomis tiesiomis arba kreivomis linijomis. Į anglų kalbą itališkas žodis canali buvo išverstas paraidžiui – kanalai. Daugelis žmonių šį terminą susiejo...
Iki kosminių tyrimų epochos buvo manoma, kad Marsas yra tinkamiausia planeta nežemiškos gyvybės prieglobsčiui. Jau ankstyvieji Marso stebėjimai pro teleskopus parodė esant tvirtą planetos paviršių su aiškiomis nekintančiomis detalėmis: baltomis ašigalių kepurėmis, tamsiomis ir šviesiomis sritimis. Ilgainiui paaiškėjo, kad baltų ašigalių kepurių matmenys, šviesių ir tamsių sričių kontrastingumas įvairiais Marso metų laikais yra skirtingi. Prie šių faktų prisidėjo dar vienas “atradimas” – vadinamieji Marso kanalai. Sezoninė Marso paviršiaus detalių kontrastingumo kaita buvo siejama su Marso augalijos suvešėjimu šiltesniuoju metų laiku, o Marso kanalai...
Naudojimosi internetu tikslai: Išmokti naudotis internete esančia naujausia fizikos ir astronomijos mokslų informacija. Suvokti šiuolaikinės fizikos ir astronomijos mokslų problemas bei šių mokslų raidos perspektyvas. Paįvairinti fizikos ir astronomijos dėstymą, skatinti mokinių susidomėjimą. Iš dalies pakeisti senstančias ir nuolat gendančias vaizdines priemones. Metodas: paskaita. Pamokos tema: Didžiosios planetos. Mokymosi uždaviniai: Gebėti apibūdinti planetas, jų palydovus. Mokomoji veikla: Didžiosios planetos: Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Prieš apibūdinant kiekvieną planetą, palyginamos jų orbitos bei planetų dydis. Šiam tikslui patartina naudoti kompiuterinę programą DSPACE....
Naudojimosi internetu tikslai: Išmokti naudotis internete esančia naujausia fizikos ir astronomijos mokslų informacija. Suvokti šiuolaikinės fizikos ir astronomijos mokslų problemas bei šių mokslų raidos perspektyvas. Paįvairinti fizikos ir astronomijos dėstymą, skatinti mokinių susidomėjimą. Iš dalies pakeisti senstančias ir nuolat gendančias vaizdines priemones. Metodas: paskaita. Pamokos tema: Didžiosios planetos. Mokymosi uždaviniai: Gebėti apibūdinti planetas, jų palydovus....
