Chemija

Tokio pavadinimo mokslinė konferencija rugsėjo pabaigoje įvyko Lietuvos mokslų akademijoje. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universitetas, Chemijos institutas, “Lietuvos mokslo” redakcija ir Mokslininkų rūmai – pasistengė, kad renginys, vykęs konferencijų ciklo “Mokslas pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį” ribose, sudomintų kuo platesnį chemikų bendruomenės ratą. Tačiau bene labiausiai konferencija gali būti patenkinti chemikai ir ne tiktai chemikai, besidomintys mūsų mokslo istorija: iš vienuolikos pranešimų net trys buvo skirti Lietuvos chemijos ir atskirų jos šakų raidai aptarti, o ir kituose žymią dalį sudarė istorinis ekskursas. Konferencijai toną davė įvadiniai LMA prezidento akad. B.Juodkos žodžiai, kad bėgant greitais mūsų gyvenimo tempais retkarčiais reikia sustoti ir apsidairyti, kur atsidūrėme, iš kur ateiname ir kur einame.

Pirmasis Lietuvoje pasirodęs chemijos leidinys buvo Vilniaus universiteto profesoriaus Andriaus Sniadeckio dviejų tomų vadovėlis ”Chemijos pradmenys” (”Początki chemii”), išleistas 1800 m. Vilniuje (papildomi leidimai – 1807 m., 1817 m.). Vadovėlis aprėpė bendrąją, neorganinę, organinę bei analizinę chemiją. Leidinys skirtas aukštajai mokyklai. Iki tol iš chemijos publikacijų lenkų kalba tebuvo pasirodę vertimų, pertaisymų, trumpų paaiškinimų, bandymų aprašymų. Vadovėlis atitiko to laiko chemijos mokslo lygį. Jau pirmasis leidimas pateikia chemijos mokslo pamatą – A.L.Lavuazjė atradimus. A.Sniadeckis daug prisidėjo kurdamas chemijos nomenklatūrą ir terminus lenkų kalba. Jis net vadinamas lenkų chemijos terminologijos kūrėju. Kitas šio autoriaus trijų tomų veikalas ”Organinių kūnų teorija” (”Teorya jestestw organicznych”, 1804-1838) – viena pirmųjų biochemijos srities monografijų pasaulio literatūroje. Ši knyga buvo išversta į rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Čia A.Sniadeckis naujai pažvelgė į bendruosius biologijos ir žmogaus fiziologijos klausimus: nagrinėjo fotosintezės, organizmo ir aplinkos sąsajų, gyvybės problemas, medžiagų apykaitos procesus. A.Sniadeckis vadinamas biochemijos Lietuvoje pradininku.

Ar gali egzistuoti priešingos konfigūracijos gyvybė
Gamta pasirinko dešinio sūkio (P-konfigūracijos) DNR molekules, tačiau chemikas sintetikas tikriausiai jau turi pakankamai priemonių konstruoti ar sintetinti ir kairiojo sūkio molekules? Gal būtent šiuo asimetrišku kairės rankos veidrodiniu atspindžiu pavyktų sukurti naują gyvybės formą? O gal kairiojo sūkio molekulių struktūrų pagrindo gyvybė apskritai neįmanoma? Daugelis vaistų ar kitos medžiagos taip ir gaminamos – tokios formos, kokios nėra gamtoje. Tikintis, kad turės didesnį ar pakankamai didelį poveikį organizmui, kuris serga ir niekas nežino, kokia šio negalavimo molekulių lygio priežastis. Manoma, kad būtent priešingos konfigūracijos junginys ir galėtų pagelbėti atkuriant to organizmo funkciją. Žinoma, tai tik prielaida.

Žurnale publikuojami straipsniai apie didelius pasikeitimus, kurie vyksta chemijoje, biochemijoje, molekulinėje ir ląstelių biologijoje. Straipsniai apie proteinų, enzimų, receptorių, karbohidratų, lipidų, nukleininių rūgščių, struktūrų funkcijas ir reguliavimą, genų struktūras, biosintezę, virusus ir t.t. Temos: biologiškai aktyvių molekulių struktūra, funkcija ir reguliacija, genų struktūra ir išraiška, biocheminiai mechanizmai, proteinų biosintezė, membranos struktūros – funkcijos ryšys, bioenergetika ir imunochemija. Elektroninis archyvas nuo 1996 m. Nemokamai galima susipažinti su žurnalų turiniais.

“…labai gailiuosi, kad per mažai parašiau mokslinės literatūros. Turbūt jau nebaigsiu ir Fizinės chemijos kurso, nors liko tik du skyriai…”, – taip 1992 m. pasakė akademikas Juozas Matulis interviu “Tiesos” laikraščio korespondentei (“Tiesa”, 1992 m. balandžio 2 d.). Apie vadovėlio, skirto aukštųjų mokyklų studentams, rankraštį J. Matulis užsimena ir 1984 m. parašytoje autobiografijoje. Vadovėlis buvo rašomas 2-ojo pasaulinio karo metais ir neužbaigtas iki pat akademiko mirties. Rankraštis 1985 m. buvo perduotas Lietuvos MA Centrinei bibliotekai, kitas egzempliorius – 1992 m. Chemijos instituto direktoriui akad. A. Vaškeliui. Jį sudarė 3 stori aplankai – 1460 lapų, iliustruotų 410 autoriaus ranka darytų brėžinių.