Krašto apsauga

JAV Gynybos Ministerija nusprendė atsisakyti nuo projekto, skirto išaiškinti teleportacijos naudojimo kariniais tikslais galimybes. „JAV karinės oro pajėgos priėmė sprendimą ateityje neinvestuoti pinigų į šią sferą“, – pareiškė projektą kuruojantis pulkininkas Maikas Chailas. Žaibiško materijos perkėlimo laike ir erdvėje tema, plačiai atspindima mokslinės fantastikos filmuose, rimtai buvo nagrinėjama Variklių sistemų laboratorijoje, esančioje Rait-Patersono karinių oro pajėgų bazėje (Ohajo valstija).Karinė laboratorija tyrimą užsakė atlikti „Corp Drive Metrix“ firmai, kurios būstinė – Las Vege. 25 tūkst. JAV dolerių apsiėjusio darbo išvados buvo pateiktos formulių ir grafikų pilna ataskaita bei palydėtos svarstymais apie „tunelius erdvėje ir laike“, o taip pat apie „paralelias visatas“, tačiau tyrimo išvadose pasakyta, kad „mums dar labai toli iki žmonių teleportacijos ir didelių negyvų objektų teleportavimo įgyvendinimo. Beje, tyrimo autorius manė, jog darbus tęsti bus tikslinga, jei jiems bus skirtas kasmetinis maždaug 7 mln. JAV dolerių finansavimas. Nenuostabu, kad JAV biudžete žioji keliolikos milijardų dolerių biudžeto skylė.

Kitais metais JAV armija kulkosvaidžiais apginkluos ir robotus, nors juos ir kontroliuos žmonės. Kitų metų kovą prasidėsiančiu Talon robotų diegimu užsiima juos gaminanti Foster-Miller kompanija. Pasak jos atstovų, šie robotai bus aprūpinami M240 arba M249 kulkosvaidžiais, tačiau gali būti išleistos ir raketsvaidžiais ginkluotos modifikacijos.

1183 metai – savaranikškų lietuvių karo žygiųpradžia. Tai riba tarp dviejų epochų. Iki 1183 m. lietuviai nedarė jokių savarankiškų išpuolių, tuo tarpu nuo 1183 m. tokių faktų yra nemažai. Šio laikotarpio ir apskritai XIII–XIV amžių Lietuvą galima pavadinti karine monarchija. Panašų karinio aktyvumo etapą savo istorijos pradžioje yra pergyvenę daugelis tautų. Karo žygiai buvo rengiami bemaž kasmet. Jų tikslas – prisiplėšti grobio ir kartu išplėsti savo politinę įtaką kaimyniniams kraštams. Nors iki pačios XIII a. pradžios šaltiniai mini labai mažai lietuvių žygių, jie turėjo vykti gana intensyviai. Daug ką pasako jau vien tai, kad Naugardo kunigaikščio Jaroslavo sūnus Iziaslavas “buvo pasodintas [Velikije] Lukuose kunigaikščiauti ir ginti Naugardą nuo Lietuvos, ir ten [1198 m.] mirė”. Tų pačių metų rudenį polockiečiai ir lietuviai puolė Velikije Lukus. Kai žiemą Jaroslavas išžygiavo prieš Polocką, “polockiečiai pasitiko jį nusilenkdami” ir sudarė taiką. Matyt, Naugardo žemę jie puolė tik lietuvių verčiami.

1236 m. rugsėjo 22 d. – Šiaulių mūšis. Žemaičiai sumušė kalavijuočius. Žuvo magistras Folkevinas ir 48 riteriai. 1260 m. liepos 13 d. – Durbės mūšis. Žemaičiai ir kuršiai sumušė kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Burchardas Hornhausenas, Prūsijos žemės maršalas Botelis ir 150 riterių. 1270 m. vasario 16 d. – Karusės ledo mūšis. Lietuviai įveikė Livonijos kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Otonas Lutenbergas ir 52 riteriai.