1. Informacijos valdymas ir sklaida. Šiuolaikiniame Pasaulyje vis daugiau reikšmės įgyja, kas valdo informacijos srautus ir kaip sugeba ja naudotis…
Karo Tiesos nėra sudėtingos. Pergalė kare leidžia išsaugoti žūstančias Tautas ir visuomenes. Pralaimėjimas reiškia Laisvės, nepriklausomybės ar teritorijos praradimą. Taigi,…
Nežadėk, jei nesi tikras, kad galėsi ištesėti. Laikykis paprastai, be pozos. Būtinai skirk ribą, kur baigiasi pagarbus mandagumas ir kur…
Mūsų sakmės perspėja – artėja laikai, kai vienam gaidžiui papjauti gali prireikti net devynių Vyrų… Ir ne kokiam gaidžiui mutantui,…
Vasario 15 d. JAV įvyks Duke Universiteto Šiaurės Karolinoje finansuojamas darbinis pasitarimas “Veiklos idėjos Trampo laikotarpiu”, kurio metu studentus mokys…
Mes sąmokslą galime apibrėžti daug racionaliau, – sąmokslas – tai yra tam tikri žmonių veiksmai arba veikla, kuriais siekiama kitokių,…
Referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams iniciatyvinė grupė nenuleidžia rankų. Ji rengiasi atsiklausti Tautos dėl 2015 m. planuojamo euro įvedimo. Penktadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje referendumo idėjos rengėjai kalbėjo, jog euro įvedimas yra žingsnis prieš piliečių valią, o Lietuva dar nėra pasirengusi įsivesti bendros ES valiutos. Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas teigė, kad Konstitucijoje yra numatyta, jog pagrindiniai valstybės klausimai yra sprendžiami referendumu, o valiutos keitimas – vienas tokių. “Baltijos šalių puikaus susitvarkymo su krize faktorius buvo tai, kad jos galėjo naudotis savo nacionalinėmis valiutomis. (…) Kol vyks pasirengimas referendumui, valdžia turės galimybę tautai išaiškinti, kodėl vis dėlto skubama ir, jei išaiškins taip įtikinamai, kad tauta balsuos pagal ją, vadinasi, bus toks laisvas pasirinkimas. Dabartinis euro įvedimo projektas yra dar vienas prievartos prieš lietuvių tautą aktas”, – sakė signataras. Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė, jog euro įsivedimas Lietuvai kainuos maždaug 1 mlrd. litų. Jis euro įvedimą palygino su 1940 m. prievarta Sovietų Sąjungos Lietuvai primestu rubliu.
Lietuvoje sparčiai gausėja valstybės priešų ir griovėjų gretos. Nenumaldomai artėja akimirka, kai išgirsime, kad „penktąja kolona“ jau tapo kone visa tauta – dauguma šalies piliečių. Būtent tokį įspūdį galima susidaryti stebint vis paniškesnes ir isteriškesnes į vienintelių ir tikrųjų „valstybės sargų“ vaidmenį įsijautusių „sisteminių“ politikų ir partijų reakcijas į menkiausias šalies piliečių iniciatyvos bei savarankiškumo apraiškas. Atrodo, kad valdantieji jau pradeda bijoti net savo šešėlio. Nomenklatūrininkus ir juos aptarnaujančius ideologinius propagandininkus baugina ir erzina viskas – nuo referendumo iniciatyvos iki santūriausių reikalavimų nors kiek praskaidrinti „žaidimo taisykles“ valstybei gyvybiškai svarbiose gyvenimo srityse. Todėl mėginant „pastatyti į vietą“ pamažu dvasiškai ir politiškai bundančią tautą nesibodima jokių priemonių. Ir juo gausesni ir pastebimesni budimo požymiai, juo dažniau iš rankovės traukiama vadinamoji Rusijos korta.
Prieš keletą dienų teko dalyvauti “Laisvosios bangos” radijo laidoje, kur buvo diskutuojama apie vieną didžiausių Lietuvos valstybės bėdų. Pagrindinę lietuviškąją negalią trumpai apibrėžti galima kad ir tokiais žodžiais: trūksta politikų, kurie būtų ir populiarūs, ir įtakingi, ir tuo pačiu korupcijai, nomenklatūrai bei nusikalstamumui nebijotų mesti rimto iššūkio. Ne tik nebijotų mesti iššūkio, bet ir išmanytų, kaip tai padaryti. Žurnalisto Audriaus Antanaičio vadovautoje radijo laidoje tiek politologas Gintaras Ronkaitis, tiek Europos centro muziejaus atstovas Gintaras Karosas, tiek šių eilučių autorius sutarėme, jog valstybės padėtis – nepavydėtina. Valstybę kamuoja daug bėdų, o tų, kurie ne tik nebijotų, bet ir mokėtų imtis rimtų reformų, – lyg ir nėra. Vos vienas kitas. O ir tas “vienas kitas” drąsiųjų bei išmaniųjų politikų grupei priskirtinas – tik su išlygomis bei didelėmis abejonėmis. Taigi nenumaldomai artėja Prezidento rinkimai, o kandidatų į vieną svarbiausių valstybės postų teturime ne itin gausų būrį. Vienas iš realiausių kandidatų – dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, ji vis dažniau sulaukia kritikos atakų, esą pastaruosius keletą metų buvo pasyvi prezidentė. Suprask, jai nederėtų antrą sykį siekti šalies vadovo regalijų. Būtų naivu manyti, jog dabartinė šalies vadovė neturi trūkumų. Tačiau ar tie, kurie jai priekaištauja, pavyzdžiui, dėl pasyvumo ir apsidraudėliškumo, patys visuomet elgiasi sąžiningai ir nepriekaištingai?
Prie Seimo balandžio 28 dieną susirinkę mitinguotojai skandavo: “Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę!” Valdžia raginta nepaisyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų. Sekmadienį 14 val. į skverelį prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, šalia Seimo rūmų, suplūdo pora tūkstančių mitinguotojų. Susirinkusiųjų minioje būriavosi patriotai, laisvės kovų dalyviai, intelektualai, politikai, jaunimas. “Tautinė valstybė – vertybė”, “Vilniaus krašto polonizacijai – ne”, “Apginkime protėvių žemę, mūsų valstybinę kalbą ir žemių vientisumą”, – vėjo plaikstomų trispalvių jūroje mirguliavo mitinguotojų plakatai.