Politika

1898 metais balandžio 5 dieną, Vokietijos kariuomenė, iki tol ginkluota dūminiu paraku užtaisomais 11mm Mauser 78/84 šautuvais, perginkluojama naujais 7,92x57mm kalibro Mauser 98 šautuvais, oficialiai vadinamais G98 (Gewehr – šautuvas). Tuo metu 7,92x57mm šovinys buvo nepralenkiamų balistinių savybių, todėl priimtas standartiniu. Taip pat buvo išleista šiek tiek patrumpinta šautuvo versija, pavadinta K98 (Karbiner – karabinas) Abi šios versijos dalyvavo Pirmajame Pasauliniame Kare. Nuo 1904 metų vokiečiai pradėjo naudoti smailianoses kulkas vietoj apvalianosių, todėl pagerėjus balistikai, žymiai padidėjo šūvio nuotolis ir ginklų taikikliai buvo perreguliuoti šiai amunicijai.

Steyr AUG (Armee Universal Gewehr – Universalus Kovinis Ginklas) sukūrė įmonė Steyr-Mannlicher AG, Austrijoje, 1970 metais, o jo masinė gamyba prasidėjo 1978. Nuo tada jis buvo priimtas Austrijos armijos standartiniu “šturmo šautuvu” – Sturmgewehr 77, o dabar naudojamas Australijos, Naujosios Zelandijos, Airijos ir kitų šalių ginkluotose pajėgose, tame tarpe ir JAV Pakrantės Apsaugoje, SEAL’e ir britų SAS’e. Bullpup sistemą praktiškai pradėjo vystyti britai: pirmąsyk ji panaudota J.B. Thorneycroft’o šautuvo su pasisukančia spyna prototipe 1902 metais, tačiau bandymų metu pasirodė ne itin šauniai ir domėjimasis ja iki 1903 atslūgo.

Priežastys, privertusios Desert Eagle kūrėjus panaudoti tokius techinius sprendimus pusiau automatiniame pistolete, atrodo savaime suprantamos: ilgo vamzdžio ginkle, kuriame naudojami daug didesnio galingumo šoviniai, negu įprastiniame pistolete, panašios sistemos leido sukurti daug patikimų, mažos atatrankos jėgos ginklų. Desert Eagle buvo gaminamas revolverio šoviniams (.357 Magnum), tačiau revolverio šovinio tūtelės netiko automatiniam pistoletui – jos ilgos, plonų sienelių, ir neleidžia spynai pajudėti prie likusio vamzdyje slėgio (tai veda prie gilzės išsipūtimo ir netgi prie gilzės skersinio sprogimo). Laisvo vamzdžio naudojimas negalimas, dėl didelio šovinio galingumo. Belieka tik dujų nuvedimo mechanizmas.

AK-47, tai 7,62 mm kalibro automatinis sovietų ginklas. Konstrukcija yra labai nesudėtinga, automatika veikia dujų iš vamzdžio nuvedimo principu, o visos detalės yra nesudėtingos ir paprastos, kitaip tariant nėra kam sulūžti ar užstrigti, todėl yra toks aukštas ginklo patikimumo laipsnis. Pirmoji AK versija masiškai buvo pradėta gaminti 1949 metais. Ji turėjo nejudančią medinę buožę. Netrukus pasirodžiusi naujoji AK versija AKS turėjo suveriamą metalinę buožę. Abi šios versijos turėjo standartinę 30 šovinių lenktą dėtuvę ir buvo pagamintas iš lankstaus plieno bei kietos medienos. AKM, modernizuota versija, išleista 1961 metais, turėjo tiesenę buožę ir atskiriamą universalų durtuvą, kurį dar buvo galima naudoti kaip žirkles ar dildę.

1945m. SSSR gynybos ministerija paskelbė konkursą naujam pistoletui sukurti. Pagal keliamus reikalavimus, naujas pistoletas turi kardinaliai skirtis nuo pistoleto “TT”, tuo metu buvusio ginkluotėje. Ginklas turėjo būti paprastas pagal sandarą, patogus naudojime, patikimas ir saugus. 1951m. bandymams buvo pristatyti aštuoni nauji modeliai. Po ilgų poligoninių bandymų, konkursą laimėjo kontruktoriaus N.F. Makarovo modelis. 1954m. ginklas buvo priimtas ginkluotei ir pradėtas gaminti. Visą šį periodą pistoletas “Makarov” buvo ir yra pagrindinis asmeninis ginklas teisėtvarkoje ir kariuomenėje.