Artūras Valinskas neteko posto
| | |

Artūras Valinskas neteko posto

Seimas, spręsdamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimą, balsavo slaptai. Nė viena frakcija jo nepalaikė. 95 parlamentarams balsavus už tai, kad Seimo pirmininkas turi pasitraukti, jis buvo atstatydintas iš einamų pareigų. Parlamento vadovą palaikė tik 20 Seimo narių. 9 balsavimo biuleteniai rasti sugadinti, o septyni „Ąžuolo” frakcijai priklausantys nariai, A.Valinsko bendražygiai, balsavime nedalyvavo. Dar prieš balsavimą Seime premjeras Andrius Kubilius sakė, kad kiekvienas jo frakcijos narys privalės balsuoti „pagal sąžinę, o tai – individualu”. Premjeras tikino, jog frakcijoje aptardami galimą balsavimą jie daugiau dėmesio skyrė „ne kaltinimų nagrinėjimui ir kaltės klausimams, bet rūpesčiui, kad Seimas dirbtų veiksmingai.” Ministras Pirmininkas pripažino, kad yra pavojaus, jog A.Valinskui išlikus poste „Seimas gali būti mažiau darbingas.” Premjeras sakė nesigailintis, kad teko bendradarbiauti su A. Valinsku ir jo partija, nes „Seime susiklostė tokia situacija, ir tai sprendė rinkėjai.” Esą, kad A. Valinsko partija buvo jauna, galima matyti ir pliusų, ir minusų. A. Kubilius pabrėžė nebijantis susiklosčiusios situacijos, nes „patirtis unikali, bet mes rasime sprendimų, o koalicija kol kas yra tokia, kokia yra.” Tai premjeras kalbėjo dar iki balsavimo Seime. Seimo nariai buvo negailestingi A. Valinskui, tikindami, kad tokio posto, kokį dabar užima Seimo pirmininkas, negali užimti „žmogus, propaguojantis tokį gyvenimo būdą.”

| | |

Kam dirba A.Valinskas?

Mano pažįstami ir bičiuliai neduos sumeluoti – vos išgirdęs apie Lietuvos šoumeno Nr. 1 iniciatyvą steigti naują partiją ir paklaustas, ką tai gali reikšti sakiau: viskas priklausys nuo to, kas šios “partijos” rinkimų sąraše rikiuosis po A.Valinsko, Ž.Žvagulio ir jų sutuoktinių, L.Kunigėlio, K.Krivicko, J.Morkūno ir kitų iki skausmo pažįstamų veidų. Nes būdamas blaivaus proto įsivaizduoju Seime A.Siaurusevičių, E.Jakilaitį, I.Valinskienę, Berneen ir dar keletą “šoumenų” tačiau mano vaizduotė sunkiai priima Seimo narį V.Šapranauską, L.Kunigėlį, K.Krivicką ar Ž.Žvagulį. Nelabai įsivaizduoju Seime ir patį A.Valinską. Ir dėl vienos labai paprastos priežasties: buvimas Seime suteikia ne tik nemažą algą bei galimybę viešai reikštis, tačiau uždeda ir daugiau atsakomybės – pavyzdžiui derinti viešus ir privačius interesus, deklaruoti pajamas, rūpintis savo viešu įvaizdžiu. Todėl bent jau man iš pat pradžių buvo beveik aišku, kad Prisikėlimo “partija” bus tik priedanga. Po A.Valinsko spaudos konferencijos ši spėlionė, atrodo, visiškai pasitvirtino. Pasirodo, “žvaigždės” (na, nekyla ranka šį žodį rašyti be kabučių) bus tik ledlaužiu, o jų vietas užims profesionalai. Kalbant paprasčiau, Prisikėlimo “partija” tėra tik dar vienas politinis verslo projektas. Panašiai kaip “Leo LT”: atominė elektrinė – priedanga, o tikroji esmė – VP grupės verslas iš valstybės biudžeto. A.Valinskas neslepia prieš ką šis projektas nukreiptas – prieš V.Uspaskicho Darbo partiją ir R.Pakso Tvarką ir teisingumą.

| | |

Putino Rusija = Valinsko Lietuva?

Lietuvai iki Rusijos galybės, o Rusijai iki Lietuvos demokratijos – ištisi šviesmečiai. Tačiau yra keli dalykai, kurie daro šias valstybes labai panašias. Ir turima galvoje šiuo atveju ne bendra SSRS istorija, Lenino raštai, gazuotas vanduo už tris kapeikas ar šlapia dešra iš po prekystalio. Abi valstybės jau dabar turi po garbės ir kraugeriškų planų ištroškusį politikos lyderį. Ir nors naujajam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui iki eksprezidento ir dabartinio Rusijos premjero Vladimiro Putino tie patys anksčiau minėti šviesmečiai, abu politikai turi daug daugiau panašumų nei vien tik žiurkiškas žvilgsnis, sarkazmo kupina fizionomija ar retėjanti ševeliūra. Abu vyrai nekenčia žurnalistų. Tiksliau, jie jų bijo, o ko yra bijoma, to arba yra stengiamasi atsikratyti, arba priversti paklusti. Antrasis variantas yra protingesnis, nes dar pirmosios žurnalistų mokyklos skelbė, jog tas, kas valdo informaciją – valdo pasaulį. Taigi nėra nieko geresnio, kaip kažkieno interesams vergaujanti žiniasklaida. Diskusijas, kas laukia Lietuvos žurnalistų, išprovokavo tas pats valdžios ir dėmesio ištroškęs ponas Valinskas. Jo poniškumą patvirtina ir tas faktas, jog gerbiamasis Seimo pirmininkas nemėgsta arba nemoka garbingai pralaimėti žodžių dvikovos ir nesugeba korektiškai pastatyti pašnekovo į vietą.

| | |

Valdžia 2.0 – Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas

Seimo Pirmininkas – vienas iš trijų valstybės vadovų, nelaimės ar apkaltos atveju pakeičiantis patį pirmąjį asmenį – Respublikos Prezidentą. Jis vadovauja Seimui, dalyvauja užsienio komandiruotėse ir visaip atstovauja Lietuvai užsienyje. Svarbus žmogus yra tas Seimo Pirmininkas, netuščiažodžiaujant. Be abejonės asmens svarbą ir statusą smarkiai atspindi ir jo vaizdas žiniasklaidoje, bei tai kaip jis pats save pristato viešoje erdvėje. Būtent apie Arūno Valinsko atvaizdą viešoje erdvėje, o konkrečiau jos dalyje – internete, ir norėčiau pakalbėti. Pirmiausiai įvedame į Google “Seimo Pirmininkas”. Pirmoje vietoje – Seimo puslapis, kuriame minimas Seimo Pirmininkas. Einame į puslapį ir… o varge! Mums rodo – Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas… Visą kaltę suverčiame Google ir Seimo IT skyriui, kuris visai nesirūpina, kad tokie svarbūs raktažodžiai būtų bent šiek tiek optimizuoti naujausiai informacijai. Paieška niekada nebuvo stiprioji lietuviškų tinklalapių pusė, todėl pereikime prie mūsų jau anksčiau nustatytų kriterijų, pagal kuriuos įvertinsime politiko pasirodymą WEB 2.0 erdvėje. Tinklaraščio neradau ten kur jis turėtų būti – www.valinskas.lt. Ten įdėtas rinkiminis plakatas su nuoroda į partijos svetainę www.prisikelimopartija.lt, kurioje Partijos Pirmininko tinklaraščio taip pat nėra, nors svetainė atnaujinama nuolatos – publikuojami partijos pranešimai spaudai.

| | |

Jeigu Seimas durnių laivas, tai Arūnas Valinskas jo kapitonas

Prisipažinsiu, – niekada nesitikėjau kad teks rašyti tokio pobūdžio įrašą. Man visada patiko pagrindinis atstovaujamosios demokratijos principas – mes, piliečiai, sumetame mažus lapelius į urnas ir ramiausiai sau gyvename, nes mūsų atstovai ten, valdžioje, viskuo pasirūpins. Žinoma nereikia užmiršti išsirinkti žmones, kurių deklaruojamos vertybės labiausiai sutampa su mūsų vertybėmis ir interesais, o tam reikia perskaityti daug laikraščių, peržiūrėti daug analitinių laidų (jeigu vis dar tikėsime žiniasklaidos nešališkumu) ir visaip kitaip domėtis politika. Visa tai būtina padaryti prieš rinkimus, nes po rinkimų… Po rinkimų anksčiau ar vėliau išvysime įvairaus plauko žmonių mitingus, su visą amžinybę nesikeičiančiais „gėdinančiais“ šūkiais: „Gėda, gėda!“ arba „vagys, vagys!“. Ir kas čia naujo? Ogi nieko, nes kiekviena valdžia yra savaip bloga ir korumpuota, bet tai, kas įvyko kelios dienos po rinkimų, privertė mane giliai susimąstyti. Tiesa pasakius jau pirmojo turo Seimo rinkimų naktis ir mįslingi A.Kubiliaus numykimai apie galimas koalicijas (su kuo TS-KD mato bendrą darbą Seime ir su kuo ne), nuteikė ne itin gerai. Buvau beveik ramus, kad paskutinė pagarbos verta partija Lietuvoje tikrai neis į koaliciją su Paksu, tačiau vis didėjantys skaičiukai prie Valinsko partijos grafos kėlė nervingą juoką – „Na nejaugi konservai eis su tuo kvaileliu?“.