Dalia Grybauskaitė laimėjo rinkimus
| | |

Dalia Grybauskaitė laimėjo rinkimus

Preliminariais duomenimis, prezidente jau pirmajame rinkimų ture išrinkta Europos komisarė Dalia Grybauskaitė. Susumavus rezultatus D.Grybauskaitė surinko 68,17 proc. balsų. Vos užsidarius rinkimų apylinkėms, kandidatės į prezidentus, Europos komisarės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabe sostinės viešbutyje „Artis” pasirodęs jos kandidatūrą remiantis ministras pirmininkas, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Andrius Kubilius, pasak jo, “atvyko pasveikinti prezidentės”. Dieną kandidatė neslėpė vilčių, jog laimėti pavyks pirmajame rinkimų ture ir iki birželio 7-osios laukti neteks. Įdomus sutapimas – iš visų kandidatų štabų D. Grybauskaitės pasirinkta vieta yra geografiškai arčiausiai prezidentūros. Štabe jau pasiruošta vaišėms. Ministras pirmininkas A. Kubilius žurnalistams sakė neabejojąs, kad antro turo neprireiks. “Esu mokęsis fizikos ir matematikos,” – argumentavo premjeras, teigdamas, kad apie pergalę byloja plaukiantys rinkėjų aktyvumo duomenys. A. Kubilius sakė tiesiog pasveikinęs D. Grybauskaitę ir nieko neaptarinėjęs. Paklaustas, kuriuos iš ministrų yra pasiryžęs paaukoti, A. Kubilius sakė taip klausimo nekeliantis ir siūlė palaukti liepos mėnesio, kol naujoji prezidentė, anot jo, pradės eiti pareigas. D. Grybauskaitė 23.35 grįžo į rinkimų štabą, kuriame jos laukę rėmėjai prapliupo plojimais. D. Grybauskaitė į klausimą, ar jau laimėjo prezidento rinkimus, atsakė: “Manau, kad taip”.

| | | |

Kas įbaugino Vilnijos draugijos pirmininką Kazimierą Garšvą?

rūpėjo suvokti, kas ir kaip įbaugino šį mokslininką. Į akis labiausiai krito susidūrimas su Seimo nariu Valdemar Tomaševski. Pasirodo, 2003 metų gruodžio 15-ąją Seimo Etikos ir procedūrų komisija, vadovaujama pirmininko Algimanto Salamakino, nagrinėjo lenkų tautybės Seimo nario V.Tomaševski elgesį. O benagrinėdama nusprendė, kad Seimo narys V.Tomaševski nusižengė parlamentaro etikai. Nusižengė parlamentaro etikai todėl, kad “pavedė Seimo posėdžių sekretoriatui išplatinti Seimo nariams nekorektiško turinio medžiagą”. Pono V.Tomaševski elgesys minėtoje komisijoje svarstytas po to, kai į komisiją su oficialiu skundu kreipėsi visuomeninė organizacija “Vilnijos” draugija ir Seimo narys Jurgis Razma, prašydami įvertinti Seimo nario Valdemar Tomaševski veiksmus Seime išplatinus medžiagą, kurioje įžeidinėjamas “Vilnijos” draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva. Tąsyk Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog 2003 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdžių sekretoriatas Seimo nario Valdemar Tomaševski prašymu išdalino visiems Seimo nariams straipsnį, kuriame visuomeninės organizacijos “Vilnija” pirmininkas Kazimieras Garšva vadinamas “pusgalviu”, turinčiu ligotą vaizduotę ir asmeniu, kuriam nesuteikta mąstymo dovana”. O štai Seimo statuto 134 straipsnio nuostata numato, kad Posėdžių sekretoriatas dalina Seimo nariams Seimo narių parengtus (ar iš kitur gautus dokumentus). O va straipsnių, išspausdintų spaudos leidiniuose Posėdžių sekretoriatas neplatina.

Česlovas Jezerskas. Biografija.
| | | |

Česlovas Jezerskas. Biografija.

1967 m. baigė Kauno 7-ąją vakarinę darbo jaunimo mokyklą. 1968 m. gegužės mėn. pašauktas tarnauti į TSRS kariuomenę, kur buvo sudarytos sąlygos treniruotis, dalyvauti varžybose ir už tai gauti atlyginimą, todėl liko kaip liktinis, vėliau suteiktas karininko laipsnis. 1984 baigė TSRS oro desanto karininkų mokyklą Riazanėje, 1993 – JAV Valstybės departamento kovos su terorizmu programą ir išklausė Luizianos universiteto krizinių padėčių valdymo programą, 1996 m. baigė Rusijos Generalinio štabo akademiją. 2006 m. baigė NATO Gynybos koledžą Romoje (Italija). Nuo 1990 m. gegužės mėn. dirbo Krašto apsaugos departamente (KAD), tapo vienu pirmųjų Lietuvos kariuomenės organizatorių, pirmosios Lietuvos Respublikos karinės formuotės – karinio techninio klubo viršininkas, 1991 m. sausio – rugpjūčio mėn. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo narys. 1991 m. vasario mėn. KAD apsaugos kuopos, 1991 m. vasario mėn. – 1992 m. sausio mėn. KAD Mokomojo junginio, vienas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” įkūrėjų, 1992 m. sausio mėn. – 1996 m. liepos mėn. jos vadas, pirmasis ėjęs tas pareigas. 1996 m. liepos mėn. – 1997 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius. 2001 m. kovo mėn. – 2002 m. liepos mėn. Lietuvos karo akademijos vyr. ekspertas. Nuo 2002 m. liepos mėn. Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. 2004 m. brigados generolas. [2] 2007 m. gegužės 29 d. išėjo į atsargą.

Kandidatas į Lietuvos prezidentus Česlovas Jezerskas
| | | |

Kandidatas į Lietuvos prezidentus Česlovas Jezerskas

Gimė 1949 m. gegužės 14 d. Lazdijų rajono Mikalinos kaime ūkininkų šeimoje. Tėvai, vengdami trėmimų, pasitraukė į Kauną, ten jis 1956 m. pradėjo lankyti mokyklą. Šeimoje be jo augo dar du broliai ir sesuo, todėl jam nuo 16 metų teko pradėti dirbti, kad padėtų tėvams materialiai. 1967 m. baigė Kauno 7-ąją vakarinę darbo jaunimo mokyklą. 1968 m. gegužės mėn. buvo pašauktas tarnauti į SSRS kariuomenę. Kariuomenėje buvo sudarytos sąlygos treniruotis, dalyvauti varžybose ir už tai gauti atlyginimą, todėl liko kaip liktinis, paskui jam buvo suteiktas karininko laipsnis. 1984 m. baigė Riazanės (Rusija) oro desanto karo mokyklą, 1993 m. išklausė JAV Valstybės departamento antiteroristinės programos kursą, 1996 m. baigė Rusijos Federacijos Generalinio štabo akademiją, 2006 m. – NATO Gynybos koledžą Romoje (Italija). Triskart tapo Pasaulio sambo imtynių čempionu, Europos čempionu ir laimėjo daug tarptautinių dziudo ir sambo varžybų. Tarnybos metu buvo sporto instruktorius bei fizinio ir kovinio rengimo viršininkas. 1989 m. tarnyba sovietinėje kariuomenėje jam pasidarė nesuderinama su jo, kaip Lietuvos piliečio, siekiais, todėl išėjo iš sovietų kariuomenės, įsitraukė į Krašto apsaugos departamento kūrimo veiklą. 1990 m. gegužės mėn. Krašto apsaugos departamento generalinio direktorius įsakymu Nr. 1 įkūrė karinį techninį klubą, kuris buvo kaip priedanga karinėms formuotėms kurti. Šios formuotės 1991 m. tapo Mokomuoju junginiu.

Kandidatai į prezidentus ir jų pilkieji kardinolai
| | |

Kandidatai į prezidentus ir jų pilkieji kardinolai

Artėjant rinkimams man pasidarė įdomu, kas iš kandidatų į prezidentus turi geriausius ryšių su visuomene, marketingo, socialinių tinklų arba propogandos specialistus savo rinkimų štabe, o tiksliau, kas gi tie rinkimų štabo vadovai ir kokios srities specialistai, kurie nusprendė, jog turi pakankamai energijos, patirties ir žinių, kad suorganizuotų rinkiminę kampaniją taip, kad jų keliamas kandidatas laimėtų rinkimus? Juk tikslas lyg ir aiškus, nors pasigirsta kalbų, kad kai kurie kandidatai nesitiki prezidento posto, o tik nori pakelti savo reitingus, nors mano nuomone, jog blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Pradėkime nuo pradžių – pirmas (pagal abėcėlę, ne pagal nuopelnus) kandidatas Algirdas Butkevičius, jo rinkimų štabo vadas Juozas Olekas, kuris yra gydytojas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, politikas, buvęs krašo apsaugos ministras, manyčiau, kad jis galės padėti kandidatui tik savo politiniais ryšiais ir energija, kurios vadovui tikrai netrūksta. Trečia pretendentė Dalia Grybauskaitė, o jos štabui vadovauja Vitas Vasiliauskas, teisininkas, mokesčių specialistas, dėstytojas. Ši pretendentė visuomenėje labai populiari, bet kovoje dėl sosto bus naudojami visi ginklai, todėl vien tik populiarumo gali neužtekti. Tiesa kandidatė jau sukūrė savo interneto svetainę, ji kol kas skurdoka, bet jau žingsnis į elektroninę erdvę žengtas. Taip pat mačiau agituojančius Facebook balsuoti už Dalią, taigi socialiniai tinklai po truputį užkariaujami kandidatų.

Prezidento rinkimuose Jezerskui talkins Sun Tzu karo meno specialistas
| | | |

Prezidento rinkimuose Jezerskui talkins Sun Tzu karo meno specialistas

Atsargos brigados generolui Česlovui Jezerskui siekti prezidento posto padės Sun Tzu – karo meno versle, politikoje ir gyvenime – specialistas ir konsultantas prof. Renaldas Gudauskas. „Būsiu atsakingas už komunikaciją ir bendrąją vadybą. Daugiau detalių nenorėčiau komentuoti. Matau didelę perspektyvą. Nematyčiau – nebendradarbiaučiau. Vertinu jo duomenis ir indėlį į Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, jo gebėjimus, tad esu pasiruošęs pridėti ir savo gebėjimus”, – Alfa.lt sakė R. Gudauskas. Verslo konsultavimo specialisto teigimu, dėl atlygio už darbą su Č. Jezersku kol kas dar nebuvo kalbėta. Kinų karvedžio Sun Tzu karo meno išmintimi vadovavosi Napoleonas, vokiečių generolai Antrojo pasaulinio karo metais ir netgi amerikiečiai, planuodami operaciją „Audra dykumoje”, – rašoma R. Gudausko tinklalapyje. Č. Jezersko rinkimų štabui vadovaujantis signataras Rolandas Paulauskas kitų atsargos generolui talkinančių žmonių kol kas neatskleidžia. „Ne visus galime ir pasakyti, ne visi nori būti įvardyti. Žmonės kartais konsultuoja įvairius kandidatus ir nenori, kad jie sužinotų”, – nekalbus buvo R. Paulauskas. Paklaustas, ar prie rinkimų kampanijos organizavimo prisideda ir „politinių technologijų” specialistu vadinamas Audrius Butkevičius, R. Paulauskas priminė, kad A. Butkevičius – senas Č. Jezersko draugas: „Kaip jūs įsivaizduojate, kaip gali draugas draugui nepatarti?”, – Alfa.lt sakė R. Paulauskas. Prezidento rinkimų agitacijos kampanija prasidės balandžio 17 dieną.

| | |

„Gender Loops” ir prezidento rinkimai

Dar neišdilo iš atminties dramatiška dviejų dainininkių kivirčo istorija su nulaužtu nagu ir gerai suplanuotomis politinėmis pasekmėmis. Istorija, plačiai nušviesta TV ekranuose bei naujienų portaluose nustelbė rinkiminę kampaniją į parlamentą. Tradicinės partijos pasigedo rinkėjų balsų, kuriuos prognozavo įvairūs tyrimai ir apklausos. „Netikėtai”, nemažą dalį balsų surinko visiškai „šviežia” partija. Nauji rinkimai ir naujos idėjos kaip juos pakreipti reikalinga linkme. Sukuriamas naujas įvykis, nustelbiantis praėjusį. Nepaslaptis, kad prezidentinės rinkiminės kampanijos favoritei galima pakenkti tik dviems atvejais: 1. Pačių rinkėjų abejingumas „Ko eiti balsuoti jei ir taip aišku kas laimės”. 2. Informacija apie kandidatę, kurioje atsispindės masių įsisavintas BLOGIS. Pirmąjį atvejį, atsižvelgiant į tautos lūkesčius, su šūkiais „Mums reikia Tavo balso” galima nesunkiai suvaldyti. Sudėtingiau su antruoju. Pradinis šio scenarijaus etapas jau atliekamas labai profesionaliai. Naudojama „auksinė” socialinio konflikto taisyklė „Išorinis priešas sustiprina organizacijos/ visuomenės/ tautos struktūrą”. Ši taisyklė veikia įtaigiai, sutelkia kovai, nukreipia energiją reikalinga linkme. Scenarijus klasikinis. Signalas atėjo iš liaudies. „Visuomeninės organizacijos atstovai pasipiktino…. Paprašė išsiaiškinti… Pasiteisinti… Ministrai sureagavo… Pagrasino pasikviesti į talką prokurorus…Nubausti kaltininkus…. Patikino, kad „Gender Loops” metodika nebuvo taikoma darželiuose.

| | |

Tūkstantmečio prezidentas

Lietuvos prezidento rinkimai 2009 metais yra svarbiausi Lietuvai rinkimai iš visų, kurie yra vykę Lietuvoje. Jiems rengiamasi, tačiau tikriausiai neužtenkamai, kadangi niekas nėra pažymėjęs, kad rinkimai bus neprilyginami jokiems kitiems. O jie bus svarbūs ir pasauliniu lygiu. Lietuva yra Europos kontinento centras, Europa yra kaip ir viso pasaulio centras. Taigi, Lietuva patenka kaip ir į pasaulio centrą. Šiais metais susidaro ne tik geografinės, bet ir istorinės aplinkybės padaryti Lietuvą pripažinta valstybe. Tinkami rinkimai šią aplinkybę sustiprintų. Šis tas jau nuveikta. Lietuvos darymo vos ne kosminio svarbumo valstybe procesai prasidėjo tuoj po to, kai Vilniaus miesto danguje sušvietė fejerverkai tokie ryškūs, kad turėjo būti matomi iš kosmoso. Tačiau būsimais prezidento rinkimais nesididžiuojama. Pastebėta, kad pretendentai į prezidentus iki šiol kaip ir slapstosi. Gal jie aptiko, kad aplinkybės pernelyg svarbios ir nutarė neiti į pirmas gretas. Tikisi, gal bus išvestas į pirmą planą žmogus, turintis didesnių atitikimų. Tinkamai apibrėžtos pretendentinės aplinkybės yra tas kontekstas, kuriame galima būtų pastebėti labiausiai priimtiną būsimą kandidatą. Jis tikriausiai turėtų būti mokslingas, kompetentingas, kultūringas, pripažįstantis teisėtumą santykiuose. Žinių visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kurioje žmonės turi didelę žinių apimtį, o ne yra pasirengę sužinoti visus svarbiausius dalykus, įpareigodami kitus, kad šie jiems pasakytų.

| | |

Prezidentas pagal konstituciją

Lietuvos Respublikos konstitucija apibrėžia Respublikos prezidento teisines aplinkybes. Jas interpretuoja prezidentas, sutinkamai su asmeninėmis savybėmis, vyriausybė ir seimas, sutinkamai su valdžių atskyrimo principu, tauta, sutinkamai su tautiškumo išsaugojimo tikslais, konstitucinis teismas, sutinkamai su peržengimų draudimais. Prezidento teisinių aplinkybių interpretavimas, sutinkamai su asmeninėmis prezidento savybėmis, yra esmingiausias valstybės santykiuose. Kiekvienas prezidentas pasirenka iš konstitucijos tas aplinkybes, kurios jo nuomone svarbiausios, o kitos atitenka būsimam prezidentui, kuris tam tikrais atvejais ir išrenkamas tam, kad sutvarkytų neišnaudotų esamojo prezidento galimybių dalykus. Tenka apibrėžti atstovavimo temą. Prezidento institutas atstovauja valstybę, tačiau nėra apibrėžta, ar pirma atstovauja pačiai valstybei, ar užsienio valstybėms. Atsakymas yra tikriausiai apibrėžtinas, kad prezidentas atstovauja visų pirma valstybei, kai valstybė stipri, ir turi atstovauti visų pirma užsienio valstybėms, kai valstybė silpna. Stiprinti valstybę turėtų būti vienas svarbiausių prezidento veiklos savybių. Sutinkamai su šia aplinkybe prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus žmonėms, kurie savo veikla darė Lietuvos valstybę stipria mokslinėmis, kūrybinėmis, ūkinėmis, teisinėmis galimybėmis. Valstybės apdovanojimais pripažinti asmenys sudaro valstybės branduolį.

Realybės šou „Prezidentas“
| | |

Realybės šou „Prezidentas“

Nors iki Lietuvos prezidento rinkimų liko vos keli mėnesiai, nė viena politinė partija dar nepaskelbė savo kandidatų į valstybės vadovus. Iš to galima daryti bent dvi išvadas. Pirma – pas mus politinėmis partijomis nepasitikima ne be reikalo, nes jos neatlieka vienos svarbiausių savo pareigų – būti visuomeninio gyvenimo sanitaru. Į bet kokias renkamas pareigas pretenduojantis asmuo pirmiausia turėtų atsiskleisti partijoje. Ir tada su aiškiai suformuluota programa, su savo patarėjų komanda, jau žinomais privalumais ir trūkumais pasirodytų rinkėjams. Kuo ilgiau bendraujama su tauta, tuo kandidatas geriau pažįstamas. Lietuvos politikai tikriausiai galvoja, kad paskutinę akimirką pasirodžiusiam kandidatui netikėtumo momentas suteikia papildomo žavesio. Politinės rinkodaros požiūriu tai gal teisinga – sumaniai reklamuojama nauja politinė prekė pas mus neblogai perkama, ką liudija darbiečių ar prisikėlėlių patirtis. Tačiau tai tik politinio nebrandumo ženklai, rodantys elementaraus padorumo stygių. Antra vis atidėliojamo kandidatų kėlimo išvada būtų tokia – galbūt Lietuvos prezidento postas iš tikrųjų nėra toks svarbus, kaip kad norima vaizduoti. Akivaizdu, kad prezidento rinkimo būdas – visuotinis balsavimas – neatitinka labai jau ribotų valstybės vadovo galių. Vienas Lietuvos politinio gyvenimo patriarchų yra gražiai pasakęs: „Svajonė būti prezidentu dažnam susuka galvą. Ir man taip buvo…“.