Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai)” seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Liustracijos komisiją bei Lietuvos Respublikos ypatingąjį archyvą, prašydamas ištirti, ar Prezidentas Valdas Adamkus ir jo aplinkoje dirbantys asmenys neturi sąsajų su KGB rezervu. V. Mazuronio neįtikino Prezidento V. Adamkaus argumentai, kuriais jis rėmėsi, vetuodamas Liustracijos įstatymo pakeitimo įstatymą (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas). V. Adamkaus paaiškinimai apie procedūrinius pažeidimus, priimant įstatymą, vertintini kaip dirbtinas kliūčių ieškojimas, siekiant “numarinti” KGB rezervo karininkams pavojų keliantį įstatymą ir taip apsaugoti juos. Tiek prezidento, tiek kitų aukštų valdžios pareigūnų akivaizdus nenoras ginti valstybę nuo užsienio slaptųjų tarnybų įtakos, kelia pagrįstas prielaidas, kad Prezidentas V. Adamkus negali laisvai veikti Lietuvos labui arba pats kartu su savo aplinka yra susijęs su KGB rezervu. “Vargu, ar galima laikyti atsitiktinumu tą faktą, kad tai jau antrasis V. Adamkaus veto, ginantis užsienio slaptųjų tarnybų agentus – anksčiau jis yra vetavęs liustracijos įstatymą dėl kadrinių KGB darbuotojų”, – teigė frakcijos seniūnas V. Mazuronis.

Seimas ketvirtadienį pritarė parlamentaro Petro Gražulio teiktam pasiūlymui, kuriuo numatoma, kad priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų yra neribojamas. Ribojamas būtų priėjimas tik prie dokumentų, kuriuose yra duomenų, susijusių su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusiųjų asmenų sąrašą. Seimas vėliau turės dar kartą balsuoti dėl įstatymo pataisų priėmimo. 2005 m. priimtas Archyvų įstatymas 70 metų apribojo priėjimą prie Ypatingajame archyve saugumų dokumentų. Priėmus įstatymą, į Prezidentą kreipėsi visuomenės atstovai bei mokslininkai, ragindami įteisinti platesnį priėjimą prie KGB bei kai kurių kitų archyvinių dokumentų. Šiai nuomonei pritarė ir pats šalies vadovas, kuris paragino Seimą iš naujo svarstyti Archyvų įstatymą.

Seimo narys Rimantas Smetona siūlo slaptaisiais SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbiais laikyti ne tik tuos asmenis, kurie buvo įsipareigoję vykdyti jų užduotis ir pavedimus, bet visus, kurie veikė šių tarnybų naudai. Be to, parlamentaras ragina įteisinti kai kuriuos darbo veiklos apribojimus KGB rezervui priklausiusiems asmenims. Tai numatyta jo parengtose Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo bei įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” naujose redakcijose. Pagal dabar galiojantį Liustracijos įstatymą asmeniu, slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienio šalies pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, faktiškai ir sąmoningai veikęs vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo įstatymais.

Liustracijos komisijos teigimu, 45-erių metų Stanislovas Raulušaitis slapta bendradarbiavo su KGB. LTV žinių laida „Panorama“ išsiaiškino, kad Stanislovas Raulušaitis šiuo metu dirba draudimo kompanijos „Lindra“ Varėnos agentūros direktoriumi ir vadovauja Uspaskicho įkurtos Darbo partijos Varėnos skyriui. Pasak Liustracijos komisijos, S. Raulušaitis, slapyvardžiu „Baravykas“ KGB užverbuotas 1977- taisiais Druskininkuose ir bendradarbiavo iki 1989-tųjų. Paskelbus nepriklausomybę, jo byla perduota į Varėnos KGB skyrių. Pasak Liustracijos komisijos, Raulušaitis rinko medžiagą apie antitarybiškai nusiteikusius žmones, dirbdamas komunistinės jaunimo sąjungos instruktoriumi Varėnoje, perduodavo jaunimo nuotaikas. Šiuo metu S. Raulušaitis dirba draudimo bendrovės „Lindra“ Varėnos agentūros direktoriumi ir vadovauja Darbo partijos Varėnos skyriui. Per praėjusius rinkimus į Seimą, kaip darbo partijos kandidatas Raulušaitis kandidatavo į Seimą. Tačiau nebuvo išrinktas.

Savaitgalį “Valstybės žiniose” buvo paskelbtos trijų buvusių KGB bendradarbių pavardės. Pasak Liustracijos komisijos vadovės Dalios Kuodytės, du asmenys tokį pripažinimą apskundė teismui, todėl jų duomenys nebus skelbiami, kol teismas nepriims sprendimo. Dar trijų galimų KGB bendradarbių pavardės taip pat neskelbiamos, nes jie turi laiko kreiptis į teismą. Praėjus šiam terminui jų duomenys bus paviešinti. Dienraščio “Lietuvos žinios”, žiniomis, Liustracijos komisija per kelias savaites žada ištirti dar penketo buvusių KGB bendradarbių bylas ir jų pavardes paviešinti, jeigu šie nesikreips į teismą. Anot dienraščio, Liustracijos komisija paskelbė, kad su KGB bendradarbiavo dabar Kretingos rajono Lazdininkų kaime gyvenantis 74 metų Adomas Stoncelis. Komisijos duomenimis, yra likusios agento “Karosas” asmens ir darbo bylos. Agento asmens byloje yra KGB darbuotojo B.Gutauto raportas apie asmeninio kontakto užmezgimą su A.Stonceliu. Rastas ir A.Stoncelio ranka parašytas sutikimas bendradarbiauti su KGB. Tuo metu jis dirbo Lazdininkuose zootechniku-selekcininku.

Seimas nepritarė slaptos informacijos nutekinimo žiniasklaidai aplinkybes tyrusios laikinosios Seimo komisijos siūlymui atimti teisę dirbti su slapta informacija iš socialdemokrato Algimanto Salamakino. Seimas antradienį 41 balsu “prieš”, 16 – “už” ir 22 susilaikius atmetė komisijos išvadas, tarp kurių buvo ir siūlymas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui spręsti dėl leidimo A.Salamakinui dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo. Laikinosios komisija buvo sudaryta po to, kai viena Lietuvos televizijų vadinamojo rezervistų skandalo metu parodė KGB rezervo sąrašo fragmentą. Dokumente buvo matyti speciali žyma, kokiomis buvo pažymėtos visiems aukštų pareigūnų įtraukimo į KGB rezervą sovietmečiu aplinkybes tyrusios komisijos nariams išdalintos kopijos. Žiniasklaidai paviešinus riboto naudojimo informaciją, Seimo sudaryta komisija pradėjo tyrimą, kuris vėliau buvo perduotas Valstybės saugumo departamentui (VSD). VSD pradėjus tyrimą, visi KGB rezervą tyrusios komisijos nariai turėjo grąžinti KGB rezervo sąrašo kopijas.