|

Atominė elektrinė: žlugdanti svajonė

Praėjus metams po Fukushimos katastrofos įtakingas savaitraštis „The Economist“ paskyrė kovo 10-16 dienų numerį atominei energetikai. Viršelio tema taip ir vadinasi: „Atominė energija: žlugusi svajonė“. Ne, ten nebuvo apokaliptinių nuotaikų ir gąsdinimo, o tik blaivi padėties analizė. Ir labai paprasta išvada: atominė energetika neišnyks, tačiau taps mažareikšme elektros gamybos sritimi. Atsitiks tai ne tiek dėl katastrofų baimės, kiek dėl ekonominio nepagrįstumo. Pasaulis stovi ant staigaus dujų kainų kritimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių revoliucijos slenksčio. Tačiau Lietuvai tai nė motais. Mes nesivarginame skaičiuoti. Mes juk esame romantikai ir turime didingą svajonę – likti atomine valstybe! „Istorija mažoms šalims retai pasiūlo galimybę įgyvendinti idėjas, iš pirmo žvilgsnio viršijančias tų šalių galias ir valią. Ir net jei pasiūlo, retai tokia idėja nemiršta vos užgimusi. Užtenka išsigąsti: „per drąsu“, rasti pasiteisinimą: „ per brangu“ ir tokios idėjos patogiai atgula metraščiuose…“ Čia citata iš beletrizuotos 24 puslapių brošiūros, kurią radau šeštadienio laikraštyje. Propagandinį leidinį, kaip turbūt ir visą kitą šiuo metu labai intensyvią reklamą žiniasklaidoje, apmoka UAB Visagino atominė elektrinė, tiksliau – visi Lietuvos gyventojai. Juk tai – valstybės projektas, ar ne?

|

Apie nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategiją

Šiomis dienomis Seime labai skubotai ir nepageidaujant jokios kritikos svarstomi labai svarbūs Lietuvai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau Strategija) pagrindus klojantys įstatymų projektai. Įdomu, kad siekiant objektyvumo ir kad išvengti klaidų mokslinės publikacijos ar statinių projektai yra privaloma tvarka recenzuojami, tam skiriami oponentai, atliekamos įvairios ekspertizės ir t.t. Tuo tarpu dabar priimami milijardines investicijas ir Lietuvos piliečių pragyvenimą lemsiantys projektai turi būti patvirtinti per kelias savaites be jokios kvalifikuotos analizės ir jokios kritikos. Kiek nors abejojantys strateginiais projektais pravardžiuojami ir siūloma netgi bausti… Žinoma, tokioje situacijoje kyla didelė rizika, kad ir vėl bus priimti nepasverti, visapusiškai neapgalvoti sprendimai, už kuriuos tenka tik politinė atsakomybė, kuri Lietuvoje nieko nereiškia (bent kol kas). Už klaidas mokės visi Lietuvos piliečiai ir tokių pavyzdžių yra pakankamai. Tai atspindi politinės kultūros intelektinį nebrandumą. Suprantama, kad diskusijoje dėl Strategijos sąlygos nelygiavertės, nes valdžios įstaigos šių dokumentų rengimui ir reklamai išleido ne vieną milijoną, tuo tarpu kiti specialistai gali pasiremti tik bendrosiomis žiniomis ir paaukotu laisvalaikiu. Iš esmės sutinkant su Strategijoje formuluojamais galutiniais tikslais ir siekiais kelia abejones kai kurie pasirinkti keliai ir priemonės jiems įgyvendinti, prioritetų ir eiliškumo nesubalansavimas, vidiniai prieštaravimai ir nepakankamas alternatyvų bei išorinės naudos/rizikų įvertinimas.

|

Energetika, korupcija ir milijardas į kišenę? (3 dalis)

Pagal Šilumos ūkio įstatymą bei Energetikos ministro 2009 m. Gruodžio 22 d. Įsakymą Nr. 1-255 visi gyventojai iki šių metų gegužės pirmos dienos turėjo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei karšto vandens tiekėją. Buvo galimybė pasirinkti: 1 būdas. Karštą vandenį daugiabutis namas perka iš vandens tiekėjo (su papildomu tarpininku UAB „Vilniaus energija“) ir jam atsiskaito pagal butuose įrengtus naujo tipo skaitiklių parodymus. Tam būtų reikalinga butuose pakeisti karšto vandens skaitiklius ir atsirastų naujas mokestis už skaitiklių aptarnavimą, kadangi karšto vandens tiekėjas, kuris pasirinkus antrąjį variantą būtų tik šilumos tiekėjas, nori visiems pasirinkusiems šį būdą įrengti naujus skaitiklius, kurie esą yra tobulesni, teisingesni ir geba nuotoliniu būdu perduoti duomenis apie suvartotą karšto vandens kiekį.

Įžūli ir negarbinga verslo grupuotės kova dėl šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo Vilniuje
|

Įžūli ir negarbinga verslo grupuotės kova dėl šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo Vilniuje

Straipsniuose, atspausdintuose „Respublika” 2010 m. birželio 29 d. „Brangios dujos neišblaivo valdžios”, taip pat „Vakaro žinios” 2010 birželio 30 d. „Kūrenant biokuru šiluma Vilniuje atpigtų 15 proc.”, bandoma įtikinti vilniečius ir miesto tarybos narius, kad būtina šilumos ūkio nuomos sutartį pratęsti dar 20-iai metų. Veikianti sutartis galioja iki 2017 metų. Antraip, Prancūzijos kompanija „Dalkia” gąsdina neinvestuosianti iki 2015 metų 670 mln. litų į biokuro deginimą bei taršos mažinimą. Dienraščio „Respublika” žurnalistas V. Užusienis nurodo, kad Prancūzijos investicijoms ypač priešinasi rusiškų dujų šalininkai, garsios partijos ir judėjimai, daug Vilniaus miesto tarybos narių. Neaišku, kieno pateikta medžiaga vadovaujasi žurnalistas skleisdamas melagingą informaciją vilniečiams ir miesto tarybos nariams. Manome, kad tai Rubikono grupuotės surežisuota ir pateikta informacija. Tikslas yra pratęsti nuomos sutartį dar 20 – iai metų ir pusdykiai pasiimti visą Vilniaus šilumos ūkio (elektrinės, katilinės ir kt.) pagrindinį turtą į savo rankas. Tuo tarpu, nugyventas šilumines trasas, į kurias jie mažai investuoja, su malonumu grąžins Vilniaus miesto savivaldybei. Mes žinome ir matome, kad apie tokį scenarijų Rubikono grupuotė svajoja nuo pat pirmos šilumos ūkio nuomos sutarties pasirašymo dienos. Iki šiol mums pavykdavo stabdyti šių tikslų realizavimą. Šilumos ūkio nuomos sutarties pakeitimai labai blogina Vilniaus miesto savivaldybės (šilumos vartotojų) sąlygas.

Energetika, korupcija ir milijardas į kišenę? (2 dalis)
|

Energetika, korupcija ir milijardas į kišenę? (2 dalis)

Pagal Šilumos ūkio įstatymą bei Energetikos ministro 2009 m. Gruodžio 22 d. Įsakymą Nr. 1-255 visi gyventojai iki šių metų gegužės pirmos dienos turėjo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei karšto vandens tiekėją. Buvo galimybė pasirinkti: 1 būdas. Karštą vandenį daugiabutis namas perka iš vandens tiekėjo (su papildomu tarpininku UAB „Vilniaus energija“) ir jam atsiskaito pagal butuose įrengtus naujo tipo skaitiklių parodymus. Tam būtų reikalinga butuose pakeisti karšto vandens skaitiklius ir atsirastų naujas mokestis už skaitiklių aptarnavimą, kadangi karšto vandens tiekėjas, kuris pasirinkus antrąjį variantą būtų tik šilumos tiekėjas, nori visiems pasirinkusiems šį būdą įrengti naujus skaitiklius, kurie esą yra tobulesni, teisingesni ir geba nuotoliniu būdu perduoti duomenis apie suvartotą karšto vandens kiekį.

|

Seimas atmetė Šilumos ūkio įstatymo pataisas

J. Veselka (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Danute, gerbiamasis Konstantinai, jus suklaidino. Štai skaitau 2 straipsnio 4 dalį: „Nustatant mokesčius už karštą vandenį su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis negali būti priskirtas ir išdalytas sumokėti vartotojams.“ Jūs dėl to visi džiūgaujate. Šitas įstatymas dabar įteisina, kad tie, kurie nemoka, kad jie ir nemokėtų. Ir taip per metus vien tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje susidaro 35 mln. Lt nuostolių. Ir jūs galvojate, kad tuos 35 mln. Lt šilumos tiekėjai padengs iš savo pajamų? (Balsai salėje) Naivūs žmonės. Jiems apribotas pelnas iki 5 %, jie permes į tuos neapskaitytus nuostolius, per dvejus metus susikaups 70 mln., nueis į Kainų komisiją, štai mūsų nuostoliai. Ir tada vėl tie, kurie nemokėjo ir nemokės, o bendrą tarifą padidins ir to tarifo sąskaita padengs jiems nuostolius. Taigi įstatymas labai keistai įteisina teisę nemokėti už suvartotą vandenį ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Jeigu surasite kurioje nors Europos šalyje, kur numatyta nemokėti, būsiu labai laimingas. Nėra, tai yra ekonominis neraštingumas. Toliau. Nuotolinis nuskaitymas. Siūlėme parengti programą, kad būtų galima visur įvesti, deja, jūs nepritarėte ir to nėra, ir neįpareigojami, todėl viskas paliekama po senovei, išskyrus įteisinimą toliau nemokėti. O perkelti tarifą, kurie sąžiningai moka ir toliau mokės padidintu tarifu… Todėl atleiskite, ponai, tai apgavystė.

|

Prezidentė vetavo Šilumos ūkio įstatymo pataisas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seimo patvirtintas Šilumos ūkio įstatymo pataisas ir grąžino jas parlamentui pakartotinai svarstyti. Šalies vadovės nuomone, šios įstatymo pataisos šilumininkams leistų nevaržomai didinti paslaugų kainas. “Seimo priimtos pataisos palieka akivaizdžias spragas šilumos gamybos monopolininkams pelnytis gyventojų sąskaita, nevaržomai didinant šilumos kainą, prisidengus biokuro ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimu šilumos energijai gaminti. Tokių pataisų inicijavimas ir priėmimas Seime atspindi ne daugumos Lietuvos žmonių, o siaurus šilumos verslo ir jo lobistų interesus”, – teigia D. Grybauskaitė. Prezidentės nuomone, Šilumos ūkio įstatymas kaip tik ir turėtų užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, įdiegti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje, įteisinti energijos šaltinių įvairovę, kas, kartu paėmus, turėtų atpiginti gyventojams kainas už šildymą. Tuo tarpu Seimo priimtos pataisos, pasak šalies vadovės, atvertų kelią šilumos monopolį turinčiam verslui iš biokuro gaminamą šilumą pardavinėti tokiomis pat kainomis, kaip ir iš gamtinių dujų pagamintą energiją, nors iš tikrųjų biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė nei dujų. Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat nepateisinamu laiko faktą, jog Seimo priimtos pataisos praktiškai reikštų, kad valstybė praranda galimybę ginti gyventojų interesus, efektyviai reguliuodama monopolines šilumos kainas.

|

Karšto vandens tiekimas – 100:0

Sausio viduryje Klaipėdoje ir Gargžduose buvo paskelbta apie būtinybę daugiabučių namų gyventojams pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Per pirmąsias savaites 100 uostamiesčio namų pareiškė pageidavimą likti prie dabartinės tvarkos, kai už vandenį atsiskaitoma su vandens tiekėju, o už pašildymą – su šilumos tiekėju. Naujosios tvarkos, kai atsiranda tarpininkas – karšto vandens tiekėjas, kol kas nepasirinko nė vienas Klaipėdos namas. “Žmonėms svarbiausia, kad mokesčiai nedidėtų. Tvarka be tarpininko yra pigesnė gyventojams”, – pagrindinį pasirinkimo motyvą įvardino daugiabučių savininkų bendrijos “Atlantas” pirmininkė Vanda Jucienė. Pasak pokalbininkės, jų bendrija atliko skaičiavimus, analizavo kiek reikėtų mokėti renkantis abu variantus. “Jeigu su tarpininku, mokesčiai didėja, nes vandens pirkimas-pardavimas apauga papildomais “pėvėemais” ir kitomis išlaidomis”, – sakė bendrijos pirmininkė. Kiti bendrijų pirmininkai, be finansinių priežasčių, paminėjo, jog likti prie dabartinės tvarkos yra mažesnė rizika. Mat renkantis karšto vandens tiekėją būtų sudaromos terminuotos sutartys mažiausiai metams. O atsisakyti senosios tvarkos galima daug greičiau ir paprasčiau. Iki šiol karšto vandens ruošimui Klaipėdoje ir Gargžduose gyventojai pirko šilumą iš šilumos tiekėjo, o geriamą vandenį iš geriamo vandens tiekėjo. Karšto ir šalto vandens skaitiklių priežiūra ir keitimas yra pavesti AB “Klaipėdos vanduo” – už tai renkamas atskiras mokestis.

|

S. Stoma siūlo stabdyti apsirūpinimo karštu vandeniu reformą

Parlamentaras Saulius Stoma pernai priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą gyventojams patiems pasirinkti karšto vandens tiekėją laiko keliančia gyventojų sumaištį bei didžiulį nepasitenkinimą ir siūlo ją atšaukti. Tokią pataisą parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Pasak S. Stomos, karšto vandens vartotojai verčiami iki balandžio 1 dienos priimti kolektyvinius sprendimus, kurių jie nesupranta. Biurokratai nesugeba paaiškinti, kuo nauja tvarka bus geresnė, tačiau kainuos ji brangiau, o žmonės patirs nepatogumų dėl skaitiklių keitimo ir jų priežiūros bei rodmenų kontrolės. “Siūlau nedelsiant stabdyti dar neprasidėjusią reformą, kol ji nesukėlė liūdnų pasekmių”, – sako S. Stoma. “Dabar galiojančiame įstatyme tarsi skelbiama pasirinkimo laisvė, tačiau realiai didžioji dalis vartotojų už karštą vandenį bus priversti atsiskaitinėti ne vandens, o šilumos tiekėjams. Šalto ir karšto vandens skaitikliai priklausys skirtingiems tiekėjams. Tai neracionalu ir aptarnavimo, ir kainos požiūriu. Todėl ir savivaldybėms siūlau susilaikyti nuo lėšų švaistymo, priverstinai kuriant naują vandens skaitiklių priežiūros verslą, kai tokia veikla jau užsiima tai pačiai savivaldybei priklausanti vandens tiekimo įmonė”, – teigia S. Stoma. Jo teigimu, pernai priimtas įstatymas sudarė sąlygas veikti karšto vandens tiekimo tarpininkams tuose daugiabučiuose, kuriuose karštas vanduo ruošiamas namo šilumos punkte.

|

LŠTA išvados ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija raštais kreipėsi į valstybės institucijas su prašymu pateikti nuomonę ir išaiškinimus dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo taikymo praktikos. Asociacija, pagal gautus iš valstybės institucijų atsakymus, suformulavo ir teikia tokias APIBENDRINTAS IŠVADAS IR PASIŪLYMUS: Atvejais, kuomet buitiniai šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose iki Įstatymo įsigaliojimo šilumą karštam vandeniui ruošti pirko (ir šiuo metu perka) iš šilumos tiekėjo pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirko (ir šiuo metu perka) iš geriamojo vandens tiekėjo pagal geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais (galioja atskiros geriamojo vandens tiekėjo viešosios sutartys su kiekvienu daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininku), šie vartotojai de jure ir de facto karštu vandeniu apsirūpina Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuotu apsirūpinimo karštu vandeniu būdu – šilumą karštam vandeniui ruošti pirkdami iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirkdami iš geriamojo vandens tiekėjo, ir iki Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasirenka kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje) arba karšto vandens tiekėją.