Lažinamės, kad M.Murzos nepasodins
Šviesusis dvasinio pakylėjimo laikotarpis, sutapęs su popiežiaus Jono Pauliaus II užgesimu, regis, baigiasi, ir politika baudžiasi atsiimti trumpam užleistas pozicijas – ne vien Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje.
Ar kas pasikeitė, iš mūsų tarpo pasitraukus prakilniam žmogui? Ar nors kiek pasistūmėjo riba, skirianti padorumą ir sąžiningą pilietinę laikyseną nuo murzinai rezervistinės politikos? Jei pasistūmėjo, tai į kurią pusę? Aną savaitę toliau plėtojosi kai kurie anksčiau užsimezgę siužetai, nors atsirado ir naujų temų. Iš senesnių dalykų reikėtų paminėti vis dar neužmirštą buvusių KGB rezervistų istoriją: savaitės pradžioje prie badaujančių Seimo narių Petro Gražulio ir Egidijaus Klumbio prisidėjo du liberaldemokratų frakcijos nariai – Valentinas Mazuronis ir Remigijus Ačas. Apie ketinimus badauti yra pareiškę dar keli parlamentarai. Štai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, kurios, beje, apie pusketvirto tūkstančio narių dabar priklauso Tėvynės sąjungai ir sudaro joje atskirą frakciją, Kaune vykusiame suvažiavime nusprendė artimiausiu metu Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, surengti buvusių politinių kalinių ir tremtinių bei Laisvės kovų dalyvių protesto mitingą, nukreiptą prieš Ypatingojo archyvo uždarymą 70 metų.