|

VSD nusikaltimai arba operacija “Apaštalai”

2001 m. Valstybės saugumo departamento (VSD) centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai vykdo įvairią neteisėtą veiklą. Tuomet VSD sumanė patikrinti, kaip dirba jos Klaipėdos skyrius, ir pradėjo operatyvinę bylą sąlyginiu pavadinimu „Apaštalai”. Buvo tiriami VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.Izotovo ir pareigūno Balandino ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių ,,Baltlanta” ir ,,Laivitė” vadovams, VSD agentūros panaudojimas nusikalstamiems tikslams. Vos prasidėjo tyrimas, VSD šefas M.Laurinkus asmeniškai įsikišo į šį tyrimą, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą. Teigiama, kad taip įvyko todėl, kad šis skyrius organizuodavo M.Laurinkaus pobūvius su AB „Klaipėdos Hidrotechnika” bosu Pranciškumi Jurgučiu jo „fazanyne”, kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Vos prasidėjo VSD vidaus tyrimas, Klaipėdos saugumiečiai pagrasino M.Laurinkui paviešinti šių orgijų vaizdus, ir operacija “Apaštalai” iš karto baigėsi – M.Laurinkus lėkė į Klaipėdą, įsijungęs švyturėlius.

KGB atsarginiai – kas jie?
|

KGB atsarginiai – kas jie?

Jie – tokie pat pat kaip ir tarnybiniai. Taip pat parenkami, ištiriami, pakviečiami, sutikusieji apmokomi, paruošiami ir paskirstomi į atitinkamas, iš anksto numatytas vietas. Skirtumas tik toks: tarnybiniai iš karto gauna darbus, atlyginimus, o atsarginiai paliekami laukti, kol jų paslaugų prireiks. Tačiau su jais palaikomas nuolatiniais ryšys, iš anksto numatytais laikotarpiais siunčiami į apmokymo pakartojimus, kur jiems iš naujo primenama apie pareigas uždaviniui atsiradus. Jie tokie pat patikimi, kaip ir tarnybiniai. Todėl ir šaiposi apie juos bei jų paskirtį žinantieji iš Lietuvos vadovų, ypač iš Seimo pirmininko Artūro Paulausko bei pačių atsarginių postringavimo, kad jie nieko neveikia, niekam nekenkia, o kai kurie net nežino, kad jie atsarginiai yra. Tokios “pasakos bobutei” sklando Lietuvoje, spaudai paskelbus, kad trys aukšti valstybės pareigūnai slypi šios nusikalstamos organizacijos sąrašuose. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Arvydas Pocius ir Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas okupacijos laikotarpiu buvo KGB atsargos karininkai, kurių veiklą dabar tiria Seimo komisija.

|

Saugumas – daugiareikšmis žodis

Tas beprotiškas beprotiškas pasaulis. Berods tokiu pavadinimu sovietų laikais teko matyti amerikiečių filmą. To beprotiškumo šiandien nė kiek ne mažiau. Anaiptol! Prieš savaitę tylos minutėmis pagerbėme terorizmo aukas Ispanijoje. Ir iškart prabilome: o Lietuva ar saugi? Kol kas ginklų ir sprogmenų prikimštas pasaulis neturi skydo, apsaugančio nuo tokių smūgių į nugarą, ypač jeigu smogia savižudis. Tačiau neduok, Dieve, kad naujoji Ispanijos valdžia pakeltų baltą vėliavą ir ne laiku atsitrauktų iš Irako, kaip iškart po rinkimų pažadėjo pergalės apsvaigintas naujasis Ispanijos lyderis. Teroristams būtų duotas aiškus signalas: dabar trinktelėkite kur nors Lenkijoje, ir šios šalies kariai taip pat pasitrauks iš Irako. O paskui…
Tas pavojingas, nesaugus pasaulis… Lietuvoje dabar kol kas siautėja kitokio pobūdžio savižudžiai. Girti jaunuoliai lėkė tokiu greičiu, kad, atsitrenkęs į kliūtį, automobilis “perskilo išilgai”. Sunku įsivaizduoti tokios avarijos padarinius, bet būtent taip buvo pranešta žiniasklaidoje. Arba kitas šviežias atsitikimas. Paauglė be motinos žinios nusprendė su draugais pasivažinėti ir žiemos kelyje lėkė 130 km per valandą greičiu, o paskui… septynis ar aštuonis kartus vertėsi. Šį kartą pasisekė, iš automobilio – metalo krūva, o vaikai, kaip tikri herojai, žurnalo puslapyje gudriai šypsosi. Galima neabejoti, kad šis pavyzdys bus užkrečiamas.

STT susidoroja su tais, kurie padeda atskleisti pareigūnų kontrabandą
|

STT susidoroja su tais, kurie padeda atskleisti pareigūnų kontrabandą

2004 m. sausio 5 d., apie 11.30 val., man paskambino į namus Kauno apskrities STT viršininko pavaduotojas Aleksandras Jakubauskas ir pilnu pasipiktinimo balsu pareiškia pretenzijas, kad aš bendrauju su žiniasklaida, išvadina demagogu ir pasako kai kurių grasinimų, kurių pasekmės – nenuspėjamos. Kad grasina nusikaltėliai arba sutrikusios psichikos žmonės – natūralu, bet kad grasintų aukštas valstybės pareigūnas – tai man irgi ne pirmas kartas. Aš A.Jakubauską gerbiu kaip gabų ir principingą pareigūną, todėl ant jo nesupykau ir jam nekerštausiu. Tik atvirai Lietuvos žmonėms pareiškiu, kad iš Lietuvos pareigūnų pusės mano ir mano šeimos atžvilgiu yra vykdomas įvairiapusiškas smurtas. Paskambinęs A.Jakubauskas man pasiūlė papasakoti Lietuvos žmonėms, kiek aš uždirbau iš kontrabandininkų, kol man pavyko surinkti įrodymus, kad jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Neslėpsiu – savo parodymais aš padėjau A.Jakubauskui išaiškinti M.Silickio organizuoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius, kuratorius ir vykdytojus, todėl buvau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau pareikalavau, kad viskas būtų tinkamai užfiksuota. Deja, mano klaida buvo ta, kad aš pasitikėjau STT pareigūnais. Aš supratau, kad nuo smurto mane gali išgelbėti tik viešumas. Todėl dabar žiniasklaidai pateikiu tai, kiek aš uždirbau vykdydamas nusikalstamos veikos – kontrabandos – imitavimo modelį, ir kaip tie pinigai buvo panaudoti.