Šaudymas iš lanko

Tai viena seniausių iki šiol praktikuojamų sporto šakų. Šaudymo iš lanko istorija yra glaudžiai susijusi su pačios žmonijos istorija. Manoma kad lankas ir strėlė buvo pradėti naudoti dar Akmens amžiuje. Senovės egiptiečiai lanką pritaikė medžioklėje ir kare. Į Japoniją lankas atėjo 6 a. Vienas iš karo menų vadinosi kyujutsu (lanko menas), dabar žinomas kaip kyudo (lanko kelias). Kyudo ir šiuo metu praktikuojamas laikantis griežtų tradicijų: po kelių ritualinių judesių, lankininkas prieina prie šaudymo linijos, šauna į 36 cm skersmens taikinį iš 28 m atstumo. Lankas yra 2,21 m ilgio ir padarytas iš laminuotų bambuko ir medžio juostelių. Graikų – romėnų periode lankas labiau buvo naudojamas medžioklėje, negu kare. Lankininkų atvaizdus galime rasti ant to meto molio dirbinių. Graikai ir romėnai samdė Kretos gyventojus, kaip lankininkus. Romėnai buvo laikomi prastesniais lankininkais, kadangi iki 5 a. jie lanko templę tempdavo iki krūtinės, vietoj to kad temptų daugiau – iki veido, kas leidžia šaudyti taikliau. Jų priešininkai dažnai būdavo pranašesni. Pavyzdžiui partiečiai mokėjo jodami visu greičiu apsisukti balne ir šaudyti atgal. XVII a. atsiradus šaunamiesiems ginklams, lankas, kaip kovos priemonė buvo išstumtas ir naudojamas tik sportinių varžybų metu. Buvo rengiamos varžybos tarp lankininkų ir šaulių iš šautuvo. Vienose tokiose varžybose Anglijoje 1792 metais buvo šaunama po 20 šūvių iš 91 metro atstumo. Suvedus rezultatus paaiškėjo, kad vidutiniškai į taikinį buvo pataikyta po 16 strėlių ir tik po 12 kulkų. Todėl nenuostabu, kad iki XVIII amžiaus lankas gerose rankose buvo pavojingesnis už šautuvą. Vėlyvesniais laikais liko tik medžioklinis ir sportinis šaudymas iš lanko.

Sportinio šaudymo iš lanko istorija prasidėjo 1900 metais, kai II-ose Olimpinėse Žaidynėse Paryžiuje buvo demonstruojamas parodomasis šaudymas iš lanko. Vyrai demonstravo savo meistriškumą iš 100, 80 ir 60 jardų, moterys – iš 60, 50 ir 40 jardų. Pagrindiniai parodomojo šaudymo dalyviai buvo prancūzų lankininkai. 1904 metais šaudymas iš lanko oficialiai įtrauktas į Olimpinių Žaidynių programą. Žaidynės vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, San-Luiso mieste. Žaidynėse dalyvavo tik JAV komandos. 1908 m., o taip pat 1920 m. be Jungtinių Amerikos Valstijų komandų jau dalyvavo Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos lankininkų komandos. Šiose keturiose žaidynėse labiausiai pasižymėjo Hubert van Innis (BEL). Jis laimėjo 6 aukso ir 3 sidabro medalius. Tačiau 1920 m. nuspręsta šaudymą iš lanko laikyti vėl nebe Olimpine sporto šaka. 1931 m. įkurta tarptautinė šaudymo iš lanko federacija FITA (Federation Internationale de Tir a l’Arc).