Sklandymas

Lietuvos sklandymo istorija 1910 metų kovo mėnesio 14 dieną Vilniuje įsikūrė oreivystės būrelis, kuris vėliau pasistatė Lavronovo-Ševeliovo konstrukcijos sklandytuvą ir juo kiek laiko skraidė. 1913 m. Kaune, muzikos instrumentų meistras Jonas Garalevičius ir 109 pėstininkų Volgos pulko poručikas Aleksandras Kulvinskis pasigamino sklandytuvą. Šis aparatas kildavo į orą pučiant stipriam vėjui, traukiamas už virvės kaip aitvaras. Vienas tokių skrydžių baigėsi nelaimingai – sklandytuvas sudužo, o bandęs skristi štabo kapitonas Rudniovas žuvo. Neišliko nei šio sklandytuvo brėžinių nei nuotraukų . Pasak mačiusių liudininkų sklandytuvas buvo dvisparnis, neturėjo eleronų (judančiu sparno plokštumų pusiausvyrai palaikyti), jo sparno ilgis 10-12m, plotas apie 40 kv.m. Tuščias svėrė apie 129 kg. 1931 m. Karo aviacijoje tarnavę V.Milevičius ir A.Skurauskas, pagal vokiečių brėžinius pastatė sklandytuvą SG-38 ”Zögling” ir jį išbandė Kauno aerodrome.Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubas į vokiečių Rasytės (Rossiten) sklandymo mokyklą nusiuntė karo lakūną G.Heidrikį susipažinti su jos veikla. Čia būdamas pilotas įvaldė sklandytuvus, 1931 m. spalio 21 d. įvykdė ”C” piloto reikalavimus, jam įteiktas FAI ženkliukas. O tuo laiku LAK sklandytojų būrelio nariai baigė teorijos kursus ir Kauno ATM medžio apdirbimo dirbtuvėse statė mokomąjį sklandytuvą T-1. Baigus statybą 1932 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Petrašiūnų smiltynuose, ATM būrelio (kurio branduolį sudarė B.Oškinis, V.Ašmenskas, V.Butkevičius, J.Dovydaitis, G.Milūnas, A.Paknys ir kiti) pastangomis įvyko pirmosios ir vienintelės prieškario Lietuvoje LAK sklandymo mokyklos atidarymas.