| | | |

Vilniuje ketinama steigti vaikų, vartojančių narkotines medžiagas, reabilitacijos centrą

Šiandien Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas susitiko su NVO vaikams konfederacijos atstovais. Susitikimo metu buvo aptarta galimybė Vilniuje įkurti pirmąjį šalyje vaikų, vartojančių narkotines medžiagas, reabilitacijos centrą, kur tokiems vaikams būtų teikiama ne tik medicininė pagalba, bet ir psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugos. Anot NVO vaikams konfederacijos direktorės Elenos Urbonienės, kiekvienais metais narkomanijos problema paliečia vis jaunesnius vaikus. Pernai tyrimų duomenys parodė, kad priklausomų nuo narkotinių medžiagų vaikų jau yra ir tarp vienuolikmečių, tuo tarpu šalyje nėra nei vienos profesionalios vaikų reabilitacijos įstaigos. Šiuo metu vaikams, kuriems reikalinga pagalba išsivaduojant nuo priklausomybės narkotikams, teikiamos tik medicininės detoksikacijos paslaugos, taip pat veikia pavieniai psichologinės pagalbos centrai. NVO vaikams konfederacijos tikslas – įsteigti sostinėje centrą, kuriame vaikai galėtų gyventi visu reabilitacijos laikotarpiu. Vaikai tokiame centre galėtų gauti medicinines paslaugas, nuolatinę psichologų bei socialinių darbuotojų priežiūrą, turėtų galimybę ir mokytis bendrųjų dalykų, buities tvarkymo. Vilniaus miestas ketina prisidėti prie tokio vaikų reabilitacijos centro įsteigimo. Svarstoma galimybė suteikt patalpas centrui, finansinę paramą, padėti derybose su kitomis atsakingomis instancijomis.

Gyvenimas su narkotikais – kelias į pražūtį
| | | |

Gyvenimas su narkotikais – kelias į pražūtį

“Kampanijos, vykdomos tam, kad pasaulis atsikratytų narkotikų, yra neapgalvotos ir beprasmės“, – teigia daktaras M.Gossop’as neseniai Lietuvoje išleistoje knygoje “Gyvenimas su narkotikais“. Nebuvo perskaičiusi šių “genialių“ minčių Lietuvos valdžia anksčiau: kasmet kovai su narkomanija ji skiria beveik dešimt milijonų litų. O jeigu imti ir tiesiog nuleisti rankas, susitaikyti su narkotikų vartojimu arba patyliukais juos legalizuoti? Šią mintį autorius skaitytojui perša nuo pat knygos pradžios. M.Gossop as, gerai suprasdamas pragaištingą heroino vartojimą (juk jis – gydytojas), trečiame skyriuje rašo apie tai, kaip JAV kariai vartojo šį narkotiką Vietname ir kaip lengvai jo atsisakė grįžę namo. Tad nieko, anot autoriaus, čia baisaus. Jeigu jūs vartojate heroiną, tarkim, Vilniuje, persikraustę į Balbieriškį problemų dėl šio narkotiko neturėsite. Reikia paminėti, jog gyvenamosios vietos pakeitimas, kaip viena kompleksinių (tačiau tik kompleksinių) reabilitacijos priemonių, gydymo praktikoje yra pripažintas dalykas.

Ar Lietuva kapituliuoja prieš narkomaniją?
| | | |

Ar Lietuva kapituliuoja prieš narkomaniją?

Narkomanijos kaip grėsmės nacionaliniam saugumui formulavimas skamba tarsi išgriebtas iš karinės terminijos. Bet, kaip neseniai pareiškė Lietuvos teisės universiteto dr. Eugenijus Nazelskis, ar tik nebus narkomanija šalyje tapusi veiksniu, jau turinčiu įtakos šalies saugumui? Kaip nepagrįstas grėsmės pervertinimas, taip ir neįvertinimas turi pasekmių. Visuotinai priimta, jog silpnos valstybės priverstos mažinti vidines grėsmes, kad nesukeltų grėsmės kaimynėms, tad Lietuva tarsi ir neturinti pasirinkimo. Anot dr. E.Nazelskio, kritikuotiname Lietuvos narkologinės priežiūros įstatyme narkomanija traktuojama kaip psichikos liga. Taigi Lietuvoje nulemia požiūris “liga“: išgydysim-išguisim.

| | | |

Pilnėja pagalbos priklausomiems horizontas

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas atidarant centrą pripažino, kad kol kas ne kiekvienam liežuvis verčiasi sakyti, kad narkomanas ar alkoholikas yra ligonis. Meras tikino, kad miesto politikai supranta problemą ir klausė doc. E.Subatos – kiek galima žmonių įtraukti į programas, kad jie galėtų dirbti ir kituose centruose, kitose programose? A.Zuokas pasidalijo viena mintim – lankydamasis Čekijoje, buvo panašaus pobūdžio centre, kuris neprimena gydymo įstaigos, bet kuriame gydomos psichikos ligos. Įdomu, kad centras išlaiko keletą kavinių Prahos centre, kur dirba patys pacientai, beje, ir priklausantys nuo alkoholio. Kavinės gausiai lankomos, jos ir lėšų centrui uždirba, ir paslaugos vartotojai šalia pagundų nepalūžta. Mero nuomone, būtų drąsu įsteigti tokią kavinę, kur dirbtų priklausomi asmenys, bendrautų su rizikos grupėmis. A.Zuokas netgi susitarė, kad čekai priimtų grupę žmonių ir pasidalytų patirtimi, o pats sakė ilguose savivaldybės koridoriuose apsitaręs dėl patalpų, bendros programos su socialinės paramos centru – lieka tik įkurti tokią kavinę.

Kariuomenėje – karas prieš narkotikus
| | | |

Kariuomenėje – karas prieš narkotikus

Įvertinę, kaip plačiai šiandien tarp paauglių paplitę narkotikai, ir supratę, kad po kokių trejų penkerių metų ši problema pasieks ir kariuomenę, nusprendėme iš anksto pradėti prevencinį darbą. Paaiškėjo, kad Lietuvoje daug šnekama apie problemą, bet nei valstybė, nei žinybos atskirų valstybės piliečių grupių atžvilgiu neatliko jokių rimtesnių tyrimų. Niekas negalėjo mums pasakyti, kokie narkotikai labiausiai išplitę, nes atlikti tik epizodiniai atskirų specialistų, gydytojų arba mokslininkų tyrimai savo reikmėms“, – sakė Karo medicinos tarnybos viršininkas pulkininkas leitenantas Leonardas Bakaitis. Būtent todėl nutarta pirmiausia įvertinti problemos mastą kariuomenėje ir atlikti narkotikų vartojimo monitoringą.

| | | |

Moksleiviai savo piešiniais protestavo prieš narkotikus

Ant kartono lakštų ryškėjo dažais purškiami šūkiai “narkotikams ne!”, taip pat užbrauktų adatų ir nykstančių kūnų kontūrai. Vilniečiai grafiti meistrai buvo vienodos nuomonės apie narkotikus ir jų žalą. “Narkomanija – didelė problema ir mums į ją nenusispjaut”,-teigė ir Lietuvos moksleivių parlamento nariai. Praėjusį trečiadienį jie su jaunaisiais centristais ir Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros darbuotojais surengė konferenciją “Moksleiviai prieš baltąjį marą” ir akcija “Grafiti prieš narkotikus”. “Konferencija patrauks “didžiųjų vyrų” dėmesį, o grafiti įdomu moksleiviams” ,- svarstė moksleivių parlamento narė Giedrė Šopaitė.

| | | |

Narkotikams – ne

Paaugliai įsitikinę, jog tik “badymasis” gali blogai baigtis, o kvaišalų rūkymas ar tablečių vartojimas – tėra tik nekenksmingas pasilinksminimas. Būtent taip naujas aukas vilioja narkotikų prekeiviai. Tačiau jie nutyli tai, kad sukeldami trumpalaikį pasitenkinimo jausmą – euforiją – narkotikai sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą. Grafike matyti, kaip pirmųjų narkotiko dozių sukelta euforija silpnėja, nors narkotiko dozės ir didinamos. Žmogus pamažu įgyja priklausomybę. Atsiranda abstinencijos būklė – negaunant narkotiko sutrinka organizmo funkcijos, viską skauda, laužo ir suka kaulus, nėra ramybės nei dieną, nei naktį, elgesys tampa neprognozuojamas, dažnos savižudybės, širdies ritmo sutrikimai, netgi mirtis.
Atminkite, nėra nepavojingų narkotikų. Visos narkotinės medžiagos pavojingos sveikatai ir gyvybei. Reguliariai vartojantys narkotikus išgyvena nuo 4 iki 7 metų, iš kurių paskutiniuosius – labai ligoti, psichiškai atsilikę, morališkai žlugę.

| | | |

Dešimt priežasčių, kodėl jūs turėtumėte pasakyti narkotikams “NE”

Narkotikai sukelia klaidingą palaimos jausmą.
Narkotikai trukdo galvoti pačiam.
Narkotikų vartojimas yra daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis.
Narkotikai išardo draugystę.
Narkotikai daro žmogų silpną ir bevalį.
Narkotikai priverčia žmogų imtis vagysčių ir smurto.
Narkotikai yra daugelio susirgimų priežastis.
Narkotikai ardo šeimas.
Narkotikai sukelia vaikų išsigimimus.
Narkotikai trukdo žmogui dvasiškai tobulėti.

| | | |

Ar įveiksime narkomaniją Visagine?

Konferencija sulaukė tikrai nemažo dėmesio. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Janė Narvilienė, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Andrejus Piliaviecas, Vaiko raidos centro direktorius Linas Slušnys, ŠMM Socialinės politikos departamento Socialinių problemų sektoriaus vyriausiasis specialistas Algis Šimaitis, Lietuvos AIDS centro ambulatorinės priežiūros skyriaus vedėja Julija Rakickienė, Lietuvos viešosios policijos biuro Prevencijos tarnybos vyresnysis komisaras Remigijus Kalašnykas, Nevyriausybinės organizacijos “Vilties žingsniai” direktorė Janina Daukšienė. Visagino miestui atstovavo ir pranešimus skaitė Šeimos krizių centro ir Priklausomybių prevencijos tarybos vadovė Laima Paulauskienė, Psichikos sveikatos centro darbuotojas, vaikų ir paauglių psichiatras Ramūnas Likas, Savivaldybių policijos vyr.inspektorius Jonas Karpickas, prevencinį darbą ugdymo įstaigose kuruojanti Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Žana Širokina, Visagino miesto skautų draugovės pirmininkė Liudmila Vojevodina.

| | | |

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 programa

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu “Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr. 64-1842) patvirtintą Lietuvos sveikatos programą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 91 “Dėl narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998-2000 metų priemonių ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos” (Žin., 1998, Nr.10-252), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programą (pridedama).
2. Pritarti tam, kad ministerijos ir kitos institucijos, atsakingos už 1 punkte nurodytos programos vykdymą, kasmet rengdamos biudžeto projektą, numatytų, kiek lėšų reikia šiai programai finansuoti.
3. Pavesti Vyriausybinei narkotikų kontrolės komisijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 282 “Dėl Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1995, Nr. 20-461; 1999, Nr. 42-1336), koordinuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jos tobulinimo.