Komenskis – Apie jaunuomenės ugdymą
|

Komenskis – Apie jaunuomenės ugdymą

Komenskis, giliai išnagrinėjęs iki jo buvusią pedagogikos teoriją ir praktiką, sukūrė savo vientisą pedagoginę teoriją, paremtą liaudiškumo idėja, apimdamas visus svarbiausius mokymo ir lavinimo klausimus; Profesorius J. Laužikas ryškiai parodo neatskiriamą Komenskio filosofinių ir pedagoginių idėjų ryšį. Jis daro teisingą išvadą, kad Komenskio filosofinėse pažiūrose atsispindi pažangios to meto idėjos, padėjusios pagrindą šio žymaus mokslininko pedagoginei idėjai. Komenskio pedagoginių pažiūrų demokratiškumą ir humaniškumą rodo visų pirma jo požiūris į vaiką. Komenskis tvirtino, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo luominės ir turtinės padėties, gali sėkmingai mokytis “Be abejo, – rašė jis, – kad ir koks žmogus gimtų, jis gimsta žmogumi“. (“Apie įgimtųjų gabumų lavinimą“). Didaktikoje skaitome apie gabumų skirtingumą: “ pirmoje vietoje stovi vaikai aštraus proto, įdėmūs ir gero būdo, jie už visus geriau tinka. Tokiems tereikia pateikti išminties peno. Antra: aštraus proto, bet lėti, tačiau paklusnūs. Juos reikia tik paraginti.

Apie patriotizmą
|

Apie patriotizmą

Tiesą sakant, gavęs kursinio darbo temą, sutrikau. Pačiam beveik nieko neišmanant apie patriotizmą tenka atskleisti dviejų bene žymiausių nepriklausomos tarpukario Lietuvos pedagogų Antano Maceinos ir Stasio Šalkauskio požiūrius šia tema, bei palyginti jų keliamas idėjas. Manau nereiktų vengti ir priešpastatyti šių šviesuolių minčių šių dienų realijoms, nes prieš penkiasdešimt metų pasakytos mintys gali būti, švelniai tariant, truputėlį “apkerpėjusios”. Na, bet arčiau prie reikalo. Stovint ant trečio tūkstantmečio slenksčio, kalbėti apie patriotizmą gali atrodyti mažų mažiausiai naivu. Vyrauja nuomonė, kuriai pritariu ir aš, kad ateinantis amžius bus tautų jungimosi ir kosmopolitizmo metas. Tam įvykti yra visos prielaidos. Po truputį nyksta kalbos barjerai, žmonės gali palyginti laisvai keisti savo gyvenamąją vietą, jie tampa mažiau priklausomi nuo religijos, abejingesni tautos istorijai. Nereikia pamiršti ir interneto, kuris jungia viso pasaulio piliečius, jiems net neišeinant iš namų. Visa tai menkina tautinio identiteto išlaikymo ir patriotizmo svarbą pasaulyje, kartu, žinoma, ir Lietuvoje.

Žmogus, parašęs “Principia Mathematica III”
|

Žmogus, parašęs “Principia Mathematica III”

Vaikystėje jis buvo vunderkindas, paskelbęs savo pirmąjį mokslinį straipsnį būdamas 15 metų. Dabar Stephenas Wolframas sakosi sukūręs visai naujo tipo mokslą, besiremiantį ne lygtimis, o paprastomis kompiuterių programomis. Tai drąsus tvirtinimas, tačiau jis paremtas 20 metų patirtimi, – dešimtį metų iš tų dvidešimties teko daug galvoti ir dirbti ilgas naktis, bet nieko neskelbti. Kiek ironiška, kad tam reikalinga intelektuali laisvė buvo nusipirkta už milijonus, uždirbtus sukūrus Mathematica – kompiuterinę programą, darančią sudėtingų matematinių problemų sprendimą prieinamą paprastiems mirtingiesiems. Dabar jam jau 41 metai ir jis intensyviai rengiasi pasirodyti viešumoje po visų tų metų darbo vaisiaus paskelbimo. Žurnale „New Scientist” yra paskelbtas pokalbis su Wolframu.