IBM pristato bendradarbiavimo sprendimus milijonams „Linux“ vartotojų
| | |

IBM pristato bendradarbiavimo sprendimus milijonams „Linux“ vartotojų

IBM pradeda tiekti „IBM Lotus Sametime“ programinės įrangos palaikymą serveriams ir darbo vietoms, kuriose dirbama su „Linux“ operacine sistema. „Lotus Sametime“ programinės įrangos palaikymo paketas, skirtas „Linux“ operacinei sistemai, vartotojams suteikia galimybę integruoti vieną pirmaujančių bendradarbiavimo realiu laiku programinių įrangų į „Linux“ platformą. „Lotus Sametime“ programinė įranga yra įvairaus dydžio įmonėms skirtas programų rinkinys, leidžiantis darbuotojams saugiai tarpusavyje bendrauti realiu laiku apsikeičiant momentinėmis žinutėmis bei rengiant „web“ konferencijas. „IBM yra pirmasis programinės įrangos tiekėjas, pasiūlęs įmonėms skirtą saugumo reikalavimus atitinkančią bendravimo realiu laiku programinę įrangą „Linux“ serveriams ir darbo vietoms. „Lotus Sametime“ programinė įranga pagreitina žmonių tarpusavio komunikavimą bei taupo kaštus rengiant bendrus darbo grupių susirinkimus. Tai ypač aktualu didesnėms įmonėms, nes „Lotus Sametime“ leidžia iš savo darbo vietų tiesiogiai dalyvauti virtualiuose susirinkimuose, kuriuose yra pristatoma informacija skaidrių ir kitos audio-video medžiagos pagrindu. Tuo pat metu vartotojas galės pasirinkti darbo aplinkos ir serverių terpę, kuri geriausiai tenkina jų poreikius“, – sakė Tautvydas Cibas „IBM Lietuva“ programinės įrangos pardavimų vadovas.

Pietų Korėjos mokyklose bus naudojama Linux
| | |

Pietų Korėjos mokyklose bus naudojama Linux

Pietų Korėjos Švietimo ministerija paskelbė, kad, galbūt, greitai visose pradinėse ir vidurinėse šalies mokyklose, o taip pat su jomis susijusiose valstybinėse įstaigose kompiuteriuose bus įdiegtos Linux operacinės sistemos. Taip pat Linux bus įdiegtas į 2000 iš 2700 Pietų Korėjos nacionalinei švietimo sistemai priklausančių serverių. Likusiuose 700 serverių „suksis“ Unix sistemos, vienas toks serveris aptarnaus 15 mokyklų. Ministerija taip pat aptaria variantą, pagal kurį būtų naudojama tik Unix, bet, greičiausiai, galutinis pasirinkimas bus Unix ir Linux kombinacija. Toks sprendimas užtikrins optimalų našumą ir mažiausią kainą.

XPde – grafinė Linux aplinka su Windows XP sąsajos stiliumi
| | |

XPde – grafinė Linux aplinka su Windows XP sąsajos stiliumi

Paskelbta apie grafinės Linux aplinkos, kurios sąsaja, pasak kūrėjų, patogumu viršys Windows XP, kūrimo pradžią. Iš tikrųjų, tai, iš esmės, bus beveik tikslus Windows sąsajos kopijavimas, šiek tiek skirsis tik pats dizainas. Tai – ne pirmas panašus projektas, vienok, negalima užmiršti, kad šį kartą autoriai neužsiėmė Microsoft grafikos kopijavimu ir daugumą aplinkos elementų nupiešė savarankiškai. Pagal autorių sumanymą, jų grafinė aplinka turėtų palengvinti Windows vartotojų perėjimą prie Linux.

Į Linux branduolį 2.6.9 bus „įsiūta“ daugiau, nei 200 pataisų
| | |

Į Linux branduolį 2.6.9 bus „įsiūta“ daugiau, nei 200 pataisų

Tarptautinė Linux branduolio kūrėjų bendruomenė pranešė išleidusi 2.6.9-rc1 branduolio versiją. Savo laiške Linusas Torvaldsas pareiškė apie tai, kad per jo dvi savaites trukusias atostogas susikaupė daugiau, nei 200 nedidelių pataisų: buvo ištaisyti dauguma branduolį sudarančių modulių. Taip pat pranešama, kad 2.6.9 pataisą bus galima panaudoti tik išeitiniams 2.6.8 versijos branduolio kodams. Tiems, kas jau spėjo pereiti prie 2.6.8.1 branduolio versijos, kurioje buvo ištaisyta NTFS bylų sistemos klaida, siūloma prieš pereinant prie 2.6.9 branduolio versijos grįžti prie 2.6.8.

Išleista antroji Mandrake Linux 10.1 beta versija
| | |

Išleista antroji Mandrake Linux 10.1 beta versija

Pradėtas antrosios Mandrake Linux 10.1 distributyvo versijos beta testavimas. Sistemos pagrindas – šviežiausia stabili branduolio versija – 2.6.8.1. Pakeitimų nedaug, ir dauguma jų tėra tik nedideli pataisymai. Šiek tiek perdirbta, pavyzdžiui, meniu struktūra, o į užduočių skydelį pridėta programa, tikrinanti tinklo būklę. Pridėtos naujos kai kurių programų versijos, tęsiamas Gnome 2.6 testavimas. Kol kas paketas negali pasigirti ypatingu stabilumu – pranešama, kad CD įrašymas, esant vartotojo paskyrai, gali sukelti klaidas, atnaujinant branduolį, o baigiantis instaliacijai sistema kai kada griūna su pranešimu „kernel panic“. Taigi, kūrėjams dar yra dėl ko padirbėti.

ASP Linux Server II dėžutė
| | |

ASP Linux Server II dėžutė

ASPLinux Server II turi visas pašto, Interneto, tinklo, spausdinimo, taikomųjų programų, duomenų bazių, failų serveriui sukurti, suderinti ir administruoti reikalingas priemones. Pagal tradiciją, serverinė ASPLinux versija išleidžiama po keleto mėnesių nuo paprastos, vartotojiškos versijos išleidimo. Per šį laiką atliekamas aptiktų klaidų taisymas, šalinami trūkumai ir t.t. Sausį išėjo ASPLinux 9.2, o dabar kūrėjai jo pagrindu sukūrė serverinę dalį. ASP Linux Server II naudoja Kernel 2.4.21 branduolį, turintį daugelį 2.6 branduolio funkcijų, tokių, kaip NPTL, IPSec, asinchroninės įvesties/išvesties palaikymą, užduočių planavimo priemonę O(1), IPvs tinklo krūvių balansavimą, prieigos valdymo sąrašus (ACL), failų sistemos XFS palaikymą, ir t.t. Be šių funkcijų, į ASPLinux Server II paketą įeina ir komercinių paketų bandyminės ir demonstracinės versijos, įskaitant unikalią rezervinio Linux serverių skirsnių kopijavimo programą Acronis True Image Server for Linux (Windows sistemoms išleistas Acronis True Image). ASP Linux Server II derinamas pagalbine programa Webmin, užtikrinančia nuotolinį serverio valdymą, naudojantis naršykle. Ši programėlė visiškai rusifikuota, ir naujoje versijoje ji gerokai perdirbta ir patobulinta.

Išleistas ASP Linux Server II distributyvas
| | |

Išleistas ASP Linux Server II distributyvas

Rusiškojo Linux kūrėjai, kompanija ASPLinux, išleido naują savo ASP Linux Server II distributyvo versiją. Šis rinkinukas specialiai skirtas įvairių klasių korporacinių serverių kūrimui ir palaiko įvairias serverines architektūras, įskaitant daugiaprocesorines, o taip pat sistemas, turinčias didelius atminties kiekius.

Nauja failų sistemos ReiserFS versija
| | |

Nauja failų sistemos ReiserFS versija

Sukurta ketvirtoji failų sistemos ReiserFS versija. ReiserFS laikoma pačia greičiausia Linux OS skirta bylų sistema. Originali ReiserFS architektūra leidžia jai optimaliai išdėstyti mažo dydžio failus, neužimant bereikalingos vietos diske ir tuo pat metu išlaikant geras greitines charakteristikas. Vienu iš svarbiausių naujos versijos privalumų kūrėjai laiko „atomines“ failų operacijas, sistemos trikių atveju leidžiančias išvengti failų fragmentacijos. ReiserFS palaiko visi Linux distributyvai, o SuSE, Gentoo ir Lindows ją išvis naudoja kaip pagrindinę failų sistemą.

Išleistas Knoppix 3.6
| | |

Išleistas Knoppix 3.6

Jau tapo žinoma apie dar vieno Linux distributyvo išleidimą. Knoppix priklauso vadinamųjų „vieno disko“ distributyvų grupei. Vienintelis kompaktinis diskas, kuriuo galima „užkurti“ kompiuterį, turi darbui parengtą operacinę sistemą su pačių reikalingiausių programų rinkiniu. Naujas distributyvas surinktas 2.4.27 versijos Linux branduolio pagrindu (galima pasirinkti ir 2.6.7), naudojama grafinė KDE 3.2.3 aplinka. Grafinis redaktorius Gimp atnaujintas iki 2.0 versijos. Distributyve taip pat rasite didelį kiekį tvarkyklių, pagerinta įrangos atpažinimo procedūra.

IBM reikalauja uždrausti SCO platinti Linux
| | |

IBM reikalauja uždrausti SCO platinti Linux

IBM korporacija Solt-Leik-Siti (Jutos valstija) apylinkės teismui pateikė naujus dokumentus, reikalaudama uždrausti SCO kompanijai toliau platinti ir pardavinėti Linux operacines sistemas. Priminsime, kad SCO jau pusantrų metų kariauja su „Žydruoju gigantu“ ir atvirojo kodo bendruomene, kaltindama IBM pažeidus kontraktinius įsipareigojimus ir Linux kūrėjams neteisėtai perdavus Unix System V operacinės sistemos programinį kodą. Taip pat SCO teigia neva turinti šio kodo autorines teises, ir tvirtina, kad dėl to „vogtas“ kodas, esą, patekęs į Linux branduolius nuo pat 2.4 versijos, dėl ko šios OS vartotojai kiekvienam vieną procesorių turinčiam serveriui turį pirkti nuo 700 JAV dolerių kainuojančią licenziją. Iš pagrindinio „kaltininko“, IBM, SCO reikalauja sumokėti penkių mlrd. JAV dolerių kompensaciją. IBM ir atvirojo kodo judėjimo atstovai, savo ruožtu, SCO pretenzijas laiko neteisėtomis, nes ši kompanija pati Linux platino pagal GPL (General Public License) licenziją, leidžiančią ir kodo kopijavimą bei keitimą. Įsidėmėtina, kad SCO, gindama savo interesus, neseniai antikonstitucine paskelbė pačią GPL licenziją.