Programos

Vartotojai jau gali nemokamai parsisiųsti dvi naujas “Microsoft” programas. Kompiuterio apsaugą nuo šnipinėjančios programinės įrangos sustiprins “Windows Defender”. O filmų peržiūrai ir muzikos klausymui išleista nauja populiariausio pasaulyje daugialypės terpės grotuvo “Windows Media Player” versija. Planuojama, kad per keletą artimiausių savaičių šias programas įsidiegs dešimtys milijonų vartotojų visame pasaulyje. “Tyrimai rodo, kad šnipinėjančios programos lemia apie pusę visų užfiksuotų kompiuterio “pakibimų” ir apie 20 proc. skambučių į techninės pagalbos centrus. Todėl, siekdama toliau stiprinti vartotojų saugumą, “Microsoft” nusprendė juos nemokamai aprūpinti specialia su šiomis problemomis kovojančia programa”, – sako “Microsoft Lietuva” Windows produktų grupės vadovas Aleksandras Golod. “Windows Defender” padės vartotojams apsisaugoti nuo kenksmingų ir kitų nepageidaujamų programų, trikdančių sklandų darbą kompiuteriu bei mažinančių produktyvumą. Ji leis išvengti įkyriai “iššokančių” (ang. – pop-up) langų, kompiuterio veikimo sutrikimų bei saugumo grėsmių, kurias sukelia šnipinėjančios programos. Tuo pačiu “Windows Defender” užkirs kelią asmeninių duomenų, pavyzdžiui slaptažodžių, vagystėms. Bandomoji “Windows Defender” versija per tris testavimo mėnesius aptiko ir nukenksmino daugiau nei 22 mln. šnipinėjančių ar kitų nepageidaujamų programų. Anksčiau ši programa buvo žinoma “Windows Antispyware” vardu.

Lietuvos moksleiviai ir studentai, o taip pat jų šeimos nariai turi galimybę naudotis populiariomis kompiuterio programomis labai palankiomis sąlygomis. Jiems siūlomas specialus “Microsoft Office 2003 Student and Teacher Edition” paketas, apimantis visas bazines mokymuisi būtinas programas. Nekomerciniam naudojimui skirtą programų rinkinį gali įsigyti moksleiviai, studentai, o taip pat bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai ir aukštesnio bei aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai. Programinę įrangą turės galimybę naudoti ir jų šeimos nariai, nes vieną rinkinio licenciją leidžiama įdiegti net į 3 namuose esančius kompiuterius. “Šiuolaikinio studento gyvenime kompiuteris palaipsniui tampa būtina mokymosi priemone, kurios pagalba ugdymas gali tapti ne tik įdomesnis, bet ir efektyvesnis. Suprasdami tai, stengiamės sukurti jiems kuo palankesnes sąlygas naudotis legaliomis kokybiškomis programomis ir taip siekti geriausių rezultatų”, – sako “Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas. Vienos mokslo bendruomenei siūlomos “Office Student and Teacher Edition” rinkinio licencijos kaina sudaro vos apie dešimtadalį standartinio “Microsoft Office” paketo kainos. Nepaisant to, į rinkinį įtrauktos visos būtiniausios vartotojams gerai pažįstamos “Office” programos: tekstų redaktorius “Word”, skaičiuoklė “Excel”, prezentacijų rengimo įrankis “Power Point” bei elektroninio pašto programa “Outlook”.

Europos Parlamente liepos 7 d. vyks baigiamasis balsavimas dėl 2002 m. Europos Komisijos pasiūlytos direktyvos, kuri leistų patentuoti kompiuterines programas. Dabartinėmis sąlygomis programinės įrangos patentai suteiktų galimybę didžiosioms informacinių technologijų korporacijoms atsikratyti nepalankios smulkaus ir vidutinio verslo bei atvirojo kodo konkurencijos. Lietuvos moksle bei informacinių technologijų versle atvirojo kodo programos yra svarbios dėl žemos kainos, didelės kokybės bei galimybės jas modifikuoti ir pritaikyti savo poreikiams. Smulkus ir vidutinis informacinių technologijų verslas pagrįstas atvirojo kodo programų kūrimu pasidarytų sunkiai įmanomas dėl didelių su patentais susijusių biurokratinių ir teisinių išlaidų, dabartinei rinkai per ilgo patentų galiojimo laiko bei pastebimo Europos Patentų Biuro neapdairumo, suteikiant elementarių idėjų patentus.

Praeitą pirmadienį JAV teismus pasiekė nauja Amerikos Garso Įrašų Asоciacijos (RIAA) iškeltų ieškinių serija, – praneša Reuters agentūra. Šįkart pradėti 753 teisminiai procesai, kurių atsakovai kaltinami nelegalių failų mainais. Autorinių teisių pažeidimų padarytus nuostolius asociacija vertina 5000 JAV dolerių siekiančiomis baudomis. Nuo 2003 metų rugsėjo mėnesio iki šios dienos RIAA padavė virš 9000 teisminių ieškinių, dauguma jų teko eDonkey & Kazaa P2P tinklų vartotojams. Jau kitą dieną žymių kompozitorių ir muzikantų grupė kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą, prašydama nepersekioti online veikiančių failų mainų tinklų – apie tai rašo netgi Washington Post. Muzikantai smerkia autorinių teisių pažeidimus, bet mano, kad Р2Р tinklai neturi prisiimti atsakomybės už neteisėtus savo vartotojų veiksmus, jei šie nelegaliai keičiasi dainomis, filmais ir programine įranga. Prašyme pasakyta, kad tokie populiarūs Peer-2-Peer tinklai, kaip Grokster & Kazaa, artistams ne tik padeda paskleisti savo produktus visame pasaulyje, bet ir padidina klausytojų auditoriją.

Galbūt, išgirdusios, kad IBM išleido savo Java versiją, Nokia ir Vodafone kompanijos rimtai nusiteikė neatsilikti. Jos kurs supaprastintą Java technologijos specifikaciją, orientuotą naudojimui mobiliuosiuose įrenginiuose. Priminsime, kad Amerikos korporacijos Sun Microsystems pateiktas Java standartas leidžia kurti keliose platformose veikiančias programas, sugebančias veikti bet kurioje operacinėje sistemoje. Vis dėl to programuotojams tenka taikytis prie konkrečių įrenginių konstrukcinių ypatybių, tokių, kaip, pavyzdžiui, ekrano matmenys. Naujoji specifikacija kaip tik ir skiriama pagerinti Java programų suderinamumą su įvairių gamintojų mobiliaisiais įrenginiais, taip pat „palengvintas“ Java standartas turėtų sumažinti užbaigtos programinės įrangos kainą. Papildomą informaciją galite rasti aukščiau paminėtų kompanijų svetainėse.

Nemokamos atvirojo kodo garso redagavimo programos kūrėjai išleido naują jos versiją – Audacity 1.2.2. Esminių pasikeitimų naujoje versijoje nepastebėta, tačiau papildymų sąrašas iš tiesų vertas dėmesio: žymiai pagerinta programos sąsaja, išplėstas funkcionalumas, ji stabiliau dirba. Iš naujų funkcijų galima paminėti galimybę vienu metu išsaugoti kelis muzikinius failus, išskiriant atskirus originalo garso takelius. Pirmąkart pasirodė ir galimybė atsispausdinti vaizdinius garsinių failų kreivių atvaizdus.

MS darbuotojas Maiklas Koenas sukūrė programą, paprastą videoįrašą paverčianti multifilmu. Apie programą papasakojo ir žurnalo Nature svetainė. Kol kas programa tėra tiriamasis darbinis prototipas. Savo ataskaitos pristatymo metu Koenas parodė trumpą savo nufilmuotą filmuką, apdorotą minėta technologija. Programa atlieka išskirtiniausių videoįrašo fragmentų paiešką ir paverčia juos animacija, suminkštindama objektų judėjimą ir jiems suteikdama multifilmams būdingą išvaizdą. Fono keitimas – žymiai paprastenė užduotis, ji atliekama vaizdą praleidus per specialius filtrus. Pagrindinis Koeno ir jo kolegų pasiekimas yra tas, kad jis sukūrė sistemą, leidžiančią videofilmų dalyvius paversti animaciniais veikėjais ir tikroviškai perteikti jų judesius. Animuojamo objekto parinkimas atliekamas rankiniu būdu, nes, esant keliems panašiems tinkamiems animuoti objektams, programa gali „susimaišyti“. Svarbi Koeno kūrinio ypatybė – tai, kad programa videomedžiagą „mato“ kaip nepertraukiamą vaizdo srautą, o ne pavienių kadrų seką. Tai leidžia užtikrinti animuotų personažų judesių plastiškumą ir išvengti nemalonių „šuolių“, kuriuos po to reikėtų koreguoti.

Rugpjūčio 25 atvirojo kodo bendruomenė tradiciškai pažymi operacinės Linux sistemos gimimą. Prieš 13 metų suomis studentas Linusas Torvaldsas užbaigė kurti pačią pirmąją Linux pavadintos operacinės sistemos branduolio versiją ir į savo sukurtą OS perkėlė komandinį bash interpretatorių ir gcc kompiliatorių. Linux amžius skaičiuojamas nuo dienos, kai Linusas apie savo sėkmę paskelbė el. pašto konferencijoje, skirtoje mokomajai minix operacinei sistemai, tapusiai Linux prototipu. Įdomu tai, kad pačiame laiške Torvaldas kalba apie tai, kad Linux visiškai nepritaikytas perkėlimui į nuo 80386 besiskiriančias platformas, kad jo kodas pernelyg „pririštas“ prie įrangos ir kad vargu, ar Linux kada nors galės palaikyti kitokį, negu AT gamybos kietojo disko valdiklį. Šiandieną Linux naudojamas dideliame kiekyje platformų, taip pat ir integruotuose bei nešiojamuose įrenginiuose. Egzistuoja šimtai Linux distributyvų, o branduolio išeitinis kodas sudaro nebe 10000, o milijonus eilučių. Milijonais skaičiuojami ir Linux vartotojai bei jį kuriantys žmonės. Linux tvirtai išlaiko savo pozicijas kaip serverinė sistema ir palaipsniui eina į biurams ir namams skirtų operacinių sistemų rinką. Negalima nepaminėti ir Linux sėkmės švietimo sektoriuje.