Žinių visuomenė

VšĮ “Saulėtekio slėnis”, įgyvendindama “Mokslo ir technologijų parko (MTP) vystymo projekto” pirmąjį etapą, į būsimo pirmo Mokslo ir technologijų parko pastato pamatą iškilmingai įmūrijo kapsulę su Lietuvos akademinės ir verslo bendruomenės, valdžios atstovų palinkėjimais. Renginyje dalyvavo Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, universitetų, LR Vyriausybės, verslo asociacijų ir įmonių atstovai. Tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto tarptautinio verslo mokyklos įsikursiantis parkas turėtų skatinti Saulėtekyje besimokančius studentus ir mokslininkus kurti šiuolaikiškas įmones ir taikyti žinias, įgytas mokslo įstaigose. Mokslo ir technologijų parke įsikurs atrinktos aukštųjų technologijų ir verslo paramos įmonės. Pasak Vilniaus miesto mero J. Imbraso, technologijų parkas išsiskirs ryšiais su Lietuvos universitetais, profesionalių paslaugų gausa. Tarp svarbiausių – technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės vadybos, rizikos kapitalo finansavimo, konsultacijų įmonių kūrimo ir plėtros. “Šiandien išskirtinis įvykis, Lietuvos pažangos ir progreso rodiklis. Džiaugiamės ir didžiuojamės tuo, ką pasiekėme. Tai ambicingas projektas. Nuo idėjos gimimo praėjo 3,5 metų, tačiau pajudėjome į priekį. Tai mokslo ir verslo visuomenei svarbi data ir objektas”,- sakė Vilniaus miesto meras J. Imbrasas.

Šis straipsnis tai tarsi termino gimimas ir pristatymas. Intelektinės IT sistemos (intelligent IT systems) tai – informacinių technologijų sistemos, kurių planavimo, projektavimo, kūrimo ir veikimo metu procesai glaudžiai bendradarbiauja su žinių vadybos metodais ir modeliais. Kodėl žmonės darbe daro klaidų? Kiekvienas darbuotojas yra individualus, kiekviena darbo diena ypatinga ir kartais komplikuota, dėl didelių informacijos srautų, slegiamos įtampos, asmeninio gyvenimo rūpesčių ar net emocinio išsekimo. Dėl šių ir kitų priežasčių darbuotojai klysta. Tai natūralu, tačiau to galima išvengti. Intelektinė IT sistemos po darbo nekankina namuose žmona arba vyras negrįžta išgėręs, darbe viršininkas nekelia nemalonios aplinkos ir t. t. Taigi akivaizdus intelektinės IT sistemos pranašumas prieš paprastą darbuotoją ne tik dėl klaidų išvengimo, o svarbiausia, kad kiekviena klaida yra nuostolis, kurį galime išreikšti pinigais. Kuo skiriasi naujos kartos intelektinės IT sistemos nuo IT sistemų? O dabar šiek tiek rimčiau. Šių laikų kontekste pastebima tendencija, kad įvairios disciplinos papildo viena kitą. Tarpdiscipliniškumo atveju mokslo šakos integruojamos viena į kitą, tačiau visada turi būti išlaikyta pusiausvyra. Visu pirma, tai naujas IT specialistų požiūris ir kitokia vartotojo analizė. Naujos kartos intelektinės IT sistemos nebegalės sėkmingai funkcionuoti be lygiagrečios, nenutrūkstamos žinių vadybos analizės.

Vidaus reikalų ministerija pradeda rinkti paraiškas naujiems viešiesiems interneto prieigos taškams (VIPT) visoje Lietuvoje steigti ir jau veikiantiems modernizuoti. Įstaigos ir organizacijos, norinčios savo patalpose įsteigti viešąjį interneto prieigos tašką ar modernizuoti jau esamą, paraiškas turėtų pateikti iki šių metų vasario 15 dienos. Naujieji VIPT steigiami Vidaus reikalų ministerijos, įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą “Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra”. 2007 m. kaimiškosiose Lietuvos vietovėse duris atvers dar 400 viešųjų interneto prieigos taškų, kuriuose bus galima nemokamai naudotis internetu. Įsteigus šiuos taškus, Lietuva taps viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal viešosios interneto prieigos taškų skaičių – mūsų šalyje jų bus 875. Projekto administravimo konkursą laimėjo ir įgyvendinimo darbus pradėjo partnerių – asociacijos “Langas į ateitį”, UAB S4ID, Kauno technologijos universiteto – konsorciumas. Projekto “Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra” įgyvendinimo metu esamas viešųjų interneto prieigos taškų tinklas bus plečiamas į nuošalias kaimo vietoves, įsteigiant 400 naujų ir modernizuojant 83 kaimiškose vietovėse nuo 2002 m. veikiančius VIPT taškus. VIPT bus steigiami tose Lietuvos vietovėse, kuriose iki šiol dėl nepakankamų komercinių iniciatyvų ar techninių galimybių nėra viešosios interneto prieigos.

Vakar LR ūkio ministro įsakymu “Saulėtekio slėnio” mokslo ir technologijų parkui skirta per 10,5 mln. litų siekianti Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama. Visa “Saulėtekio slėnio” mokslo ir technologijų parko plėtros projekto vertė – daugiau nei 28 mln. litų. 6 mln. litų projektui įgyvendinti skiria Vilniaus miesto savivaldybė, iki 12 mln. litų bus skirta iš banko paskolos lėšų. Įgyvendinus “Saulėtekio slėnio” projektą, beveik 2,4 ha teritorijoje Saulėtekyje bus sukurtas žinių ekonomikos branduolys – erdvė, palanki inovacijoms ir verslumui. Pirmojo projekto etapo metu numatoma pastatyti 6300 kv. m ploto pastatą, kuriame įsikurs aukštųjų technologijų ir verslo paramos įmonės, atrinktos pagal iš anksto patvirtintus kriterijus. Iki 900 kv. m parko ploto numatoma skirti verslo inkubatoriui, kuriame patalpas lengvatinėmis sąlygomis galėtų nuomotis pradedantys veiklą verslininkai. Iš viso žinių ekonomikos branduolyje ketinama sukurti iki 50 tūkst. kv. m ploto infrastruktūros, skirtos aukštųjų technologijų įmonių plėtrai. Kuriamo mokslo ir technologijų parko įmonėms numatoma teikti įvairias profesionalias konsultacines, pagalbos verslui paslaugas.

Lapkričio 17 dieną Lietuvos verslo paramos agentūroje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė pasirašė sutartį dėl 7,506 mln. Lt paramos teikimo Panevėžio mokslo ir technologijų parkui (MTP) kurti. Dar 400 tūkst. Lt projektui įgyvendinti numato skirti Panevėžio miesto savivaldybė. Projektą Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendins kartu su VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parku. Įgyvendinant MTP, kurį sudarys verslo inkubatorius ir mokslinių tyrimų centras, projektą J.Žemgulio gatvėje bus pastatytas MTP pastatas, atlikti reikiami rekonstrukcijos darbai, įsigyta visa reikiama kompiuterinė įranga ir baldai administracijos darbui. Panevėžio MTP miesto ir regiono technologinėms įmonėms, mokslininkams tyrėjams praktiškai panaudojamą ir patogią infrastruktūrą – biurų ir laboratorijų patalpas (iš viso apie 3200 kv. m). “Tikiuosi, kad Panevėžio MTP turės didžiulės įtakos didinant ne tik miesto, bet ir visos apskrities verslumą, atveriant galimybes pasireikšti technologijų kompanijoms, mažinant kvalifikuotos darbo jėgos emigraciją, stiprinant Panevėžio švietimo potencialą”, – teigia Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas. MTP kūrimo projektą planuojama įgyvendinti 2008 metų viduryje. 2005-2006 metais Panevėžio miestas gavo 84,831 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramą įvairiems verslo skatinimo projektams. Bendra jų vertė -173,429 mln. Lt.

Vilnius domisi sėkmingiausiais Suomijos žinių ekonomikos plėtros pavyzdžiais ir galimybe bendradarbiauti naujosios ekonomikos srityje. Helsinkyje vykusio žinių ekonomikos forumo “Vilnius–Helsinkis: Inovacijų politika, mokslas ir technologijos” metu Vilniaus miesto delegacija apsilankė vienuose didžiausių Europoje technologijų parkuose “Technopolis PLC” bei Helsinkio verslo ir mokslo parke, susipažino su Helsinkio miesto patirtimi diegiant inovacijų politiką ir verslo plėtros strategiją. Siekdamas skatinti žinių ekonomikos plėtrą ir keitimąsi patirtimi, šį forumą inicijavo Vilniaus bendradarbiavimo su užsienio šalių miestais tarybos Šiaurės Europos šalių miestų komitetas. Lietuvos sostinei forume atstovavo Savivaldybės, Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, VšĮ “Saulėtekio slėnis” vadovai bei Suomijoje verslą plečiančių įmonių “BOD Group” ir “Acme Baltija” vadovai. Žinių ekonomikos branduolio “Technopolis PLC” penkiuose technologiniuose centruose jau yra įsikūrę apie 900 įmonių ir kasmet įsikuria dar apie 50 naujų. Per metus čia sugeneruojama apie 300 naujų verslo idėjų. Pavyzdžiui, šiandien visame pasaulyje žinoma “Nokia” gimė būtent “Technopolyje PLC”. Šių metų pradžioje lankydamiesi Vilniuje, šio parko vadovai išreiškė pageidavimą per artimiausius 25 metus investuoti į “Saulėtekio slėnio” technologijų parko infrastruktūros bei paramos verslui paslaugų plėtrą.

Informacinės visuomenės plėtrą skatinantis aljansas „Langas į ateitį“ paskelbė apie visuotinius gyventojų mokymus naudotis internetu ir pakvietė šalies gyventojus registruotis į nemokamus interneto kursus. Mokymų pradžios paskelbimo renginyje projekto vykdytojus atvyko pasveikinti LR Prezidentas Valdas Adamkus. Aljansas per dvejus metus kompiuterinio raštingumo apmokys 50 000 Lietuvos gyventojų. Tam bus panaudotos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – „Langas į ateitį“ gavo 8,4 mln. Lt paramą iš Europos socialinio fondo agentūros (ESFA). Aljansas vykdo gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymo projektą „Lietuvos e. piliečio kompiuterinio raštingumo pradmenys“ pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2.2. priemonės 4-ą veiklų sritį „Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas“. Projektas skirtas spręsti šiuo metu egzistuojančias nepakankamo gyventojų kompiuterinio raštingumo problemas. „Šiandien Lietuvoje veikia beveik 500 interneto centrų, kuriuose gyventojai gali nemokamai naudotis internetu.

Aštunto dešimtmečio pabaigoje, JAV ekonomika ėmė sparčiai augti. Šį augimą sąlygojo gana greitas informacinių technologijų adaptavimas šalies ekonomikoje. Dėl šios priežasties Vakarų Europai teko susidurti su rimtais išbandymais, kadangi Europos valstybės vis sunkiau galėjo konkuruoti su JAV. Šis ekonominis – technologinis Vakarų Europos atsilikimas nuo JAV ir Japonijos buvo pavadintas simbolišku “Eurosklerozės” vardu. Bendrosios rinkos programos parengimas ir sėkmingas jos įgyvendinimas leido Europos Bendrijai išvengti rimtesnės krizės. Bendrosios rinkos programos atsiradimą iniciavusi Europos Komisija su EB valstybių vadovų pritarimu ėmėsi iniciatyvos megzti ryšius su Europos valstybių pramoninkais ir remti mokslinių tyrimų ir plėtos projektus, kuriuose dalyvaudavo iš karto kelių EB valstybių mokslinių tyrimų centrai ir pramonės įmonės. Taip Europos integracijos kontekste pradėjo veikti net kelios svarbios Bendrijos finansuojamos technologijų plėtros programos, kurios tapo svarbiu, o kartais ir lemiamu finansiniu instrumentu, kurio pagalba, JAV ir Japoniją besivejančioms europiečių įmonėms buvo sudarytos prielaidos rimčiau konkuruoti. Kita vertus, Bendrijos skiriamos finansinės paramos dalį, mokslo ir vystymo reikalams, turėjo papildyti bendrosios rinkos sukūrimo programa, kurios parengimo ir įgyvendinimo iniciatyvos ėmėsi nuo 1985 metų Žako Deloro (Jacques Delors) vadovaujama Europos Komisija.

Vidaus reikalų ministerija ir verslo paramos informacinės visuomenės plėtrai aljansas “Langas į ateitį” Lietuvoje pernai įsteigė dar 100 nemokamų interneto centrų. Šią žinią antradienį Vilniuje žurnalistams paskelbęs vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas teigė, jog steigdami tokius interneto centrus šioje srityje mažiname skirtumą tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos daugumos šalių. Premjero patarėjas Renaldas Gudauskas pažymėjo, kad sparti interneto plėtra Lietuvoje sudaro sąlygas teikti daugiau viešųjų elektroninių valdžios institucijų paslaugų, prieinamų ir didžiausiuose šalies miestuose, ir atokiuose kaimuose. “Langas į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė minėjo, kad pagal bendrą “Langas į ateitį” ir VRM projektą įsteigti interneto centrai įsikūrė 44 bibliotekose, 10 “Lietuvos pašto” skyrių, 8 seniūnijose, 23 prekybos tinklo “SIMAS” taškuose ir 15 įvairių organizacijų. Šis projektas įgyvendintas pagal sutartį, pasirašytą 2002 m. gruodį ir numatančią šalies verslo lyderių įsteigtos asociacijos ir Vyriausybės bendrą veiklą steigiant viešuosius interneto prieigos centrus.

Siekiant užtikrinti pakankamą projektų, finansuotinų iš ES Struktūrinių fondų skaičių, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie LR Vyriausybės kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), šiandien, gruodžio 15 d., pradėjo preliminarių paraiškų vertinimo konkursą. Preliminarių paraiškų teikėjai pagal Bendrojo programavimo dokumento (BPD) prioriteto „Gamybinio sektoriaus plėtra“ priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ gali teikti paraiškas CPVA iki 2004 m. sausio 30 d. Preliminarių paraiškų vertinimo konkurso paskirtis – išsiaiškinti kiek yra galimų projektų informacinės visuomenės srityje ir įvertinti pareiškėjo preliminaraus projektinio pasiūlymo atitikimą BPD priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ specifiniams kriterijams. Preliminarių projektų vertinimą atliks vertinimo komisija, sudaryta iš CPVA ir IVPK atstovų. Komisija įvertins, ar pareiškėjas ir jo siūlomas projektas atitinka preliminarių paraiškų teikėjams skirtose gairėse nustatytus reikalavimus ir pateiks išvadas dėl projekto atitikimo BPD priemonei. Šio konkurso metu lėšos skirstomos nebus.