|

Reikalai su policija

Keletas žmonių bei esanti situacija mane tiesiog privertė parašyti šį blogą. Noriu užduoti Jums klausimą. Negi neesate mokėję policininkams ir niekada negirdėjote apie mokamus kyšius?niekada nematėte kaip patys pareigūnai pažeidinėja taisykles? Kai važiuodami kalba telefonu, daro visiškai nesuvokiamus manevrus, stipriai viršyja leistiną greitį? Važiuotų be saugos diržų? Neblaivūs sėstų prie vairo? Tokia nuomonė susidaro perskaičius kai kuriuos komentarus. Negi nemanote, kad reiktų kaip tik apie tai kalbėti. Kodėl kalbame apie STT leidžiamas per dideles galias, o neužsimename, kad ir be jų yra daugybė žmonių, kuriems yra leidžiama daryti viskas, ką jie nori. Sutinku. Klysti yra žmogiška, tik kodėl policijos pareigūnai turi teisę išsisukti, o mes paprastieji kaip įmanydami stengiames pakeisti situaciją. Kartais susidaro toks įspūdis, jog grįžtame į sovietinius laikus. Kada nebuvo galima pasakyti blogai apie tuometinę valdžią. Mano situacija ne išimtis. Vos tik paminėjus tiesą apie „angelų sargų” daromus nusižengimus vietoj to, kad būtų bandoma spręsti problemą, jie bando užčiaupti žmogų. Kodėl žmogui, kuris nesivežioja tam tikros pinigų sumos su savimi ar tiesiog nėra drąsūs, kad susitarti yra išrašoma bauda. Kai tuo tarpu žmonės, kurie visada turi pinigų išsisuka. Kai tik yra greičio sumažinimas mes visada žinome, kad kelio gale gali stovėti ekipažas ir neduok Dieve viršysit 9km/h, jūsų laukia ilgas pokalbis.

|

Gyventojai policijai teberašo neigiamą pažymį

Pareigūnai ir visuomenė skirtingai vertina kriminogeninę padėtį, policijos darbo efektyvumą bei atsakomybę už saugumą. Beveik pusė šalies gyventojų nesijaučia saugūs savo gyvenamojoje vietovėje ir dėl to kaltina policiją. Tuo tarpu pareigūnai nėra linkę prisiimti atsakomybės ir nurodo, kad savo saugumu pirmiausia turi rūpintis pati visuomenė. Tokios skirtingos pozicijos išryškėjo pernai gruodį atlikus gyventojų ir policijos pareigūnų nuomonės tyrimą. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo departamento vyriausioji specialistė dr. Eglė Vileikienė teigė, kad sociologiniu tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina viešojo saugumo įstaigų darbą, saugumo jausmą ir nusikaltimų kontrolę bei prevenciją. Visuomenės nuomonę siekta sulyginti su policijos pareigūnų požiūriu, todėl tie patys klausimai buvo užduoti ir kriminalinės policijos tyrėjams bei prevencijos padalinių darbuotojams. Apklausus daugiau kaip 2 tūkst. respondentų, išaiškėjo, kad gyventojai ir pareigūnai tarp skaudžiausių viešojo saugumo problemų vienbalsiai įvardija turtinius ir nepilnamečių įvykdomus nusikaltimus bei eismo saugumą. Skirtingai nei policija, žmonės dar linkę akcentuoti smurtinius nusikaltimus: nužudymus, sunkius kūno sužalojimus ir išžaginimus. “Tikėtina, kad tokiems gyventojų vertinimams turėjo įtakos žiniasklaidoje dažnai minimi sunkūs smurtiniai nusikaltimai”, – įsitikinusi E.Vileikienė.

|

Šiandieninė padėtis policijoje, taškai ant “i”

Šiandien policija prarado pačius geriausius ir labiausiai patyrusius pareigūnus – ši frazė skamba privačiuose pokalbiuose gana dažnai. Kalbama, jog mūsų policija prastai dirba dėl kadrų trūkumo, dėl visiško nebuvimo motyvacijos ir socialinių garantijų. Šiai dienai yra tik vieną privilegija – po 20 tarnybos metų policininkas gali išeiti į pensiją. Policijos komisariatuose šiai dienai nekomplektas siekia 20-25%, ar tai nėra baisūs skaičiai. Šiandien policija išgyvena giliausią krizę per 17 metų. Tokiomis sąlygomis priversti pareigūną dirbti kokybiškai ir atsakingai žiūrėti į savo pareigas praktiškai neįmanoma. Kas prisiims atsakomybę dėl lašas po lašo ištirpusių policijos įstaigose pareigūnų. Ne taip apmaudu, kai patyrę policijos pareigūnai išeina dirbti į kitas valstybines institucijas. Kur kas apmaudžiau, kai jie išeina į privačias įmones. Jie ten išeina tikrai ne todėl, kad ten darbas labai įdomus, bet todėl, kad ten žymiai didesni atlyginimai. Dar blogiau, kai išvyksta geresnio gyvenimo paieškoms į užsienį. Dažnai net iš politikų išgirstame , jei dirbti tokiomis sąlygomis Lietuvoje nepatinka, tai galima važiuoti į užsienį. Tai labai tipiškas šiandieninės visuomenės, valdžios ir visos politinės sistemos požiūris. Šiai dienai policininkų algų problema laikoma ne valstybės, o pačių policininkų problema. Atvykę į svečius kolegos dažnai pakraupsta pamatę, kokiomis sąlygomis tenka dirbti Lietuvos pareigūnams.

|

Degraduojanti policija ir apatiška valdžia bejėgė prieš karą keliuose

Korupcija, nevaldoma policijos pareigūnų savivalė ir smurtas, dokumentų klastojimas ir melas, kultūringo bendravimo stoka – ne sukurtas, o realus Lietuvos policijos įvaizdis. Jį kuria ne piliečiai, o pati policija, dumianti akis ir sėkmingai imituojanti kovą prieš karą keliuose. Deja, Lietuvos policijos svarbiausias uždavinys ne preventyvūs veiksmai, pagalba piliečiui, visuomenės informuotumo ir sąmoningumo didinimas, o įvairaus pobūdžio psichologinėmis represijomis ir smurtu pagrįsta gaudymo ir baudimo sistema. Sovietinės milicijos darbo metodai, begalinis kyšių alkis ir kovinė patirtis neatsiejama nuo nepriklausomos Lietuvos policijos pareigūnų. Kita vertus, vairavimo kultūros chamizmas ir menkas vairuotojų suvokimas apie riziką keliuose varo į neviltį net patį geriausią policininką. Psichoanalitikai padarytų prielaidą, jog policijos degradavimas prasideda nuo tam tikra prasme degraduojančios visuomenės – pareigūnų elgesys yra tam tikras visuomenės atspindys. Ir tai nebūtų klaidinga prielaida, jeigu policijos pareigūnui negaliotų kur kas aukštesni etikos ir moralės standartai, unikali misija ir svarbūs uždaviniai, nebūtų aukštesnė teisinio išsilavinimo kartelė. Būtent tai ir verčia iš policininko tikėtis ko kito, nei tai, ką kasdien patiria vairuotojai ir keleiviai – nekultūringą policininkų elgesį, atsainumą, korupciją, melą, nekompetenciją, nevaldomą jėgos demonstravimą ir net smurtą.

Skundus dėl antstolių veiklos tyrusi komisija pripažino dalį problemų pagrįstomis

Teisingumo ministro Petro Baguškos sudaryta speciali komisija, tyrusi skundus dėl Klaipėdos antstolių veiklos, patvirtino, kad pareiškėjų pretenzijos pagrįstai verčia tobulinti antstolių veiklą. Šių metų spalio 4 d. teisingumo ministras sudarė komisiją ištirti Teisingumo ministerijoje gautus skundus dėl Klaipėdos regiono antstolių veiksmų. Komisijos vadove paskirta teisingumo viceministrė Eglė Radušytė. Siekdama kuo išsamiau atlikti tyrimą, komisija j dar tą pačią spalio 4 dieną apsilankė kai kurios Klaipėdos miesto antstolių kontorose – antstolio Aleksandro Selezniovo, antstolių Albino Zenkevičiaus ir Zeno Zinkevičiaus, antstolės Vidos Daugiadienės bei antstolių Linos Uniokaitės ir Marytės Trijonienės kontorose. Po šio apsilankymo pareiškėjų keltos problemos dėl pasyvaus antstolių darbo kai kuriose bylose buvo išspręstos – antstoliai nedelsiant ėmėsi reikalingų veiksmų. Apibendrinusi tyrimo rezultatus, komisija pateikė teisingumo ministrui keletą išvadų ir pasiūlymų. Visų pirma pasiūlyta patobulinti kai kuriuos teisės aktus, reglamentuojančius sprendimų vykdymo procesą. Pvz., pasiūlyta svarstyti galimybę numatyti konkretų terminą, per kurį antstolis turi ištaisyti teismo nurodytus jo procesinių veiksmų trūkumus, jei termino nenustato teismas. Be to, komisija nustatė, kad ir ministerijos tarnautojai, kurie nagrinėja skundus dėl antstolių veiklos, dažnai formaliai informuoja pareiškėjus apie tai, jog skundus dėl tokių veiksmų nagrinėja teismai.

|

Sostinės Savivaldybė stebisi Generalinės prokuratūros požiūriu į viešojo intereso gynimą

Vilniaus miesto savivaldybę nustebino LR Generalinės prokuratūros išplatintas viešas pranešimas, kuriuo buvo pranešta, esą Generalinė prokuratūra negali ginti viešojo valstybės intereso ir todėl neketina nieko daryti kad būtų panaikintas sprendimas, suteikiantis valstybinės svarbos projekto statusą Gariūnų turgavietei. Šį viešą pranešimą galima vertinti kaip biurokratinio atrašymo ir neveikimo pateisinimo pavyzdį, kuris galėtų papildyti tokių istorijų kaip Vilniaus koncertų ir sporto rūmų perėjimo privatiems asmenims, Profsąjungų rūmų skandalingo pardavimo ir kitų sąrašą, kai Prokuratūra užuot gynusi viešą visuomenės interesą pateikė panašius biurokratinius atsakymus. Įdomu ir tai, kad Prokuratūra viešą pareiškimą išplatino, nepateikusi tiesioginio atsakymo Savivaldybei. Keista, kad užuot įvertinusi pateiktus argumentus ir ištyrusi Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, LR Seimo antikorupcijos komisijos ir kitų institucijų surinktą medžiagą Generalinė prokuratūra paskubėjo pareikšti, kad negali kreiptis į Konstitucinį teismą ir patarė Vilniaus miesto savivaldybei savo argumentus perduoti Seimui. Beje, Savivaldybė jau prieš pusmetį kreipėsi į Seimą šiuo klausimu, tačiau Seimui nepriėmus jokio sprendimo, ieško kitų kelių kaip sutrukdyti įgyvendinti visuomenei ir miestui nenaudingą sprendimą. Savivaldybės nuomone, Prokuratūros teiginiai liudija nenorą daryti ką nors, kas gali būti nenaudinga atskiroms verslo grupuotėms ar politinėms partijoms.

|

Prezidentas R.Paksas kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydamas ištirti V.Pociūno žūties aplinkybes

Partijos Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) pirmininkas, prezidentas Rolandas Paksas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną dėl VSD karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje ištyrimo. Kreipimesi rašoma, kad V. Pociūno žūtis Baltarusijoje sukėlė didžiulį rezonansą visuomenėje. Žiniasklaidoje pasirodančios versijos, susijusios su šios tragedijos aplinkybėmis, politikų pasisakymai bei vertinimai kelią sumaištį bei įtampą. R.Paksas prašo generalinį prokurorą atkreipti ypatingą dėmesį į šią bylą ir pateikti visuomenei aiškų atsakymą dėl V. Pociūno žūties aplinkybių. “Tikiuosi, kad ši byla bus profesionaliai ištirta ir nesulauks tokio likimo, kaip Juro Abromavičiaus žūties arba Bražuolės tilto susprogdinimo bylos”, rašoma R.Pakso kreipimesi. Partija Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) atkreipia dėmesį į tai, kad V.Pociūnas turėjo daug informacijos apie perversmą prieš prezidentą R.Paksą, galimai kompromituojančią to perversmo organizatorius. Plačiai pasklidę konservatorių – aktyvių perversmo prieš R.Paksą dalyvių – bandymai susieti V. Pociūno žūtį su jo nuopelnais apkaltos procesui, kelia pagrįstų įtarimų, kad V.Pociūno turima informacija galėjo jiems patiems turėti neigiamų pasekmių.

Bausti nepažeidžiant žmogaus teisių

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi pilietis, nurodydamas, kad pernai vasarą poilsiaujant prie Veprių ežero, Vievio apylinkėse, įvyko konfliktas su Kaišiadorių miškų urėdijos miškų apsaugos inžinieriumi A.Babiedu, kuris surašė pareiškėjui administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl neva pažeistų miško lankymo bei mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių pažeidimų. Negana to, kad pareigūnas neturėjo tam reikiamų teisių ir viršijo savo įgaliojimus, jis poilsiautojų akivaizdoje grasino tarnybiniu ginklu, pridėjęs jį prie žvejo smilkinio žadėjo nušauti, isteriškai rėkė ir kitaip gąsdino poilsiautojus. Nors po šio incidento žmonės raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad būtų įvertinti pareigūno veiksmai bei išsiaiškinta susidariusi situacija, tačiau iš ten gautas atsakymas buvo vienpusiškas ir neobjektyvus, juo ginamas įgaliojimus viršijęs pareigūnas. Tai, kad pareigūnai neteisūs, pareiškėjo teigimu, įrodo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas, tenkinęs skundą ir panaikinęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

|

Generalinė prokuratūra nepanoro pyktis su Darbo partija

Lietuvos krikščionys demokratai, vadovaudamiesi LR Civiliu kodeksu, kuris numato, kad prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams, turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo į teismą, 2006-02-28 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami inicijuoti Darbo partijos veiklos tyrimą, siekiant apginti viešąjį interesą. Prašyme LKD pirmininkas Valentinas Stundys ir LKD valdybos pirmininkas Ignas Vėgėlė abejojo, ar Darbo partija, išplatindama informaciją apie privačios įmonės, valdomos jos vadovo, ekonominę plėtrą, netenkino Darbo partijos vadovo p. V. Uspaskich ekonominių interesų reklamuojant Koncerno – UAB “Vikonda” veiklą. Taip pat prašyta ištirti , ar Darbo partija nevykdė neleistinos veiklos, kai spaudoje buvo paskelbti faktai apie Darbo partijos specialios grupės kūrimą, kuri rūpintųsi, kad kuo daugiau partijos narių būtų įdarbinta valstybės tarnyboje. Galiausiai Lietuvos krikščionys demokratai, primindami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2005 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad tuometinis Ūkio ministras ir Seimo narys V. Uspaskich neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto ir pažeidė atitinkamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nerimavo, kad p. V. Uspaskich neišvengia situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja pačios partijos, t.y. juridinio asmens interesams, pažeidžia lojalumo ir sąžiningumo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu reikalavimus.

|

Advokatų kontora Saladžius ir partneriai (Vilnius)

Advokatų kontora Saladžius ir partneriai specializuojasi verslo teisėje. Kontoros advokatai puikiai išmano tokias teisės sritis, kaip įmonių ir komercinė teisė, finansų teisė, bankininkystė, informacinių technologijų teisė, intelektinės nuosavybės teisė, darbo teisė ir ginčų sprendimas. Advokatų kontora yra žinoma kaip puikiai atliekanti teisinius patikrinimus, konsultuojanti susiliejimų ir įsigijimų klausimais, patarianti įmonių restruktūrizavimo klausimais, ruošianti sudėtingas komercines sutartis ir įvertinanti jų efektyvumą, sprendžianti darbo teisės klausimus, konsultuojanti privatizavimo bei kitais sudėtingų sandorių klausimais. Mūsų kvalifikuotų specialistų komanda suburta iš į verslą orientuotų ir novatoriškų advokatų-praktikų, kurie pasiruošę suteikti aukštos kvalifikacijos įvairias teisines paslaugas savo klientams. Advokatų kontora Saladžius ir partneriai teikia teisinę pagalbą verslo bendrovėms ir finansų institucijoms, taip pat valstybinėms institucijoms bei įmonėms Lietuvoje. Mūsų klientai yra tiek Lietuvos, tiek užsienio įvairių verslo sričių, tokių kaip didmeninė ir mažmeninė prekyba, energetika, telekomunikacijos, informacinės technologijos, finansinės paslaugos, farmacija ir lengvoji pramonė, atstovai. Mūsų teikiamos paslaugos yra orientuotos į kiekvieno kliento poreikius ir verslo specifiką.