Kategorija: Miestai

Šventosios Dvasios bažnyčia

Vėlyvojo baroko stiliaus Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia, garsėjanti savo požemiais, stovi senamiestyje, Dominikonų gatvėje. Bažnyčia šiuo metu visiškai įsiliejusi į gatvę ir šliejasi į gretimus pastatus. Jos vargonai – vieni seniausių Lietuvoje, išlikę nuo XVIII a. Bažnyčia taip pat žinoma, kaip Vilniaus Dominikonų bažnyčia, dėl šalia buvusio dominikonų vienuolyno. Tai lenkų bažnyčia – pamaldos laikomos tik lenkų kalba. Manoma, kad pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1323 metais, valdant Gediminui, o 1408 m., valdant Vytautui, čia buvo pradėta statyti gotikinė Šventosios Dvasios bažnyčia....

Vilniaus Katedra

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (arba tiesiog Vilniaus katedra) stovi Vilniaus senamiestyje. Prie katedros stovi varpinės bokštas. Manoma, kad pirmoji Katedra buvo pastatyta XIII a. pagoniškos šventyklos vietoje Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštui 1251 m. paminėti. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla. 1387 m. Jogailos rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis. Per ilgus istorijos vingius griauta, atstatyta, renovuota, ne kartą degė....

Taikomosios dailės muziejus

Taikomosios dailės muziejus įkurtas 1987 m. atstatytame Vilniaus Žemutinės pilies XVI a. Senajame arsenale. XVI a. viduryje Vilniaus arsenalas buvo vienas didžiausių Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Jis pastatytas ant XII–XIV a. medinių pastatų, grindinių ir Žemutinės pilies gynybinių sienų liekanų. Išlikusių ankstyvųjų Vilniaus miesto kultūrinių sluoksnių fragmentų galime pamatyti Arsenalo rūsyje įrengtoje ekspozicijoje. Arsenalas atstatytas ir muziejui pritaikytas pagal architekto Evaldo Purlio projektą. Atstatant Arsenalą ir jį pritaikant muziejaus reikmėms, atkurta XVI a. vėlyvosios gotikos erdvinė struktūra ir planas, XVII a. pradžios renesansiniai...

Vilniaus Televizijos bokštas

Vilniaus Televizijos bokštas — aukščiausias pastatas Lietuvoje. Pastato aukštis 326,5 metro, svoris apie 25 000 - 30 000 t. Televizijos bokštas pradėtas statyti 1974 m. gegužės 31 d., o baigtas ir patvirtintas eksploatuoti 1981 m. sausio 30 dieną. Bokšto pagrindas yra apskritimo formos. Jo skersmuo 38 m, storis - 1,5 m. Televizijos bokšto kamieno aukštis yra 190 m (18 aukštų). Jis yra tuščiavidurio, į viršų siaurėjančio vamzdžio formos, kurio apatinės dalies skersmuo yra 15 m, o viršutinės - 8 m. Sienų storis nuo...

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Vilniaus evangelikų liuteronų bendruomenės kvartale Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojaus Radvilos Juodojo iniciatyva 1555 m. buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, po karų ir gaisrų kelis kartus atstatyta. 1739 m. buvo padėtas esančios šventovės kertinis akmuo. Statyboms vadovavęs žymus architektas J.K. Glaubicas suprojektavo ir puošnų rokokinį altorių. 1941 m. bažnyčia buvo uždaryta, joje įrengta krepšinio salė. 1988 m. bažnyčia grąžinta liuteronams. Dėl puikios akustikos čia vyksta koncertai....

Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus

Muziejaus rinkinius sudaro autentiški Varvaros ir Grigorijaus Puškinų laikotarpio baldai ir namų apyvokos daiktai, dailės kūriniai, didelė biblioteka, nuotraukos, laiškai, laikraščiai bei žurnalai. Taip pat čia saugoma keletas baldų, kurie priklausė poetui A. Puškinui: du krėslai ir kortų stalelis. Literatūrinį A. Puškino muziejaus ansamblį sudaro buvęs dvaro gyvenamasis namas, 18 ha parkas su tvenkiniais, šeimyninės kapinaitės ir Šv. Varvaros koplyčia, skulptoriaus B. Vyšniausko sukurtas paminklas A. Puškinui. Šią ekspoziciją sudaro 6 autentiškai apstatyti XIX a. pabaigos kambariai. Juose eksponuojami baldai, papuošti Puškinų giminės...

Markučių dvaro sodyba

Medinį dviejų aukštų vasarnamį 1857 metais pastatė Markučius nupirkęs generolas inžinierius Aleksejus Melnikovas. 1875 m. A. Melnikovo dukrai Varvarai ištekant už gvardijos poručiko Vasilijaus Moškovo, A. Melnikovas atidavė dvarą su jam priklausančiais 270 ha žemės kaip kraitį. Po poros metų pora išsiskyrė. Dar po kelių metų (1880 m.) Varvara Sankt Peterburge susipažino su žinomo poeto Aleksandro Puškino jaunesniuoju sūnumi Grigorijumi. Vasarnamį pertvarkę į namą, kuriame galima gyventi ir žiemą, 1899 m. jie persikėlė gyventi į Markučius. Grigorijus Puškinas mirė 1905 m., o Varvara...

Kairėnų dvaras

Kairėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1545 m. Pirmaisiais jo statytojais laikomi Isakovskiai, kurie čia pastatė renesansinius vieno aukšto medinius dvaro rūmus bei suformavo parką. XVIII a. dvarą perstatė ir atnaujino parką bei tvenkinius tuometiniai jo savininkai Lopacinskai. Tačiau XVIII a. pabaigoje rūmai ir keletas ūkinių pastatų sudegė. Buvo pastatyti nauji rūmai, o senųjų vietoje - medinė koplytėlė. Per pirmąjį pasaulinį karą dvaras labai nukentėjo - nugriauti mediniai rūmai, dar keletas pastatų. 1933-1974 m. dvare buvo įrengta psichoneurologinė ligoninė. 1974 m. pastatai ir...

Markučių parkas

Markučių vietovė, tiesa, kitu vardu minima jau nuo XIV a. Jogailos raštuose. Visais laikais ji pasižymėjo itin gražiu kraštovaizdžiu. Dabartinis parkas sukurtas tik XIX a. Jį sukūrė inžinierius Aleksejus Melnikovas, užsibrėžęs padaryti čia angliško stiliaus parką. Parkas turėjo būti 15 ha . Buvo sudaryta sutartis su sodininku, kuris turėjo priešais statomą namą klombose pasodinti 1000 medžių ir krūmų. Parke augo reti medžiai, buvo didelis sodas. Ypatingą grožį parkui jau tada suteikė tvenkiniai, kurie išliko iki šių dienų, tačiau pats parkas pasikeitė ir dabar...

Puškinų koplyčia

Puškinų koplyčią sugalvota statyti 1903 m. Pastatyta ji per trejus metus. Ji pašventinta Šv. Varvaros vardu ir buvo išpuošta Varvaros Puškinos rankdarbiais. Koplyčia stovi Markučių parke, greta Puškinų sodybos. Greta koplyčios esančiose kapinaitėse ilsisi Grigorijus ir Varvara Puškinai. Kurį laiką koplyčia piklausė Stačiatikių bažnyčiai, šiuo metu ji yra savivaldybės žinioje....