Lenkijos valdžia svarsto apie galimybę taikyti apribojimus lenkų žiniasklaidą valdančioms JAV ir Vokietijos žiniasklaidos įmonėms, kadangi šios visuomenę nuteikinėja, kad lenkų politikai esą priima blogus sprendimus. Vienas iš šalies lyderių Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) paskelbė, kad bus panašus įstatymai kaip Prancūzijoje, kur galioja vieni griežčiausių žiniasklaidą reglamentuojančių teisės aktų.
Bandymas susidoroti su profesoriumi Algirdu Degučiu galėtų būti pavyzdžiu, kaip Lietuvoje, nustumiant į šešėlį tikrąsias problemas, iš nieko kurpiami skandalai. Simboliška, kad prieš kelis mėnesius vienas video pokalbis su juo vadinosi „Tremtyje mus vadino fašistais, Lietuvoje – maskoliais“. Dabar persekiojimas kartojasi, tik su kitais epitetais.
Po Nepriklausomybės praradimo 2008 – 2015 m. naujiesiems Lietuvos šeimininkams (pirmiausia – JAV) reikėjo psichologiškai pripratinti visuomenę prie naujų sąlygų. Efektyviausiai tą atlikti gali masinės informacijos priemonės, todėl šiam darbui jos buvo pasitelktos ir šį kartą. Iš kitų išsiskyrė užsienio kapitalo taip vadinamas „pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje – Delfi“. Į šį leidinį sulindo visi, gebantys rašyti, „naujojosios Lietuvos“ propagandistai. Tikra žvaigžde jų tarpe buvo Rimvydas Valatka. Iki 1990 –ųjų jis dirbo Tarybų Lietuvos įvairių leidinių redakcijose pareigybėse, kurias tradiciškai prižiūrėjo ir globojo KGB.
Kone kasdien girdimi pranešimai apie tai, jog teismuose vis dažniau atsiduria netinkamus internetinius komentarus rašinėjantys žmonės. Bet tai, regis, neatbaido aktyvių komentuotojų nuo veiklos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę. O kasmet augantis pradedamų ikiteisminių tyrimų dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę skaičius parodo kai kurių piliečių nesugebėjimą naudotis jiems įstatymų garantuojama žodžio laisve. Kaip teigia Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras Simonas Genys, besispecializuojantis tirti nusikaltimus asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, ikiteisminių tyrimų, susijusių su neapykantą kurstančiais internetiniais komentarais, skaičius Klaipėdoje itin išaugo šiais metais. Vien per spalio mėnesį buvo pradėta 16 tyrimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str., o per visus metus jų skaičius pasiekė 39. 2011 m. buvo atliekami 28 tokie tyrimai, o 2010 m. – tik 7. Pasak prokuroro, šiemet itin išaugusį šio pobūdžio tyrimų skaičių lėmė aktyviai veikiančios viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ veikla. Vien pagal šios organizacijos atstovų pareiškimus Klaipėdoje pradėta didžioji dalis, t.y. net 28 ikiteisminiai tyrimai, susiję su neapykantos kurstymu tautiniu pagrindu.
Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku. “Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis. Slaptai.lt savininkas G.Visockas pateikė savo nuomonę, kodėl demokratine valstybe tebelaikomoje Lietuvoje žurnalistai už savo profesinę veiklą vis dar persekiojami baudžiamąja tvarka ir tuo pačiu prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams. Svečią iš užsienio domino ir Lietuvos teisėjų Valerijaus Paškevičiaus bei Stasio Lemežio sprendimas solidžia pinigine bauda žurnalistą bausti ne už tai, ką korespondentas konkrečiai parašė, o už tai, ką galbūt galėjo pamanyti statistinis Lietuvos rinkėjas ir skaitytojas. “Reporteriai be sienų” atstovas teiravosi, ar beveik 50-ies tūkst. litų baudos nepajėgiančiam sumokėti žurnalistui neteks sėdėti kalėjime, ar ši finansinė našta netrukdo šiandieninei portalo Slaptai.lt veiklai.
Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas. Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš kažkur ištraukta sąvoka apie “statistiniui skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę”. Aukštesniųjų instancijų teisėjai, įskaitant ir Vilniaus apygardos teisėją Stasį Lemežį, šią nuostatą patvirtino. Taigi nuo šiol Lietuvoje baudžiant žurnalistus kriminalinėse bylose (kur viskas turi būti ypatingai tikslu) konkrečių kaltumo įrodymų nebereikia. Užtenka kaip vėzdu pamojuoti sąvoka apie kažkaip statistiniam skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę. Be abejo, su tokia lietuviškosios Temidės traktuote taikstytis negalėjau. Kreipiausi į Strasbūrą. Šiandien jau turiu pranešimą, jog mano byla Strasbūro teisme bus nagrinėjama. Turiu net pareiškimo “Visockas prieš Lietuvą” numerį – 46231/11. Tačiau noriu pabrėžti: aš – ne prieš Lietuvą. Ir ne prieš visą lietuviškąją teisėsaugą.
Vasario 8d, Mokytojų namuose Mediatekoje vyko diskusija “ACTA ir laisvi informacijos mainai”. Diskusijoje dalyvavo žurnalistas G. Gasiulis, architektas J. Ingelevičius, Piratų Partijos judėjimo atstovas J. Mikalauskas, stop-acta.lt atstovė J. Naujokaitytė, intelektinės nuosavybės teisės specialistai advokatas dr. S. Drazdauskas ir teisininkė D. Adomavičiūtė, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė G. Berasnevičiūtė, Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė. Gera iniciatyva, bet trūko konkrečių klausimų ir konkrečių atsakymų. Stop-acta.lt atstovė J. Naujokaitytė bandė užvesti ant kelio, bet dalyvių kalbos nukrypdavo apie autorines teises. Intelektinės nuosavybės teisės specialistas advokatas dr. Stasys Drazdauskas ACTA sutarties sakė iki galo neperskaitęs, bet iš dalies palietė esmę sakydamas, jog ACTA sutartyje yra neaiškumų, o tokia griežta sutartis leis radikaliai atkirsti interneto segmentus. Kitaip tariant, kyla grėsmė informacijos sklaidos laisvei.
Aš neklausiu, kiek kas nors galėjo sumokėti kokiam nors vienos-kitos ES šalies žemės ūkio ministrui, dalyvavusiam kažkokiuose slaptuose Europos Sąjungos būreliuose, sugalvojusiuose mums ACTA sutartį, nes visi juk žino – ministrai kyšių neima. Aš tik noriu parašyti, kad ACTA yra nukreiptas ne tik prieš piratus, bet prieš visus. Ir nuo tos sutarties nukentės visi – ir pensininkai, ir moksleiviai, ir studentai, ir supermamos, ir ūkininkai, ir bet kas kitas. Visi be išimčių. Išskyrus, aišku, kelias suinteresuotas grupes. Aišku, kad jokios neišvengiamybės, pasirašant ACTA, nebuvo. Ir aišku, kad visa tai – ne šiaip sau. Įdomu čia yra tai, kad Kazimiero Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija savo puslapyje jokio panašaus dokumento neskelbė, nors kažkokiu būdu ir dalyvavo, jį rengiant. Na, bent jau man nepavyko nieko apie tai surasti. Taip ar anaip, akivaizdu: kai sutartis dėl prekės ženklų apsaugos, piratavimo ir pan. rengia ŽŪM, tai čia panašiai, lyg šilumos tiekimą Vilniuje reguliuotų kokia nors žuvivaisos inspekcija, kuri savo veiksmus pagrindinėtų teleskopais.
Slaptai JAV ir Japonijos sukurta Anti-Counterfeiting Trade Agreement (ACTA) sutartis nori apriboti Europos Sąjungos (tame tarpe ir Lietuvos) žmonių laisvę. ACTA pažeidžia laisvo žodžio, žmonių privatumo teises ir prieštarauja pagrindiniams demokratijos, laisvos rinkos principams! Viskas daroma tik tam, kad intelektinę nuosavybę iškelti virš žmonių teisių, vardan vos didesnio pastarųjų šalių korporacijų pelno. Būtent tam ACTA sutartis buvo kuriame tokioje paslaptyje, internete pirmą kartą pasirodė tik po WikiLeaks slaptų dokumentų nutekinimo. Žinoma, autorinių teisių gynėjai ir kiti ACTA šalininkai toliau ramiu veidu teigia, kad ši sutartis “praktiškai nieko nekeičia”! Akivaizdu, kad jei ACTA nieko nekeistų, tai niekas nebūtų tiek stengęsis jos užslėpti, nebandyti priversti pasirašyti visas šalis. Nors sutartis jau buvo ne kartą atmesta Europos Sąjungos parlamente ir sulaukė milžiniškos kritikos tik po pasirodymo viešumoje.
Lietuva pirmauja Europos sąjungoje pagal interneto greitį ir skvarbą ir, gali būti, pirmoji, kurioje nuo šio pavasario vidurio nebeliks video nuomos punktų. Video nuomų paskutiniai šeimininkai mano, kad šie du faktai paaiškina vienas kitą. Todėl visai logiška, kad prieš porą savaičių prieš ACTA( (Anti counterfeit trade agreement, lietuviškai verčiama kaip „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ ) Vilniuje protestavo per šešis šimtus žmonių. O paprastai tiek daug žmonių susirenka tik į politinius mitingus. Europos sąjunga, kartu su JAV, Australija, Kanada, Japonija, Korėja ir kitomis šalimis pasirašius ACTA susitarimą, savo nuostolius dėl piratinių gaminių vertina 8 mlrd. eurų – t.y. daugiau nei metinis Lietuvos biudžetas. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius praėjusį pirmadienį teigė, kad Lietuvos parlamentui nubalsavus prieš ACTA, šis galiotų „ribota apimtimi“ dėl to, kad yra jau pasirašytas ES. Kokia apimtimi – kalbėti per anksti. Internete plačiai pasklido peticijos ir interpretacijos, kaip tai gali paveikti kasdienį įprastą gyvenimą. ACTA priešininkai tvirtina, kad dokumentui įsigaliojus pareigūnai galės tikrinti asmeninius daiktus: mobilųjį telefoną, muzikos grotuvą ir kompiuterį muitinės zonose arba tiesiog įtarę, kad čia saugoma informacija gali būti naudojama komerciniais tikslais.