Transportas

Valstybės turto fondas (VTF), privatizuodamas nacionalinę oro bendrovę “Lietuvos avialinijos” (LAL), bandys sukurti pakankamai lanksčią programą. Pagal ją investuotojams būtų parduodama nuo 49 iki 51 proc. akcijų, galbūt suteikiant valdymo teisę. Kaip sakė VTF generalinis direktorius Povilas Milašauskas, pardavus 49 proc. akcijų, paprasčiausiu būdu būtų išsaugotas nacionalinio vežėjo statusas. Šis statusas garantuoja tam tikras lengvatas, bendrovės patikimumą bei saugumą, ypač skraidant į Rytus. Vyriausybė daugiau nei prieš metus yra nutarusi Vakarų investuotojams parduoti ne daugiau kaip 49 proc. LAL akcijų, ir šis nutarimas kol kas galioja. VTF privatizavimo direktorius Antanas Malikėnas pranešė, kad Turto fondas išsiuntė laišką LAL privatizavimo patarėjai – Vokietijos bendrovei “Indecon Consulting”, prašydamas parengti privatizavimo veiksmų planą. Manoma, kad jis bus gautas maždaug po dviejų savaičių.

Daugelis pasaulio tautų įnešė indėlį į erdvės įsisavinimo istoriją. Joje amžiams išliks ir lietuvių vardai. Vilniaus universiteto auklėtinis K.Simonavičius knygoje “Didysis artilerijos menas” (1650 m.) pateikė daugiapakopių raketų projektus, Kauno valdininkas A.Griškevičius knygelėje “Žemaičio garlėkys” (1851 m.) aprašė aerostato ir garo mašinos pagalba skrendantį sunkesnį už orą aparatą, kurį pats suprojektavo ir statėsi. Jungtinėse Amerikos Valstijose išeiviai iš Lietuvos stebėjo aviacijos pradininkų O. ir W. Wright’ų pirmuosius sėkmingus skrydžius. Jiems pirmiesiems pavyko realiai pajusti skrydžio malonumą.

Antanas Gustaitis gimė 1898 m. kovo 26 d Marijampolės apskr. Sasnavos vlsč. Obelinės kaime. Jaroslavlyje baigęs I pasaulinio karo metu evakuotą Marijampolės gimnaziją, mokėsi Petrogrado kalnų inžinerijos institute, Konstantino artilerijos karo mokykloje. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Aviacijos mokyklą. 1920 m. dalyvavo kovose su lenkais. 1922-1923 m. buvo aviacijos terminologijos komisijos pirmininku, dėstė Aviacijos karininkų kursuose. 1923 m. paskirtas Mokomosios oro eskadrilės vadu. 1923-1924 m. lankėsi Italijoje, Čekoslovakijoje, kur prižiūrėjo Lietuvai skirtų lėktuvų gamybą. 1928 m. baigęs Paryžiaus aukštąją aeronautikos mokyklą tarnavo Karo aviacijos viršininko padėjėju, Aviacijos parko dirbtuvių viršininku, Technikos skyriaus viršininku. Nuo 1934 m. gegužės 9 d. vadovavo Lietuvos karo aviacijai. 1937 m. suteiktas brigados generolo laipsnis. Dėstė Karo aviacijos mokykloje, VDU Technikos fakultete.

Jurgis Dobkevičius gimė 1900 m. kovo 23 d. Peterburge. Mokėsi Vyborgo komercinėje mokykloje, Petrogrado politechnikos instituto laivų statybos fakultete, Baku jūrų aviacijos mokyklos mechanikų kursuose. 1919 m. rugpjūčio 7 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tų pačių metų gruodžio 16 d. inžinerijos leitenanto laipsniu baigė Aviacijos mokyklą. 1920 m. paskirtas Oro eskadrilės vadu. Kovose su lenkais atliko 24 kovinius skridimus, 1920.12.1 jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. Pirmasis Lietuvoje atliko aukštojo pilotažo figūrą – „mirties kilpą”. Apdovanotas I-mos rūšies I-mo ir II-ro laipsnio Vyčio kryžiais. 1921-24 metais suprojektavo, pastatydino ir išbandė ore pirmuosius Lietuvoje originalios konstrukcijos lėktuvus Dobi-I, Dobi-II ir Dobi-III. 1923 m. išėjęs atsargon, studijavo Paryžiaus aukštojoje aeronautikos mokykloje (L’Ecole Superieure d’Aeronautique), kurią baigė 1925 m., tapdamas pirmuoju Lietuvoje profesionaliu lėktuvų konstruktoriumi. Dirbo Kaune, aviacijos dirbtuvėse jaunesniuoju inžinieriumi. 1926 m. birželio 8 d. tūpdamas su Dobi-III kliudė medį, ir nuo sužeidimų mirė ligoninėje.

Aviacijos įmonės

http://www.lak.lt AB “Sportinė aviacija”
http://www1.omnitel.net/kag AB “Kauno aviacijos gamykla”
http://www.helisota.lt UAB “Helisota”
http://www.termikas.balt.net UAB “Termikas”

Aviakompanijos ir oro uostai

http://www.aiva.lt/cad/ Lietuvos civilinės aviacijos direkcija
http://www.lal.lt AB “Lietuvos avialinijos”
http://www.airlithuania.lt/
Aviakompanija “Lietuva”
http://www.vilnius-airport.lt/ Vilniaus oro uostas
http://www.airlithuania.lt/oro-uostas.html Kauno oro uostas
http://www.vilnius-airport.lt/palanga.html Palangos oro uostas
http://www.siauliai.sav.lt/airport/airp_lt.htm Šiaulių oro uostas

Nuo neatmenamų laikų viena didžiausių žmogaus svajonių – pakilti su paukščiais. Kartu tai ir sunkiausiai įgyvendintas žmonijos siekis, pareikalavęs daugybės skrajūnų gyvybių ir sveikatos. Skrydis reikalavo naujų, neįprastų žinių, tam tikro technikos plėtros lygio ir pažangių technologijų. Tai buvo pasiekta palyginti neseniai. Ir tik tada atsivėrė vartai į žydrąsias erdves. Skrydžiui bandyta pritaikyti kiekvieną naują techninę galimybę, kiekvieną tam tinkamą mokslo atradimą. Pirmiausia tapo prieinamas oro balionas. 1783 m. spalio mėn. prancūzų brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfjė sukurtu oro balionu pakilo pirmasis oreivis Fransua Pilatras de Rozjė. 1903 m. gruodžio 17 d. pirmą kartą pasaulio istorijoje 12 m atitrūkęs nuo žemės keletą sekundžių išbuvo ore ir nuskriejo pirmuosius 37 m brolių Orvilio ir Vilberio Raitų lėktuvas. 1961 m. balandžio 12 d., net po 311 metų nuo pirmojo mokslinio veikalo apie raketas – Kazimiero Semenavičiaus “Didysis artilerijos menas” paskelbimo, Žemės rutulį apskriejo pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tai esminiai pasaulio aeronautikos istorijos momentai. Trumpiausia yra valdomų skraidymo aparatų istorija. Neprabėgo dar nė 100 metų nuo pirmojo lėktuvo skrydžio, bet kaip toli pažengė aviacija! Kokie veržlūs jos plėtros tempai!