Mielieji, su dideliu džiaugsmu, iš visos širdies sveikinu visus, sulaukusius šviesios Kristaus Prisikėlimo šventės - Šv. Velykų! Ši šventė ir šis laikas simbolizuoja didįjį stebuklą – Prisikėlimą. Tegu jis įkūnija visuotinį mūsų pabudimą – darbų, tikėjimo, kantrybės, valstybės, gerovės ir lengvesnio gyvenimo apskritai. Tegu pavasario saulė ištirpdo pyktį, nepasitenkinimą, sutelkia bendruomenes, šeimas, suteikia stiprybės, ramybės ir sveikatos. Negailėkite šiltų sveikinimo žodžių ir savo artimiesiems, draugams, kaimynams. Bent trumpam pamirškite rūpesčius, pailsėkite ir pasimėgaukite šventiniu šurmuliu! Turtingo ir sotaus stalo bei geros nuotaikos per...
Nesvarbu kiek jums metų Velykos su savo smagia tradicija dažyti kiaušinius visuomet gražina į vaikystę. Tai puiki proga susiburti visai šeimai ir pasitelkus kūrybingumą ir keletą pagalbinių priemonių smagiai praleisti laiką. Kad nepritrūktumėte idėjų štai keletas įdomių Velykinių kiaušinių dažymo ir dekoravimo technikų. Pirmiausia kiaušinių dažymui jums reikės kiaušinių (savaime suprantama). Galite naudoti kietai išvirtus kiaušinius arba išpūstus kiaušinių lukštus. Išpūsti kiaušiniai gan trapūs, tad mažiems vaikams gali netyčia susitraiškyti. Tiesa, tokius kiaušinius galėsite pakabinti ant virvutės ir padaryti velykines dekoracijas. Taip pat...
Pirmąją Velykų dieną į svečius niekas nevaikščiodavo ir dabar nevaikšto, kiaušinių neritinėdavo ir jų daužyme nesirungdavo. Atkreipkite dėmesį, kad lietuvių šventėse viena diena visada skiriama šeimai, šeimos artumui, draugiškumui sutvirtinti. Parėjusieji iš bažnyčios namo, sveikindavo su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėsdavo prie šventinio stalo. Per pirmąją Šventųjų Velykų dieną ant stalo dėdavo iš bažnyčios parsineštą pašventintą Velykų bobą, specialiai šiam šventiniam stalui tešloje keptą avienos kumpį (vėliau, kai buvo pamirštas gaminti šis autentiškas sakralinis avienos valgis, ant Velykų stalo atsirado...
Jėzaus prisikėlimas simbolizuoja šviesos jėgų pergalę prieš tamsos jėgas. Ši pergalė parodė kelią, kuriuo turi eiti žmogus, norintis nugalėti mirtį ir laimėti amžinąjį gyvenimą. Jėzaus pergalė nesunaikino tamsos jėgų. Ši kova vyko ir vyksta nuolatos. Visiška šviesos jėgų pergalė negali pasibaigti vieno žmogaus pergale, nes ši pergalė galima tik visų žmonių pastangomis ir kiekviename. Ji labiau matoma išorėje, bet pagrindinė šios kovos buveinė yra žymiai mažiau matoma, nes ji yra pačiame žmoguje. Daug teisuolių nugalėjo tamsą, bet nei vienas nesunaikino blogio. Tai reiškia,...
Velykų šventėje senovės lietuvių tradicijos susilieja su krikščioniškomis. Pagonys per Velykas lankydavo mirusius artimuosius ir atlikdavo gamtos garbinimo apeigas, o krikščionys ikivelykinę savaitę atkuria Kristaus kančios istoriją. Krikščioniškoji Velykų kilmė - tai izraelitų minimas išsilaisvinimas iš Egipto vergovės, švenčiamas pirmojo pavasario mėnesio pagal Mėnulio kalendorių 15-21 dienomis. Velykos - pirmasis sekmadienis, prasidėjus mėnulio pilnačiai. Dėl to ši šventė yra kilnojamoji, bet visuomet tarp kovo 21-osios ir balandžio 26-osios. Krikščionių Velykų apeigos visuomet prasideda Verbų diena, praėjus septynioms gavėnios savaitėms. Didžiąją savaitę po Verbų...
"Užsitęsusią žiemą keičiantis pavasaris neištirpins dvasios įšalo, jei neišgirsite Prisikėlimo varpų", - kalba kardinolas Audrys Juozas Bačkis, sveikindamas Lietuvą šv.Velykų proga. "Švęsdami gamtos pabudimą, budinkime ir savo dvasią", - ragina baltiškų tradicijų puoselėtojai. Velykos yra šventė, kurioje stebėtinai tiksliai susilieja baltiškieji ir krikščioniškieji liaudies papročiai ir ritualai. Bet šiandien, vartojimo, informacijos lavinos ir skubėjimo eroje, tikroji jų prasmė grimzta užmarštin. "Velykos labai dažnai vadinamos pavasario švente, jos suvokiamos kaip margučių marginimo pramoga, bet akcentuoti tik pramogą būtų pernelyg siauras Velykų supratimas", - kalba...
Margučių menas - labai įdomi taikomosios dailės šaka, glaudžiai susijusi su kulto apeigomis. Margutis krikščionių siejamas su Velykų ir kitomis pavasario šventėmis - Sekminėmis ir Jurginėmis. Apskritai kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Margučiais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie buvo dovanojami svečiams ir artimiesiems, ypač vaikams. Margučiais buvo keičiamasi, jie buvo daužomi, ritinėjami. Margučiu kiaušinis vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais, tie raštai padaromi įvairiais būdais. Kai kiaušinis tėra nudažytas...
Dauguma kasmet švenčiame Velykas, o ar žinome, kokia šios šventės reikšmė? Velykos - kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės", mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios...
Velykos arba Šventos Velykos - krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šėtoną). Kai kurių protestantų[patikslinti!] supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes. Į Velykas, kaip ir kitas krikščioniškas šventes...
Velykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Ji kilnojama - švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės". Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno. Įdomios, labai...
