Vyras ir moteris – žmonija
Žmonija egzistuoja, jei yra moteris ir vyras. Kad ir kaip mes norėtume padaryti gyvenime kažką nebūto ar neįprasto, bet be moters ir vyro sukurtos vienybės žmonija tiesiog nustos egzistavusi. Jei išnyks šeima, tai išnyks ir visa žmonija. Šioje vienybėje turi būti tvarka. Gerbiantis save žmogus žino savo vietą ir gerbia kito žmogaus funkcijas šeimoje. Tuo pačiu ši vienybė yra lanksti ir tvirta sąjunga, kurios neišardo net patys rimčiausi išbandymai. Vyro prigimtis – eiti tik į priekį, nesustojant, nes tas, kuris sustoja prieš gyvenimo kliūtis – sunyksta. Kai vyras eina, tuomet judėjimas jam suteikia prigimtinį vyriškumą, ir jis be įsakymo ir be prievartos daro viską, kas yra vyriška. Vyras tarsi kelrodis, į kurį visi šeimos nariai lygiuojasi. Į priekį jis gali eiti tuomet, kai turi valios jėgą. Iš kur ji? Ją suteikia mylinti moters širdis. Bet supraskite teisingai – kalbame apie tobulą, besąlygišką meilę tarp žmonių. Kai moteris myli vyrą, tuomet jos meilė stiprina vyro valią. Moters sieloje yra meilės šaltinis. Jei moteris myli vyrą, tai ir vyras myli moterį, ir kartu jie sukuria tobulumą. Jų tobula vienybė visuomet pritraukia atitikmenį – tik tobulumą. Tobulumas, kaip žinia, yra ne vien tik gėris, o nuolat harmonizuojama gėrio ir blogio pusiausvyra.