Žiniasklaida

Vertinant iš demokratijos pozicijų reikėtų pripažinti, kad iš principo bloga tendencija yra valdžios mėginimai pasiekti, kad istorijos mokslas turėtų atitikti ir vykdyti oficialią valstybės politiką. Tai būdinga diktatūriniams režimams: Prūsijos karalystei, Rusijos imperijai, be abejo, Trečiajam Reichui, Sovietų Sąjungai bei jos palydovėms, nors ir demokratinėse šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, tokia praktika irgi pastebima. Manau, retas nesutiktų su teiginiu, kad valstybė iš esmės neturėtų oficialiai reglamentuoti, ką turėtų rašyti, o ko nerašyti mokslininkai ir publicistai, nes tokie mėginimai gali nesunkiai lemti cenzūros įvedimą ir demokratijos bankrotą. Dar sudėtingiau būtų stengtis uždrausti tam tikrus nevienareikšmius praeities procesus vertinti skirtingai. Neseniai pateiktas Seimui svarstyti įstatymo projektas dėl nacizmo ir komunizmo nusikaltimų neigimo, kurio autorius Paulius Saudargas, nuskambėjo kaip rimtas perspėjimo signalas Lietuvos intelektualiajai bendruomenei. Ypač dėmesio vertas punktas dėl partizanų šmeižimo. Jis sukėlė klausimą, ką turės daryti istorikas, atradęs faktus apie pokario partizanų kovų metu įvykdytus nusikaltimus civiliams gyventojams? Ar tokio fakto paskelbimas nebus laikomas nusikaltimu, o asmuo įkalinamas iki trejų metų? Lietuvos partizanų kovos po Antrojo pasaulinio karo – reikšmingas mūsų šalies istorijos puslapis; ši tema, jos percepcija aktuali ir svarbi ir šiandienos Lietuvos visuomenei.

Internetiniai komentatoriai yra pagarsėję aštriu žodžiu, kartais, reikia pripažinti, peržengiančiu padorumo ir konstitucijos nubrėžtas ribas. Su piktavališkais komentarais įvairios interneto svetainės tvarkosi skirtingai. ITŽINIOS.LT klausia trijų interneto tinklapių atstovų nuomonės apie komentarus, jų taikomą politiką ir kodėl būtent tokią pasirinko. Pirmoji svetainė – gerai žinomas ir populiarus verslo naujienų portalas „Verslo žinios“ (vz.lt) – kalbinome jo redaktorių Liną Kmieliauską. Antroji svetainė – specializuotas krepšinio portalas www.krepsinis.net – bendravome su vyr. redaktoriumi Romanu Buršteinu. Ir trečioji svetainė atstovauja tinklaraščių kategorijai – Manto Malčiaus blog‘as (mantas.malcius.lt). Kaip vertinate internetinių komentarų kultūrą Lietuvoje? Romanas Buršteinas (krepsinis.net): – Kultūra nėra labai aukšto lygio: tai išryškėja lyginant su kitų šalių interneto svetainių lankytojų komentarais. Jei kitur ne itin kultūringus komentarus rašyti sau leidžia tik paaugliai, tai Lietuvoje neretai tą daro suaugusieji, taip rodydami „puikų“ pavyzdį jaunimui. Mantas Malčius (mantas.malcius.lt): – Būčiau linkęs skirti internetinių portalų ir tinklaraščių bei forumų komentatorius. Visur susirenka skirtingi žmonės su skirtinga kultūra. Pats labai retai žiūriu į portalų (delfi, lrytas ir pan.) komentarus, nes kultūros ten mažoka. O dėl normalios, argumentuotos nuomonės, kurią išsako gal koks vienas žmogus iš šimto, nesinori gaišti laiką ir skaityti visus komentarus.

Šiandien Seime esanti Liberalų frakcija išplatino pranešimą, kuriame sakoma, jog Liberalų frakcija kreipėsi į VSD vadovą su prašymu išnagrinėti kelių internetinių tinklalapių veiklos teisėtumą ir nustatyti juos kuriančius asmenis. Pranešime teigiama, kad tokį sprendimą Liberalų frakcijos nariai D. Kuodytė ir V. Grubliauskas priėmė po to, kai gavo nusiskundimų iš gyventojų dėl šių tinklalapių veiklos ir to, kad VSD nereaguoja į prašymus tirti šių tinklalapių veiklą. Įdomu yra tai, kad visi tinklalapiai, dėl kurių liberalų frakcija kreipėsi į VSD, yra skleidžiantys kairiąsias pažiūras. Parlamentarai, kreipdamiesi į VSD, siekia nustatyti asmenų, kuriančių šiuos tinklalapius tapatybes ir portalų administratorius, dar nežinodami ar šie savo veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. „Pastaruoju metu vis dažniau pastebima gana pavojinga tendencija ir fiksuojami atvejai, kada interneto erdvėje atsiranda portalų, kuriuose skleidžiamas šmeižtas, neapykanta, sąmoningai klastojama Lietuvos istorija, juose niekinama Lietuvos valstybė. Apie tai liudija ir vis dažnėjantys į mus besikreipiančių Lietuvos piliečių skundai”, – pranešime cituojama D. Kuodytė. Civis.lt susisiekė su vieno iš tinklapių kūrėju Dariumi. Jis tokius liberalų sąjūdžio atstovų veiksmus pavadino atvira provokacija, o savo kuriamą tinklapį įvardijo kaip alternatyvią žiniasklaidos priemonę.

Vakarykštis Liberalų sąjūdžio atstovų kreipimasis į valstybės saugumą dėl kai kurių internetinių tinklapių veiklos sukėlė įvairių reakcijų. Dalis liberalias vertybes puoselėjančių žmonių Liberalų sąjūdžio elgesį vadino neliberaliu. Portalui Civis.lt pavyko susisiekti su kelių tinklapių savininkais. Keista, bet jų tokie valdžios veiksmai nei kiek nenustebino. Pasak internetinių puslapių autorių – tai ne pirmoji tokia akcija prieš kitokią žiniasklaidą. Vieno tinklapio (lithuania.left.ru) savininkas teigė, kad panašių išpuolių buvo ne vienas. Tačiau dar niekuomet prieš jo kuriamą svetainę nebuvo imtasi taip gerai koordinuotų veiksmų. Jis sakė, kad akivaizdu, jog ši kompanija prieš tokio tipo puslapius yra iš anksto paruošta. Pasak pašnekovo, tokie valdžios ir kai kurių žiniasklaidos priemonių veiksmai rodo potiloginę baimę. Jis teigė, kad ankščiau, kuomet žiniasklaida buvo vien dešinieji, o kairieji projektai taip sparčiai neaugo ir jų taip nedaugėjo, jie niekam nekėlė problemų. Išaugus tokių projektų kiekiui ir populiarumui, jie elementariai ėmė kažkam trukdyti. Pasak lithuania.left.lt atstovo, veiksmus prieš “kitokią” žiniasklaidą sukelia baimė dėl savo, kaip vienintelio tiesos skleidėjo, statuso. Civis.lt kalbinti pašnekovai vieningai teigė nematantys savo veikloje jokių neigiamų ar kenkiančių tendencijų. Pasak jų, tai, ką jie kuria, yra alternatyva ir kitokios pusės parodymas.

“Matant, kaip po savaip interpretuojamų įstatymų priedanga Lietuvoje bandoma sugniuždyti spaudos laisvę, peršasi išvada, kad visuomenė verčiama sugrįžti į “vienintelės teisingos”, cenzūruotos nuomonės laikus. Apmaudu, kad šis procesas vykdomas teisėsaugininkų rankomis”, – teigia Liberalų demokratų partijos pirmininkas Rolandas Paksas. Pasak jo, Lietuvoje klesti korupcija, kyšininkavimas, valdininkų savivalė, valstybės turto grobstytojų nebaudžiamumas, o teisėsaugos struktūros dažniausiai pasirodo bejėgės ką nors pakeisti. “Tačiau, jeigu kas nors išdrįsta garsiai apie tai prabilti, nedelsiant mobilizuojamos didžiulės pajėgos užkirsti kelią bet kokiam bandymui išvilkti kaltuosius į dienos šviesą”, – pažymima Liberalų demokratų partijos Informacinio centro pranešime. ELTA primena, kad Vyriausiasis administracinis teismas, kurio nutartys yra galutinės ir neapskundžiamos, rugsėjo 16-ąją nusprendė, kad administracinė byla “Respublikos” žurnalistui V. Tomkui nutraukiama. Nepaisydama to, Generalinė prokuratūra pirmadienį nusprendė reikalauti bylą atnaujinti ir tęsti teisminį persekiojimą.

Australijoje abu parlamento rūmai priėmė įstatymą dėl interneto cenzūros. Už įstatymą balsavo ir leiboristai ir liberalai – tačiau demokratai buvo prieš.Be visa ko yra rengiamas ir įstatymo projektas, suagusiųjų medžiagos patalpinimą internete pripažįstantis kriminaliniu nusikaltimu, net jeigu ši medžiaga nėra paisiekiama vaikų. Tokiu būdu “R” klasės medžiaga patalpinta interneto tinklapyje ir nors priėjimas prie jos bus kontroliuojamas slaptažodžiu, suteikiamu tik suagusiems šio tinklapio savininkas gali būti nubaustas 10 tūkst. dolerių bauda. Įstatime kalbama ne tik apie vaizdinę medžiagą, bet ir apie tekstinius pranešimus, tame tarpe ir žinutes forumuose ir pan.

Gegužės 28 d. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius išplatintame pranešime viešai pareiškė, kad „Lietuvos radijuje ir televizijoje pradedama įvedinėti cenzūra, žurnalistai baudžiami dėl kritiškos nuomonės apie pačios LRT veiklą. Taip kuriama baimės atmosfera tarp žurnalistų ir laidos vedančiųjų. Tai galų gale veda ir į pavojingą cenzūros reiškinį“. Penktadienį, gegužės 30 d. kelių pilietinių organizacijų kreipimesi į LRT tarybą dėl Dariaus Kuolio laidų grąžinimo į eterį taip pat prašoma „viešai paaiškinti, kodėl, pasikeitus LRT administracijai, šiurkščiai pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės gauti įvairiapusę informaciją“. Mes, žemiau pasirašiusieji LRT žurnalistai, norime viešai patikinti, kad tiek dirbant ankstesnei, tiek naujajai administracijai, mūsų kūrybos laisvė nebuvo ir nėra varžoma, savo rengiamose laidose galime atspindėti pačias įvairiausias nuomones. Mums paliekama teisė analizuoti ir kritikuoti vieni kitų darbą laikantis žiniasklaidos etikos principų, kaip tai daroma kas savaitę Lietuvos radijo rengiamoje laidoje „Jūs paskambinote į Lietuvos radiją“ arba diskusijoms apie žiniasklaidą skirtame portale gzi.lt. Taip pat manome esant būtinybę pabrėžti, jog Lietuvos radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė yra savo srities profesionalė, ne kartą apgynusi visuomenės teisę gauti įvairiapusę informaciją ir žurnalistus, įvairioms interesų grupėms bandant kištis į jų laidų turinį.