Trečioji dalis – kai meilė susiduria su žmogaus tamsiąja puse Trečiojoje dalyje rusų literatūros ekranizacijose meilė tampa dar sudėtingesnė. Ji čia dažnai susijusi su kaltės jausmu, socialine nelygybe, geismu, vienatve ir žmogaus nesugebėjimu suprasti paties savęs. Dostojevskis leidžia pažvelgti į tamsiausius žmogaus psichikos kampelius, Kuprinas dažnai kalba apie kūnišką ir idealizuotą meilę, o Turgenevas ir ... Skaityti toliau

Antroji dalis – kai meilė tampa likimu Pirmojoje dalyje matėme, kaip didieji rusų rašytojai meilę susieja su moraliniais pasirinkimais, vienatve ir žmogaus prigimtimi. Antrojoje dalyje šis pasaulis tampa dar intymesnis – čia daugiau neišsipildžiusių santykių, slaptų troškimų, pavėluotų prisipažinimų ir jausmų, kurių neįmanoma suvaldyti. Tai filmai, kuriuose meilė dažnai nėra laimingas gyvenimo papildymas – ji ... Skaityti toliau

Rusų literatūra kine turi ypatingą vietą. Čia filmas dažnai nėra vien bandymas perpasakoti garsią knygą – režisierius susiduria su kūriniu, kuriame meilė, mirtis, tikėjimas, kaltė, seksualumas, vienatvė ir žmogaus pasirinkimas jau yra tapę savarankiška filosofija. Todėl šį sąrašą sudarėme ne pagal paprastą principą „knyga garsi – filmas geras“. Norėjome surasti 100 ekranizacijų, kuriose išliko bent ... Skaityti toliau

1986 metų prancūzų filmas „Manon iš šaltinio“ – didinga, melancholiška ir iki šiol stipriai veikianti istorija apie meilę, godumą, kerštą ir žmogaus ryšį su žeme. Tai antrasis pasakojimo apie Provanso kaimą filmas, tęsiantis ankstesnėje dalyje „Žanas de Floretas“ pradėtą istoriją. Abu filmai sudaro vieną įspūdingą epinę dramą, kurioje šeimos paslaptys ir senos skriaudos persiduoda iš ... Skaityti toliau

„Serafina“ (Séraphine) – 2008 metais sukurtas prancūzų ir belgų biografinis filmas, pasakojantis neįprastą prancūzų dailininkės Séraphine Louis, dažnai vadinamos Séraphine de Senlis, gyvenimo istoriją. Filmą režisavo Martinas Provostas, o scenarijų parašė pats režisierius kartu su Marcu Abdelnouru. Pagrindinį vaidmenį sukūrė prancūzų aktorė Yolande Moreau, įkūnijusi savamokslę dailininkę, kurios talentas ilgą laiką liko beveik nepastebėtas. 125 ... Skaityti toliau

Yra filmų, kuriuos žiūrėdamas prisimeni siužetą. O yra tokių, kuriuos prisimeni kaip jausmą – vasaros vakarą, nepasakytą žodį, moters žvilgsnį, seną namą, tylą po pokalbio. „Neskubus pavasaris“ („Несрочная весна“, 1989) yra būtent toks filmas. Vladimiro Tolkačikovo sukurtas filmas pagal Ivano Bunino kūrybą nėra įprasta vieno apsakymo ekranizacija. Jis sudarytas iš skirtingų Bunino tekstų, prisiminimų ir ... Skaityti toliau