Kategorija: Be kategorijos

Simonas Daukantas. Tikyba senovės lietuvių (3 dalis)

Turėję taip pat už šventas tūlas upes, ežerus ir šaltenius, kuriuose svietas, eidamas dievų aukauti ir melstis, mazgojęsis ir prausęsis; dėl kokių priežasčių tą yra daręs, raštuose senovės nėra randama, tiktai žodžiai patys upių, ežerų, šventais ar šventomis vadinamų, šiandien dar tą tebstigavoja. Nieksai tenai negalėjo ne vien žvejoti, bet prisiartinti, nepadėjęs savo galvos. Su tais šventais vandenimis senovės nereikia jaugti vandenių, užkeiktais vadinamų, kuriuose piktos dvasios jau lobius, arba skarbus, jau rūmus ir pilis paskendusias šiandien dar svieto pasakose tebsaugoja....

Lietuviškos garinės pirties malonumai

Lietuviška garinė pirtis skiriasi nuo kitų pasaulio pirčių savo ypatingu gydomuoju poveikiu. Lietuviškos garinės pirties pėrykloje yra karšti gydomųjų augalų antpilų garai (daug kartų karštesni, nei turkiškoje), kurių įtakoje vyksta kitos žmogaus organizmą sveikatinančios ir gydančios procedūros. Lietuviška garinė pirtis skiriasi nuo kitų pasaulio pirčių savo ypatingu gydomuoju poveikiu. Lietuviškos garinės pirties pėrykloje yra karšti […]...

Lietuvos totorių čeburekai

Per vasaros atostogas visi Lietuvos pajūrio, paežerių, paupių paplūdimiai buvo paplūdę čeburekais: juos pardavinėjo parduotuvėse, kioskuose ir palapinėse, jaunimas nešiojo maisto dėžėse ir siūlė poilsiautojams, kad… Lietuvos totorių kulinarinis paveldas Per vasaros atostogas visi Lietuvos pajūrio, paežerių, paupių paplūdimiai buvo paplūdę čeburekais:   juos pardavinėjo parduotuvėse, kioskuose ir palapinėse, jaunimas nešiojo maisto dėžėse ir siūlė poilsiautojams, […]...

Grenlandija dalija turtus

Geopolitiniai Kinijos manevrai. Derėtų akylai stebėti juos, nes kinai savo atsidavimu ir gebėjimu vykdyti ilgalaikes strategijas tikrai turi atsaką į globalizmo iššūkius ar bent jau rimtai tam ruošiasi. „Klimato kaita atvėrė Grenlandijos gelmių turtus. Šiandien į juos nusitaikiusi gamtinių išteklių ištroškusi Kinija – nuo šiol kinų darbininkus šioje atokioje saloje bus galima sutikti vis dažniau. […]...

Antrosios Lietuvos idėja Kazio Pakšto darbuose

Iškilusis Lietuvių mokslininkas geografas, geopolitikas, visuomenininkas Kazys Pakštas pagarsėjo daugeliu įdomių idėjų, sumanymų, toli siekiančių projektų. Bene pats kontraversiškiausias K. Pakšto kūrybinio palikimo klausimas – antrosios, atsarginės, Lietuvos idėja. Visą Gyvenimą K. Pakštas puoselėjo idėją grąžinti Lietuvių Tautai kadaise jos turėtą didybę ir Garbę, atkakliai ragino visuomenę pasukti Lietuvos Gyvenimo laikrodį 100 metų į priekį. Numatė būdus sunkiai […]...

Lietuvos DK geopolitinis vaidmuo XVa.

Vilniaus kaip antrojo Kijevo perspektyva buvo istorinė alternatyva faktiškai realizuotam Maskvos kaip trečiosios Romos imperiniam projektui. LDK XVa. antroje pusėje nesugebėjo išsaugoti nuo žlugimo Rytų Europos tarptautinės sistemos, bet vis dėlto tapo net trijų modernių Tautų lopšiu, tokiu būdu suvaidindama šio regiono istorijoje vaidmenį, analogišką tam, kuris Vakarų Europoje teko Frankų imperijai. Ištrauka iš Zenono […]...

Geopolitinė strategija „Pietryčiai. Darnos juosta”

Būdami savo vidumi švarūs ir stiprūs, ori, pasitikinti savimi Tauta, buriame bei telkiame aplink save tos pačios kultūros kaimynus į stiprų geokultūrinį baltų arealą-santalką – latvius, gudus, buvusios Prūsijos gyventojus (Latvija, Baltarusija, Karaliaučiaus sritis). Nuo amžių mūsuose yra žodis Talka (savanoriška ir dažniausiai neatlygintina pagalba vienas kitam nesitikint užmokesčio), sunkiai verčiamas į kitas pasaulio kalbas. […]...

Unikali Paulavos (Pavlovo) Respublika XVIIIa. Lietuvoje – demokratiško valdymo pavyzdys

Netoli Vilniaus, prie Turgelių XVIII-jame amžiuje (nuo 1769 iki 1795 metų) gyvavo unikali Paulavos (Pavlovo) Respublika. Respubliką savo dvare įkūrė social-fantazuotojas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas, turėjo savą miliciją ir net savus […]...

Gintaras kaip pinigas

Yra įvairių nuomonių, ar numizmatikoje pinigais turėtų būti laikomos kriauklės, sraigės, kabliukai žuvims gaudyti, žiedai, kriauklelių vėriniai, gintaras, porcelianas ir popieriniai pinigai. „De gustibus non est disputandum“ – todėl šio klausimo čia nesvarstysiu. Vis dėlto atrodo, kad beveik visi numizmatai domisi bet kokiais daiktais, kurie yra ar buvo naudojami kaip mainų priemonė. Kone kiekvienas Amerikos numizmatas savo spintoje […]...

Žaltys, Vandens religija ir Lietuvos vardo kilmė

Lietuvos vardas glaudžiai susijęs su keliais svarbiais poetiniais-mitologiniais provaizdžiais, lemiančiais ne tik Valstybės ir joje gyvenančios Tautos vardą, bet ir šios Tautos charakterį, vidinį psichologinį klimatą, kitaip tariant, šie provaizdžiai yra giliausieji archetipai, glūdintys kiekvieno Lietuvio pasąmonėje. Glaustai aptarsime tris iš svarbiausiųjų provaizdžių: Žaltį, Putą ir Velnią. Mes keliame hipotezę, kad senovės Lietuvių (šiuo atveju […]...