Pasaulinės tendencijos rodo, jog nepaisant atsargaus specialistų vertinimo, bevielio optinio duomenų perdavimo (FSO, angl. Free Space Optical comunications) technologijos sparčiai vystosi. Nežiūrint į tai, kad kol kas FSO turi trapios bei laikinos technologijos įvaizdį, interneto paslaugų tiekėjai ir spartaus ryšio reikalaujančios bendrovės pradeda ją naudoti ne tik kaip rezervinę sistemą optikai, bet kaip puikiausią sprendimą paskutinės mylios situacijoms. Tuo tarpu kompanijos, gaminančios FSO duomenų perdavimo principu paremtą įrangą (Optical Access, LightPointe, AirFiber), sparčiai auga....
Atlikus tyrimą taip vadinamos paskutinės mylios problemos tema paaiškėjo, kad mažiau nei 5% pastatų yra sujungti tiesiogiai didelio pralaidumo (virš 2.5 Gbit/s) optinėmis skaidulomis ir iš jų daugiau nei 75% yra arčiau nei vienos mylios atstumu. Dauguma įmonių pastatų viduje naudoja greitą Ethernetą (100 Mbit/s) ar Gigabit Ethernetą (1.0 Gbit/s). Dauguma iš jų naudoja išėjimui į internetą mažo pralaidumo pasenusių technologijų tinklus. Paskutinės mylios problema pasireiškia apjungiant didelio pralaidumo tinklus tarp pastatų, kuriuos sujungti naudojant esamas linijas yra gana problematiška norint išlaikyti didelį...
“Dell’Oro tyrimų duomenys kompanijai “Lucent Technologies” sugražino lyderio pozicijas optinių tinklų technologijų srityje. Konkuruojančioje rinkoje pasiekti tokie rezultatai rodo, kad “Lucent Technologies” eina teisingu keliu”, - sakė kompanijos Optinių tinklų departamento prezidentas Tim Sullivan. “Lucent Technologies” (www.lucent.com) yra informacijos technologijų kompanija, projektuojanti ir tiekianti sistemas, programinę įrangą ir paslaugas naujosios kartos (3G) komunikaciniams tinklams paslaugų teikėjams ir kitoms įmonėms. Kartu su tyrimų ir vystymo laboratorija “Bell Labs”, kompanija “Lucent Technologies” skiria didelį dėmesį greitai augančioms sritims – plačiajuosčio ir mobilaus interneto infrastruktūrai, komunikacinei...
Šiomis dienomis galima rasti daugybę mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) taikymo optiniams tinklams skirtuose perjungikliuose pavyzdžių. Tarp tokiems prietaisams reikalingų savybių reiktų išskirti mažą sunaudojamą galią, didelę perjungimo spartą, didelį patikimumą, kompaktiškumą ir gamybos paprastumą. Bet kai kurias jų tam tikrose konstrukcijose yra labai sunku pasiekti. Floridos Optikos ir lazerių tyrimo ir studijų centro CREOL mokslininkai, kūrę kapiliarinį bangolaidinį perjungiklį (viršuje, kairėje) stengėsi, kad jis patenkintų kuo daugiau šių reikalavimų. 1"2 perjungiklis yra nesunkiai gaminamas ir jau buvo išbandytas perjunginėjant šviesą daugiau kaip 300 mln....
Jurijus Ovčinikovas ir Timanas Pfau iš Štutgarto universiteto sukūrė naujovišką interferometrą, kuris senuosius metodus lenkia net 500 kartų ir leidžia matuoti pačius mažiausius judesius. Interferometrai ir šiaip jau yra labai jautrūs matavimo prietaisai, leidžiantys nustatyti koordinatės pasikeitimą šimtų nanometrų tikslumu - tai atitinka apie pusę naudojamos šviesos bangos ilgio. Paprastai tam reikia dviejų koherentiškų lazerio pluoštelių, sudedamų ekrane arba fotodetektoriaus paviršiuje. Vienas pluoštelis visada nueina tą patį kelią, o kito, matuojamojo pluoštelio kelias kinta. Ekrane dėl to atsiranda interferencinis vaizdas, kuris leidžia išmatuoti...
Pastaruoju dešimtmečiu atsirado naujų puslaidininkinių šviesos šaltinių, kurie ėmė sparčiai keisti kaitinamąsias lempas įvairiose sferose, pirmiausia ten, kur reikalingi skaistieji šviesos signalai. Šie šaltiniai - tai gerai žinomi injekcinės elektroliuminescencijos principu veikiantys šviesos diodai, kurie iki tol buvo taikomi tik kaip indikatorinės lemputės ir miniatiūrinės skaitmeninės matricos. Pirmųjų didelio skaisčio šviesos diodų (puslaidininkinių lempų - PL) pagrindas buvo AlGaAs puslaidininkinis lydinys, jie spinduliavo vien ilgabangę raudoną šviesą. Tačiau sukūrus naujas puslaidininkinių medžiagų sistemas AlGaInP ir AlInGaN, panaudojus nanometrinių matmenų puslaidininkinius darinius ir patobulinus...
Didėjant ryšių sistemų dažnių juostos pločiui optinio ryšio tinklų, perduodančių duomenų paketus, mazgams vis daugiau reikia optinių maršrutizatorių su sparčiais optiniais perjungikliais. Šį poreikį gali patenkinti puslaidininkiniai optiniai stiprintuvai, turintys ir didelę perjungimo spartą, ir stiprinimą, gerą kontrastą bei integravimo į didesnius darinius potencialą. Be to, ši technologija dabar yra pati svarbiausia, nes pagal ją tinklai atlieka kai kurias kitas svarbias funkcijas, tarp kurių minėtinos visiškas optinis bangos ilgio keitimas, bangos ilgių atrinkimas, signalų stiprinimas ryšio linijose ir prieš jiems patenkant į mazgą...
Norint pagaminti didelės galios lazerinius diodus, būtina ženkliai sumažinti puslaidininkyje generuojamos šilumos kiekį. InGaAsP kvantinis našumas siekia 55 % ir viršija AlGaAs lazerių kvantinį našumą 45 %, be to, pirmoji medžiaga pasižymi geresniu šilumos laidumu, suteikiančiu bealiuminiams lazeriams didesnį bangos ilgio stabilumą dirbant aukštesnėse temperatūrose. Tai ypač svarbu tuomet, kai siekiant gauti didesnę galią keli lazeriniai diodai sudedami į vieną matricą. Pastarajam pritaikymui Tutcore sukūrė specialią aušinimo technologiją. Medžiagotyros požiūriu InGaAsP yra gana sudėtinga medžiaga. „Komercinė metaloorganinio cheminių dujų nusodinimo (MOCVD - Metal...
Paprastai vietinis ryšys apibrėžiamas kaip bet kokio signalo - balso, duomenų ar vaizdo - perdavimas tarp regioninio centro ir individualaus vartotojo. Jo ekvivalentas yra vietinis telefono pokalbis. Praktiškai vietinio ryšio teikiamos galimybės peržengia įprasto stacionaraus telefono tinklo ribas, jos kinta plėtojantis technologijoms, keičiantis teisiniams aktams ar rinkoms. Balso pokalbiai gali būti permaršrutizuojami į mobiliuosius ar korinio ryšio telefonus ir kai kuriais kabelinės televizijos tinklais ar skaitmeninėmis linijomis, kuriomis balsas bus perduodamas skaitmeniniame internetinio protokolo IP formate. Duomenys išstumia balsą kaip didžiausią telekomunikacinių srautų...
Laser 2001 - World of Photonics. Taip nuo šiol vadinsis jau 30 metų Miunchene vykstanti lazerių mugė. Tai visiškai atitinka realią situaciją, nes didžiausios lazerinės technikos vystymosi galimybės atsiras būtent tada, kai ji priartės prie elektronikos. Terminu „fotonika" apibūdinami visi pritaikymai, generuojant, apdorojant, saugant, stiprinant ar perduodant optinius signalus. Šiuo atveju apibrėžimas vienas su vienu atitinka elektronikos definicijos skirtumą, kai vietoj elektronų naudojami fotonai. Bet fotonikos termino išskyrimas nereiškia, kad pramoniniai lazerinės technologijos pritaikymai nustumiami šešėlin. Šviesa yra universalus įrankis, todėl jos pritaikymo...
