Kategorija: Kultūra

Rugsėjo 22-oji – Rudens Lygė

Laiko ratas, ištirpdęs ledo rūmų spindesį, išbarstęs pavasario sodų žydėjimą, kieton saujon surinkęs vasaros šilumą, trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės – meto, kai susilygina diena su naktimi. Rugsėjo 22 – oji – ne vien Rudens lygiadienis, bet ir Baltų Vienybės diena. Ko gero, nedera manyti, kad tai, jog Tautų, nuo seno gyvenusių pagal Gamtos […]...

Lietuvių Dainų Dvasia ir charakteris

Daina Lietuvių Tautos Gyvenime yra visur ir visada esanti palydovė. Nėra svarbesnių Darbo sričių ar Gyvenimo momentų, kurie būtų pergyvenami be Dainos. Lietuvių Daina nėra tai koks koncertinis dalykas, kurį vieni gali dainuoti, o kiti klausytis. Lietuvių Daina yra dainuojama visų, nes ji yra Lietuvių Sielos reiškimosi skvarma (forma). Dėl to Lietuvių Dainos nėra vien […]...

Lietuviškas Ačiū ir jo kilmė

Kiekviena Tauta dėkoja savaip. Anglosaksų Kultūroje, dėkojant yra pranešama tik tiek, kad apie tave pagalvoju: danke, thank you. Prancūzai sako merci ir tai yra prekybinė, merkantilizmo sąvoka, suprask – esu tau skolingas. Mes sakome „Ačiū“, o pagal Vydūną tai yra jo girdėtas senasis „atjaučiu“ (…”minėtinas dėkui. Jis girdėtas lenkams kalbant, bet lenkai jį pasiėmė iš […]...

Darnos idėjos lietuviškose Dainose

Daina „Rimo rimo tūto sutariela”. „Rimo” senąja Lietuvių Kalba reiškia pasyvųjį pradą, moteriškąjį (rytų Kultūroje atstoja in energiją) – iš čia „ramybė”, „rimsta”. Žodis „tūto” reiškia aktyvųjį pradą, vyriškąją energiją (jan). „Sutariela” tarmiskai nuo žodžio Sutarėlė, Sutarimas. Tad Dainoje kartojama „rimo rimo tūto sutariela” išreiškia moteriškosios ir vyriškosios energijų santarą, dermę, Darną, nes tik jų […]...

Šių dienų valgymo kultūra Lietuvoje

Valgymo kultūrai kol kas Lietuvoje neskiriama jokio dėmesio. Tuo galite įsitikinti Lietuvos vyriausybės, Seimo valgyklose, stebėdami, kaip nelabai gražiai valgo valdžios žmonės. Bėda dar yra ir tame, kad jie patys nežino, jog taip yra. Ką tada kalbėti apie valgymo kultūrą, stalo etiketą, užstalės protokolą, gražias valgymo ir gėrimo manieras? Šių dalykų niekas nemokė ir nemoko, […]...

Vyro ir Moters Pareigos Šeimoje Vedų Kultūroje

Vedose aprašytos 6 Vyro pareigos Žmonai: 1. Aprūpinti ir išlaikyti; 2. Dovanoti/pirkti rūbus ir papuošalus ir mokėti juos tinkamai pateikti, t.y. suteikti visas galimybes Žmonai visuomet būti patraukliai; 3. Ginti ir saugoti; 4. Mokyti savo Žmoną, teikti jai dvasines žinias; 5. Nuolat apdovanoti ją pasitikėjimu, Meile ir švelniais žodžiais; 6. Niekada jos neliūdinti ir neskriausti. […]...

Baltų Kultūros palikimas – apie 2 milijonai Dainų

Raimundas BakutisKlaipėdos Universiteto rekreacijos ir turizmo vadybos bakalauras. Sveikos gyvensenos atstovas, bėgimo „Už blaivią Lietuvą” sumanytojas, įgyvendintojas ir minties skleidėjas. Domėjosi futurologija, geopolitika, dvasinėmis praktikomis, religijotyra, filosofija, istorija, literatūra, gimtos šalies Kultūra, tradicijomis ir amatais, propagavo sveiką gyvenimo būdą, blaivybę, žaliavalgystę. raimundasbakutis.blogspot.lt...

Nauja Lietuvių tradicija – visuotinė Malda Tiesai

Lietuvių tarpe užgimė nauja tradicija/ritualas – visuotinė malda Tiesai. Visi Mes esame skirtingų pažiūrų, pasaulėžiūrų ir vertiname pasaulį įvairiai. Kiekvienas iš mūsų turi savo Tiesą. Tačiau kai susieina būrys Lietuvių, visi jie tampa vieningi, nes yra vienos Tautos, vienos Žmonijos Šeimos atstovai. Taigi, susirinkę draugėn, susiimkime rankomis ratu ir kiekvienas minutę skirkime pasimelsti savo Dievui ar […]...

Gelminė Lietuvių pasaulėžiūra sutartinėse

„Sutartinėje dera kažkoks labai labai senoviškas mąstymas, kada gražumas buvo tarsi „sudaužti” skirtingus balsus. Visos sutartinės pasižymi labai tobula forma, ten tikrai galima visaip matematiškai skaičiuoti, dėlioti. Visa tai rodo tobulą struktūrą, tam tikrą dvinarystę. Čia vėlgi galimi visokiausi ryšiai su Rytų estetika: dvi šalimai esančios tonacijos tarsi sudaro priešpriešą viena kitai, tai galima jungti su […]...

Lietuvių Kalbos slėpiniai. Priebalsių prasmės ir reikšmės

Paprastai etnologijoje pagrindinė tyrimo priemonė yra papročiai ir tradicijos. Kalba laikoma pagalbine. Bet labai gali būti, kad su lietuvių kalba yra kitaip – kalba, žodis gali tapti etnologijos ir netgi platesne prasme pasaulėžiūros instrumentu. Neabejotinas lietuvių (baltų) kalbų archajiškumas leidžia savaip spręsti garso ir prasmės santykio žodyje mįslę. Gali būti, kad rašto atsiradimas (kuris, aišku, yra civilizacijos pasiekimas) kartu yra ir kultūros nuosmukis špengleriškąja prasme, kai buvo prarasta garso ir prasmės dermė (Babelio bokšto katastrofa). Pačios seniausios kultūros (pavyzdžiui, Indija) nepasitiki raštu ir...