Ar sportas ugdo asmenybes?
|

Ar sportas ugdo asmenybes?

Manoma, jog sportas egzistuoja taip seniai, kaip seniai egzistuoja žmogus. Dar priešistorėje žmonės rungdavosi tarpusavyje demonstruodami savo fizinę jėgą, taiklumą, sumanumą. Genčių vyrai ieškodavo tvirčiausiojo, buvo adoruojamas gražus, stiprus kūnas. Net ir šiandien panašūs įvykiai vyksta kai kuriose Afrikos gentyse. Prieš 30 tūkst. metų ant uolų rasti piešiniai įrodo šaudymo iš lankų rungčių egzistavimą. Vėliau, antikoje, 776 m. pr. Kr. pirmą kartą aprašytos Olimpinės žaidynės. Tuo metu jojikai rungtyniavo dėl greičiausio ristūno vardo. Jau prieš 5 tūkst. metų senovės Indijoje gimė šiandieninių šachmatų užuomazgos. Tai įrodo žmonių troškimą kovoti dėl stipriausiojo, vikriausiojo ar intelektualiausiojo titulo. Tam, kad sportininkai įgyvendintų savo siekius, jie privalo sportuoti, treniruotis – didinti savo pranašumą prieš varžovus. Sportavimas ne tik gerina sveikatą, bet ir ugdo valią, ryžtą, ištvermę, intelektą, ypač jei kalbama apie komandinius žaidimus. Dvasinę sportininko stiprybę įrodo „Maratono“ bėgimo istorija: pasakojama, kad graikų karys bėgo ilgą (apie 42 km.) distanciją iš Maratono miesto į Atėnus tam, kad praneštų apie graikų pergalę prieš persus, ir, vos pranešęs šią žinia, mirė dėl išsekimo. Turime ir artimą pavyzdį: V. Urbonas po pirmojo bandymo perplaukti Baltijos jūrą nepasidavė – antru bandymu suplanuotąją distanciją įveikė su kaupu. Tai puikus būdas išreikšti save, pelnyti pagarbos, būti šlovinamam.

Garis Kasparovas – didysis šachmatų genijus
|

Garis Kasparovas – didysis šachmatų genijus

Garis Kasparovas plačiai vadinamas stipriausiu visų laikų šachmatų žaidėju, tapęs jauniausiu (22-jų) pasaulio čempionu ir net 15 metų sugebėjęs išlaikyti šį titulą savo rankose. Pažvelkime į šį didį žmogų atidžiau. Garis Kasparovas gimė kaip Garis Vainšteinas Baku (Azerbaidžanas) mieste, 1963 m. balandžio 13 dieną armėnės motinos ir žydo tėvo šeimoje. Tėvas mirė nuo leukemijos, kuomet jam buvo septyneri. Dvylikos metų Garis pasikeičia savo armėnišką motinos pavardę (Kasparyan) į rusišką Kasparov. Nuo 7-erių pradeda lankyti Jaunųjų pionierių mokyklą, o būdamas 10-ies įstoja į Michailo Botviniko šachmatų mokyklą pas trenerį Vladimirą Makogonovą. Vladimiras padėjo vystyti Kasparovui pozicinius įgūdžius ir išmokė jį žaisti Karo-Kanno gynybą (kuri paprastai prasideda pėstininkų ėjimais 1.e4 c6; 2.d4 d5) ir Tartakoverio sistemos Karalienės smukdytojos gambitą (pradžia 1. d4 d5; 2. c4 e6). Būsimasis pasaulio čempionas laimėjo jaunių čempionatą Tbilisyje 1976 metais būdamas vos 13-os. Tą patį padarė ir kitais metais. Po dvejų metų jis dalyvavo turnyre didmeistriui Sokolskiui atminti Minske. Buvo pakviestas išimtinai, tačiau užėmė pirmą vietą ir tapo meistru. Vėliau mėgdavo sakydavo, kad šis laimėjimas buvo persilaužimas jo gyvenime ir kad tai jį įtikino pasirinkti šachmatus kaip karjerą. „Aš atsiminsiu Sokolskio memorialą iki tol, kol gyvenu”, rašė jis.

Gimnastės nenusileido vyresnėms varžovėms
|

Gimnastės nenusileido vyresnėms varžovėms

Vilniuje vyko Lietuvos meninės gimnastikos asmeninio čempionato ir jaunių grupinių pratimų pirmenybės. Į sostinę vyko ir 4 uostamiesčio komandos. Sėkmingiausiai asmeniniame čempionate pasirodė Valentinos Bagrijevos auklėtinė Gintarė Pčalinaitė, surinkusi 71,4 balo ir užėmusi šeštąją vietą. Agnė Kurmanavičiūtė (64,1 balo) su varžove iš Kauno pasidalino 12-13 vietomis. Kur kas sėkmingiau uostamiesčio sportininkėms sekėsi grupinių pratimų pirmenybėse. “Gintarėlio” komanda – Erika Bendikaitė, Agnė Paulauskaitė, Alina Cvetkova, Žaneta Ežerskaitė, Edita Budvydaitė ir Aliona Kovaliova surinko 33,4 balo ir užėmė trečią vietą. Mergaites treniruoja V. Bagrijeva ir Rasa Vaserienė. Klaipėdos “Barbės” komanda (N. Šerniūtė, J. Valužytė, G. Šlekonytė, I. Barkutė, G. Razgutė) liko devintoje vietoje, “Žavesys” (L. Staniutė, A. Aleksaitė, E. Kiaupaitė, L. Tankevičiūtė, J. Buračionok N. Markova) ir “Žuvėdra” (S. Bardeckaja, D. Zubčiuk, V. Vlasenko, D. Maksimenko, E. Urbonaitė, V. Buzytė) atitinkamai užėmė 12 ir 14 vietas. Pasak trenerės R. Vaserienės, į čempionatą ir pirmenybes nevyko pačios pajėgiausios miesto gimnastės.

Lanksčios gimnastės stebino žiūrovus
|

Lanksčios gimnastės stebino žiūrovus

Kaune vyko Lietuvos meninės gimnastikos taurės varžybos. Jaunių ir suaugusiųjų grupėse varžėsi per 30 sportininkių iš Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos. Klaipėdietėms geriausiai sekėsi jaunių grupėje. Vaiva Stonkutė atlikusi rungtis su šokdyne, kamuoliu ir kuokelėmis surinko 57,6 taškus ir iškovojo trečią vietą. Laipteliu žemiau atsidūrė Gintarė Pčalinaitė, jos sąskaitoje 56,7 taškai. Kitos dvi klaipėdietės į stipriausiųjų dešimtuką nepateko. Galutinėje įskaitoje Greta Laučkaitė užėmė vienuoliktą vietą, o Ugnė Tarasiukaitė liko trylikta. Suaugusiųjų grupėje sėkmingiausiai pasirodė Agnė Kurmanavičiūtė, užėmusi aštuntą vietą. Merginų trenerė V. Bagrijeva pastebėjo, kad didžiausia konkurencija vyravo jaunių grupėje. Ypač stiprus buvo pirmasis dešimtukas. Trenerė apgailestavo, dėl ne itin sėkmingo suaugusių sportininkių pasirodymo. Pasak V. Bagrijevos, dauguma merginų baigė mokyklą, tuo pačiu baigdamos ir sportinę karjerą. Anot trenerės, visų amžiaus grupių gimnasčių varžybų grafikas yra intensyvus, tad galimybės tobulėti yra geros.

Gimnastės kovojo dėl “Mis vasara” titulo
|

Gimnastės kovojo dėl “Mis vasara” titulo

Kaune baigėsi trečiosios tarptautinės meninės gimnastikos varžybos “Mis vasara 2005”. Jose dalyvavo 61 gimnastė iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Visas tris prizines vietas sporto meistrių varžybose užėmė viešnios iš kitų šalių. Nugalėtoja tapo Marija Kalinina iš Rusijos (40,13 balo), antra liko Vladislava Morozova iš Latvijos (39,07), trečia – Ana Kuznecova iš Estijos (38,94). Jaunių grupės nugalėtoja tapo Irma Mikuževičiūtė (41,28 balo) iš Kauno Centro sporto mokyklos (trenerė V.Šestakovienė). Ji aplenkė antroje vietoje likusią vilnietę Neringą Matuliauskaitę (39,68) ir trečioje – estę Kariną Kuk (37,73). “Mis vasara” jaunučių grupėje pripažinta trenerės A.Talačkienės auklėtinė kaunietė Eglė Šileikytė (40,08 balo). Antrąją vietą užėmė jos komandos draugė iš Centro sporto mokyklos Agnė Liepaitė (38,04), o trečioje liko maskvietė Jekaterina Bystrickaja (35,61). Dešimtmečių mergaičių varžybas laimėjo dar viena kaunietė Lina Sakalavičiūtė.

Baltarusijos gimnastės pajuto “Viesulo” galią
|

Baltarusijos gimnastės pajuto “Viesulo” galią

Baltarusijoje, Baranovičių mieste tris dienas vyko tarptautinės meninės gimnastikos individualių pratimų pirmenybės. Dėl geriausios gimnastės vardo entuziastingai varžėsi daugiau nei 80 Lietuvos bei Baltarusijos atlečių. Klaipėdos „Viesulo“ gimnastės parvežė šešis – tris aukso, du sidabro bei vieną bronzos – medalius. Tarp merginų, gimusių 1990 – 1991 metais, geriausiai pasirodė, daugiausiai taškų – 29,895 – surinko bei ant pirmojo prizininkų pakylos laiptelio pakilo Viktorijos ir Valentinos Bagrijevų (choreografės Nadežda Zelenskaja ir Rasa Vasarienė) ugdytinė Agnė Paulauskaitė. Taip pat šioje grupėje gerai rungtyniavo bei trečia liko (27,655 tšk.) Natalijos Trafiniuk ir Renatos Tankevičienės mokinė Jelena Kovaliova. Kitoje amžiaus grupėje – tarp 12-13 metų mergaičių neįveikiama buvo Agnės treniruočių draugė Alina Cvetkova (31,275 tšk.). Nuolat jai ant kulnų lipo ir vos vienu tašku atsiliko kita uostamiesčio atstovė Aistė Aleksaitė (N.Trafiniuk ir R.Tankevičienė). Puikiai „Viesulo“ sportininkėms sekėsi ir jaunesniųjų, gimusių 1994-1995 metais, gimnasčių grupėje. Čia atletės taip pat neužleido pirmųjų pozicijų.

Kauno miesto meninės gimnastikos sportininkių triumfas
|

Kauno miesto meninės gimnastikos sportininkių triumfas

Klaipėdoje vyko meninės gimnastikos jaunių, jaunučių ir vaikų žiemos pirmenybės. Didžiausią kraitį medalių namo parsivežė Kauno miesto gimnastės, kurios iškovojo net 6 prizines vietas iš 12 galimų keturiose amžiaus grupėse. Jaunių grupėje po pirmos varžybų dienos į pirmą vietą išsiveržusi Irma Mikuževičiūtė (tr. V. Šestakovienė), iškovotos pozicijos neužleido ir antrą varžybų dieną, antroje ir trečioje vietoje palikdama tr. S. Mackonienės ir R. Židonienės auklėtines – Moniką Skuodytę ir Giedrę Abromavičiūtę. Jaunučių grupėje pergales skynė trenerės A. Talačkeinės auklėtinės: Eglė Šileikytė iškovojo pirmą vietą, trečia liko Agnė Liepaitė. Šioje amžiaus grupėje antrą vietą iškovojo Klaipėdos miesto atstovė Julija Zotova (tr. Val. Bagrejeva / Vik. Bagrejeva). Vyresnių vaikų grupėje nepralenkiama buvo Neda Šerniūtė (tr. Val. Bagrejeva / R. Vasarienė), kuri daugiau nei dviem balais aplenkė kaunietes Medeiną Aukštuolytę (tr. A. Astrauskienė) ir Liną Sakalavičiūtę (tr. V. Šestakovienė). Jaunesniųjų vaikų grupėje visus savo elegancija ir išraiškingumu sužavėjo bei pirmą vietą iškovojo Evelina Bubelo (tr. R. Narbutaitytė), antra liko vilnietė Salomėja Pajarskaitė (tr. V. Kubilienė), trečia – klaipėdietė Deimantė Kryžiūtė (tr. Val. Bagrejeva / R. Vasarienė). Šioje amžiaus grupėje nepasisekė kitai kaunietei Erikai Sviderskytei (tr. E. Venclauskienė / A. Stanevičienė), kuri atlikdama paskutinį pratimą su kamuoliu, pametė įrankį pratimo gale ir liko be apdovanojimų.

Skausmą nugali noras pažinti pasaulį ir būti geriausiomis
|

Skausmą nugali noras pažinti pasaulį ir būti geriausiomis

Keturios vos 11 ir 12 metų mergaitės jau yra kviečiamos pasirodyti didžiausiuose renginiuose, tarptautiniuose festivaliuose bei varžosi su profesionalais. Žiūrovai joms ploja atsistoję, o konkursinės varžybos dėl jų tampa nekonkursinėmis – visiems aišku, kas susišluos pirmąsias vietas. Tai vienuolikmetės Kristina Valavičiūtė ir Meda Kamsiukaitė bei dvylikmetės Adelė Barysaitė ir Greta Ulčickaitė – gabios, talentingos bei nevaikiškai darbščios, užsispyrusios ir ambicingos Alytaus jaunimo centro cirko “Dzūkija” artistės. Penktus metus cirką lankančios gimnastės, pasak cirko vadovės Julijos Riabovos, daro stebuklus – per vienerius metus sugebėjo paruošti numerį ir su juo pasirodė scenoje, kas cirke beveik neįmanoma. Mergaitės jau dalyvavo tarptautiniuose cirko festivaliuose Latvijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Rugpjūčio pabaigoje vėl važiuos į varžybas Vokietijoje, kuriose jau yra ir prizinis 15 tūkstančių eurų piniginis fondas. “Didelių vilčių nededame, mat į varžybas, kuriose yra piniginiai laimėjimai, susirenka geriausieji. Mergaitės varžysis su profesionalais. Tačiau vien tai, kad jos pakviestos į tokio lygio festivalį, jau reiškia labai daug”, – kalbėjo J.Riabova.

Nugalėtoja – uostamiesčio gimnastė
|

Nugalėtoja – uostamiesčio gimnastė

Lietuvos meninės gimnastikos jaunučių ir vaikų pirmenybėse dalyvavusios Klaipėdos komandos narė Neda Šerniūtė tapo čempione grupinių pratimų varžybose. Titulą Valentinos ir Viktorijos Bagrejevų treniruojama vienuolikmetė klaipėdietė iškovojo surinkusi daugiausiai taškų po atliktų pratimų su šokdyne, lanku, kamuoliu ir kuokelėmis. Šalies pirmenybėse, šios kategorijos varžybose dalyvavo 18 gimnasčių iš visos Lietuvos. Į dešimtuką, be N. Šerniūtės pateko jos komandos draugės Gabrielė Šlekonytė (5), Ieva Venckutė (7) bei Gabija Paulauskytė (9).

Meninės gimnastikos salėje – ašaros ir įžeidinėjimai
|

Meninės gimnastikos salėje – ašaros ir įžeidinėjimai

“Idite von, zakroite rot!” (“Eikite lauk, užčiaupkite burną”) – tokiais žodžiais viena sporto mokyklos “Viesulas” meninės gimnastikos trenerė atsakė savo auklėtinės aštuonmetės Beatričės S. mamai ir močiutei, panorusioms išsiaiškinti, kodėl jų atžala iš treniruočių namo grįžta verkdama. Jau beveik penkerius metus Beatričė lanko meninę gimnastiką. Nuo pat pradžių jos mamai buvo atvirai sakoma, jog didelių perspektyvų ir pasiekimų jų mergaitė meninėje gimnastikoje nepasieks, nors imli ir gabi gimnastė komandiniuose pasirodymuose puikiausiai tinka. Kurį laiką viskas klostėsi kuo puikiausiai. Beatričė yra dalyvavusi konkursuose, kur drauge su savo komandos narėmis pelnė ketvirtą ir šeštą vietas. “Tačiau prieš dvejus metus viskas apsivertė aukštyn kojom, – pasakojo mergaitės močiutė ponia Vanda. – Ne kartą anūkė iš treniruočių grįždavo apsiverkusi ir pasakodavo, kad jos ir dar vienos mergaitės trenerė Valentina Bagrijeva net nepastebi”. “Beatričė guodėsi, kad yra laikoma tarsi antrarūše gimnaste. Iš pradžių stengėmės nesikišti ir nepriekaištauti trenerei, manėme, kad tai laikinas nesusipratimas. Juolab kad ir kita trenerė, kuri ilgą laiką treniravo mūsų dukrą, – Natalija Trofimiuk – taip pat siūlė nesikišti ir neieškoti teisybės, sakė, jog pačios trenerės šią situaciją išsiaiškins. Tačiau kuo toliau, tuo labiau mūsų vaikas išgyveno dėl trenerės Valentinos darbo”, – pasakojo mergaitės močiutė.