Vilniaus apskrities viršininko teigimu, teisėsauga nustatė 65 tūkst. sklypų, kurių savininkų asmens kodai suklastoti. Teigiama, jog tokiu būdu nesąžiningi asmenys nuosavybę į tą patį sklypą galėjo atkurti keliose skirtingose apskrityse.

Vilniaus apskrities viršininkas Feliksas Kolosauskas teigė, jog kilus sklypų skandalui visi apskrities administracijos darbuotojai buvo paprašyti deklaruoti, kiek turi žemės ir kaip ją įsigijo. Apskrities valdininkų galimus piktnaudžiavimus tiria viršininko pavaduotojo Zbignevo Balcevičiaus vadovaujama komisija.

F.Kolosauskas sakė, jog tarp galimų pažeidėjų yra žmonių, kuriems nuosavybė buvo atkurta, nors trūko reikiamų dokumentų. Kitiems žemės sklypai abejonių keliančiomis aplinkybėmis perkelti į prestižiškesnes vietas. Pavyzdžiui, iš visų Lietuvos rajonų prie Vilniaus atsikelta apie 30 tūkst. hektarų. Buvo piktnaudžiaujama ir nuosavybės teisių perleidimo sutartimis.

Pasak F.Kolosausko, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) visoje šalyje nustatė 65 tūkst. sklypų, kurių savininkų asmens kodai suklastoti. „Tai signalas mums, jog reikia akylai tikrinti bet kokius duomenis“, – sakė jis.

STT atstovė spaudai Elena Martinonienė patvirtino, jog buvo nustatyta atvejų, kai sklypų savininkų asmens kodai buvo netikslūs. Tačiau, pasak jos, dar neištirta, ar tai padaryta sąmoningai, ar įsivėlus klaidai. STT kol kas nesiima komentuoti, ar, naudojantis suklastotu asmens kodu, buvo neteisėtai įsigyti žemės sklypai.

Pasak E.Martinonienės, F.Kolosausko pateikti skaičiai netikslūs. STT nustatė ne 65 tūkst. atvejų, kai žemės savininkų asmens kodai buvo suklastoti, bet spėja buvus netikslumų, susijusių su 65 tūkst. atvejų: neteisingus skaičius, neteisingas raides pavardėse ir pan. E.Martinonienės teigimu, F.Kolosauskas be reikalo sukėlė aliarmą, nes ne visi minėti atvejai gali būti susiję su žemės grąžinimu.

Tačiau, „Vakaro žinių“ šaltinių duomenimis, neteisingai nurodžius asmens kodus, praleidus pavardės raidę ar dėl kitų netikslumų galima tą patį sklypą skirtingose apskrityse atsiimti po kelis kartus. Mat Lietuvoje nėra centralizuotos duomenų bazės, duomenų registro, kurį patikrinus galima greitai nustatyti, ar nėra atkurta nuosavybė į tam tikrą žemės sklypą.

Kitaip sakant, dėl valdininkų aplaidumo ar nesąžiningumo vietoj vieno sklypo sukčiai gali įsigyti kelis. Teigiama, jog į žemės nuosavybės atkūrimą neretai pretenduoja ir „mirusios sielos“.

Dabar atostogaujantis žemės aferas tiriantis Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Algirdas Astrauskas patvirtino, jog STT užfiksavo ne vieną asmens kodo klastojimo atvejį. Pasak jo, tai prielaida piktnaudžiauti, nes „mūsų sukčiai išradingi“. Tačiau, anot jo, tokių faktų neturėtų būti daug.

F.Kolosausko teigimu, nepasitvirtina ir maždaug 60 proc. faktų apie žmonių deklaruotus neva jų sklypuose pastatytus statinius, todėl sklypai jiems atiduoti be aukcionų.

Vilniaus apskrities administracijos darbuotojų nuosavybės į žemę teisėtumą tiriančios komisijos vadovas Z.Balcevičius „Vakaro žinioms“ sakė, jog kol kas komisija tikrina tik pačių darbuotojų pateiktas deklaracijas. Tikrinimo duomenys bus sulyginti su A.Astrausko vadovaujamos komisijos medžiaga, kurios tikimasi sulaukti kitą savaitę.

Z.Balcevičius paaiškino, jog F.Kolosausko paskelbti duomenys apie atsikeltų iš kitų rajonų prie Vilniaus 30 tūkst. ha žemės plotų nėra visai tikslūs.

„Tai ne tik kitų rajonų, bet ir vietinis ekvivalentas. Žmonės, neatgavę žemės savame kaime, ją persikelia į kitą vietą toje pačioje seniūnijoje“, – teigė jis.

Pasak Z.Balcevičiaus, iš viso Vilniaus rajone yra 122 tūkst. ha žemės, tad persikėlėliai užėmė ketvirtadalį viso ploto. Neretai asmenys, norintys atkurti nuosavybę į žemę, sužino, jog ji jau užimta kitų, nors tikrieji savininkai buvo parašę prašymus dėl nuosavybės atkūrimo. Anot Z.Balcevičiaus, tokie ir panašūs atvejai dažniausiai kildavo 2000 m. rudenį, kai apskričiai vadovavo konservatorius Alis Vidūnas. Kaip žinoma, pastarojo ryšiais bei interesais domisi prokuratūra.

„Baigėsi kadencija ir konservatoriai skubėjo nuosavybės teisę atkurti reikalingiems žmonėms“, – A.Vidūno ir jo pavaldinių veiksmus įvertino Z.Balcevičius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Aloyzas Sakalas sakė neturintis duomenų apie asmens kodų klastojimą.

Anot jo, nesvarbu, ar klaidingas asmens kodas nurodytas tyčia, ar netyčia, nutarimai dėl nuosavybės atkūrimo yra naikintini, o kaltieji turi būti nubausti.

TTK pirmininkas tikisi, jog ateinančioje Seimo sesijoje jo vadovaujamas komitetas galės Seimui pateikti išvadas dėl priežasčių, lėmusių žemės sklypų skandalą.

Views All Time
Views All Time
1774
Views Today
Views Today
1
0 0